Nors laiko persukimas dukart per metus jau tapo įprastu veiksmu, daugeliui žmonių šis laikotarpis atneša gana nemažai neigiamų pojūčių. Persukus laiką sutrinka žmogaus biologinis laikrodis, jautresniems tai paveikia tiek fizinę, tiek ir psichologinę savijautą: patiriamas stresas, kamuoja nerimas, nukenčia miego kokybė ar net kankina nemiga.
Miego sutrikimai – bene dažniausia problema, su kuria susiduria laiko persukimui jautresni žmonės. Kaip sau padėti?
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumai žmonių adaptacija persukus laiką užtrunka apie savaitę ar trumpiau, tai nėra itin ilgas laikotarpis. Tačiau jautresniems vienos valandos skirtumas gali sujaukti gyvenimo ritmą ir ilgiau, net ir trims savaitėms.
„Dėl laiko persukimo dažnas jaučiasi prasčiau. Jautriau į pokytį reaguoja asmenys, turintys širdies ir neurologinių susirgimų, kenčiantys nuo depresijos. Taip pat prie pokyčių sunkiau adaptuotis „vyturiams“, mėgstantiems keltis itin anksti.“, – apie jautrumą laiko persukimui pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
Pavasarį prisitaikyti sunkiau
Lyginant rudens persukimo laiką su pavasario laiko persukimo metu, šaltuoju laikotarpiu žmogaus organizmas prie to prisitaiko kiek lengviau. „Rudenį prisitaikyti lengviau, nes įprastai daugiau pamiegame ir organizmas prie laiko pokyčių adaptuojasi greičiau. Pavasarį prisitaikyti sudėtingiau , nes, persukus laiką, vienos valandos mums pritrūksta“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Laiko persukimo įtaka gali pasireikšti ne tik akivaizdžia nemiga ar įtampa, bet ir vos juntamais požymiais, pavyzdžiui, pirmadienį, po laiko persukimo, darbe gali būti sunkiau susikaupti:
„Persukant laiką labiausiai žmonės skundžiasi suprastėjusia miego kokybe, tačiau sutrikęs miegas gali išprovokuoti ir kitus neigiamus pojūčius: nuovargį, stresą, nesugebėjimą susikaupti, blogą nuotaiką. Miego metu gaminamas hormonas melatoninas – itin reikalingas mūsų sveikatai ir nuotaikai, jis reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, turi įtakos mūsų psichikai ir darbingumui“,- pasakoja E.Ramaškienė.
Galima pasiruošti
„Tiems, kuriuos itin stipriai vargina laiko sukimas rekomenduočiau tris paras prieš ir bent 2 po laiko persukimo, vakarais išgerti melatonino preparatų. Juos vartoti reikia apie valandą iki miego. Taip pat reikėtų nepamiršti ir natūralių vaistažolių, t.y. melisos, sukatžolės, pipirmėtės turinčių arbatų ar augalinių preparatų. Juos taip pat galima vartoti tik svarbu tai daryti jau kelios dienos iki laiko persukimo“, – pataria Elvyra Ramaškienė.
Pasak jos, laiko persukimo laikotarpiu itin svarbus sveikas miego, darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Visa tai gali padėti lengviau prisitaikyti prie laiko pokyčių ir išvengti nemalonių pojūčių.
Išgėrus migdomųju preparatų, kitą dieną niekaip neatsibundu. O kai prireiks keltis dar anksčiau, tai melatoninai ir visai darys meškos paslaugą. Ačiū, nereikia.
Dauguma prieš laikrodžių sukaliojimą . Na ir kas ?
Ale kokiais valandų skaičiukais norėtume naudotis? “Vasaros” – ar “žiemos”? Štai kur esminė kova dėl skaičiukų! Aš tai mums priklausančiais “žiemos” – ir tai būtų skirta ne Klaipėdai su vakarų Lietuva, bet Vilniui ir Šiauliams su rytų Lietuva.
Su visa pagarba Vaistininkei, išdrįsiu nesutikti: “Taip pat prie pokyčių sunkiau adaptuotis „vyturiams“, mėgstantiems keltis itin anksti.“ Esu širdininkas su prieširdžių virpėjimu ir “vyturys”. Visada vakare kažkaip “išsieikvoju” ir normaliai užmiegu tarp 21 ir 22 valandos vakare, jei vėliau nepasitaiko ypatingų įvykių ir programos per TV. Normaliai keliuosi tarp 5 ir 6 valandos. Dabar nepajaučiau skirtumo visiškai. Pabudau 3 minutės iki 5 senos valandos. Suspėjau persukti visus laikrodžius su LRT radijo signalu per 3 minutes po 6 naujos (arba po 5) senos valandos . Penkios ar 6 valandos man sukėlė tik tiek sunkumų, kad teko sukinėti laikrodžius. Geriu gyvenčiau pagal senąjį laiką – bet kelčiausi ne 6, o 5 valandą…