Balandžio 1 dieną, nuo 10 iki 19 val., VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.), minint Vilniaus universiteto (VU) 443-ąjį gimtadienį, VU bibliotekos bendruomenė, miesto gyventojai ir svečiai kviečiami į šiai sukakčiai paminėti skirtus renginius.
Naujai atnaujintoje P. Smuglevičiaus salėje tradiciškai bus rodoma pirmoji lietuviška spausdinta knyga – M. Mažvydo „Katekizmas“, o kitoje istorinėje J. Lelevelio salėje bus galima išvysti pirmųjų Universiteto auklėtinių – jėzuitų ir kitų čia studijavusių studentų – XVI–XVIII a. disertacijų parodą.
Susipažinti su šiais mokslo darbais lankytojai galės ir VU bibliotekos darbuotojų rengiamuose pristatymuose.
M. Mažvydo „Katekizmas“ (visas pavadinimas „Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionybės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“) – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga.
Jos atsiradimas pradėjo naują laiką lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.
Manoma, kad šios knygos tiražas siekė 300 egzempliorių, tačiau pasaulyje yra žinomi tik du šios knygos vienetai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.
Lietuvoje turimas egzempliorius įsigytas mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos. Ją atgauti padėjo tuometinis VU bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas, sumanęs ir į Lietuvą sugrąžinęs net 18 tūkst. knygų ir muziejinių vertybių, prarastų XIX a. po VU uždarymo.
Šiais metais, minint 110-ąsias šio knygotyrininko ir bibliotekininko gimimo metines, J. Smuglevičiaus salėje kartu su „Katekizmu“ bus rodoma ir dalis kitų į Lietuvą iš tuometės Sovietų Sąjungos miestų sugrąžintų knygų.
Universiteto svečiai kviečiami nepraleisti ir kitos gimtadienio sukakčiai skirtos paminėti parodos J. Lelevelio salėje, kurioje bus pristatomos senosios Vilniaus universiteto disertacijos.
Jėzuitų įsteigtame Vilniaus universitete nuo pat įkūrimo pradžios buvo teikiami mokslo laipsniai, tarp jų – ir aukščiausias – daktaro laipsnis, kuris buvo gaunamas parengus ir sėkmingai apgynus disertaciją/tezes.
Gausiai iliustruoti ir įspūdingomis graviūromis puošti daugiau nei 300 metų senumo mokslo dokumentai pasakos apie praeities tyrėjų mokslinius ieškojimus ir atradimus.
Smalsiausiems parodos lankytojams, pageidaujantiems ne tik apžiūrėti rodomos disertacijas, bet ir išsamiau susipažinti su jų rengimu senajame Vilniaus universitete, rengiami du valandos trukmės pristatymai 12 val. ir 15.30 val.
Jų metu VU bibliotekininkai ne tik atsakys į tokius klausimus, ar XVI–XVIII a. doktorantas turėjo disertacijos vadovą, per kokį laiką buvo rengiama disertacija ir kiek lankų sudarė mokslo darbą, bet ir atskleis, kokių mokslų tyrimai dažniausiai buvo apginami senajame Vilniaus universitete.
Disertacijų paroda veiks ir ją savarankiškai pamatyti bus galima nuo 9 iki 17 val. J. Lelevelio salėje (Universiteto g. 3, III a.). Disertacijų pristatymai: 12 val. ir 15.30 val. Registracija į renginius nereikalinga.
Didžiuojames VU veikla,jo pasiekimais. Apmaudu tai,kad nutylima VU nusikalstoma ir skurdinimo veikla -trukusi nuo jo įsikūrimo iki 1939 m. pabaigos- lietuvių kalbos ir kultūros atžvilgiu.Žinotina,jog VU ištisus šimtmečius buvo vienas iš pagridinių lenkinimo institucijų Lietuvos etninėse žemėse,- neigiamos pasekmės jaučiamos ir šiuometinėje Lietuvoje.