Lituanistinio ugdymo forumas sieks stiprinti lietuvių tautinį tapatumą ir vieningumą (tiesiogiai)

Kovo 19 d., šeštadienį nuo 15 val. nuotoliniu būdu, siekiant atkreipti Lietuvos visuomenės ir užsienio šalyse gyvenančių tautiečių dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą, antrus metus iš eilės vyks Lituanistinio ugdymo forumas.

Jo tema – „Lietuvių kalbos (ne)perdavimo priežastys – nuo mokslo iki praktikos“.

Pirmasis Lituanistinio ugdymo forumas įvyko 2021 m. kovo 12 d. Jame buvo keliami klausimai: ar Lietuvos strateginis interesas turėtų būti, kad kuo daugiau lietuvių vaikų ir jaunimo, gyvenančių užsienyje, galėtų mokytis lietuvių kalbos?

Kokią paramą reikėtų suteikti lituanistinėms mokykloms ir ar lietuvių kalba yra vertybė? Taip pat, kaip pasiekti tėvus, kurių vaikai nelanko lituanistinių mokyklų ir kaip sugriauti egzistuojančius lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės pramanus?

Apžvelgdama per metus lituanistinio ugdymo srityje nuveiktus darbus, LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė bei viena iš pirmojo Lituanistinio ugdymo forumo rengėjų neslėpė džiaugsmo ir tikino, kad padarytas didelis proveržis lituanistinio švietimo srityje.

„2021 metais priimtas Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimas, kurio pagrindu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėtų teikti finansinę paramą užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms jau nuo 2023 metų!

O nuo kitų metų lituanistinėse mokyklose būtų vykdomas besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas – nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, jiems išduodamas pažymėjimas“, tikina Seimo narė ir ypač atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų rugsėjo 1 dieną pasirašytame Nacionaliniame švietimo susitarime užsienio lietuviai taip pat buvo įtraukti ir tapo bendros švietimo sistemos dalimi.

Pasak D. Asanavičiūtės, šie didžiuliai pokyčiai džiugina ir nuteikia pozityviai, kad tiek įstatymo, tiek Nacionalinio susitarimo įgyvendinimas bus sėkmingas ir padidins mokyklas lankančiųjų vaikų skaičių mažiausiai dvigubai.

Nors per pastaruosius metus dėmesys neformaliam lituanistiniam švietimui davė pirmuosius rezultatus, tėvų, neteikiančių pirmenybės lietuvių kalbos perdavimui savo vaikams, motyvacijos klausimas išlieka svarbus.

„Lituanistinė mokykla suteikia visas galimybes mokyti lietuvių kalbos, bet reikia rasti būdą kaip motyvuoti tėvus, nes pirmiausiai nuo tėvų priklauso, ar mokykloje bus vaikų“, – tvirtina JAV Švietimo tarybos pirmininkė Auksė Motto.

Anot sociologės, Jungtinėje Karalystėje gyvenančios Punsko lietuvės Violetos Parutis, tai dalinai tapatybės problema, nes lietuvių kalba nėra laikoma vertybe.

„Trūksta pasididžiavimo savo kalba ir kultūra, stengiamasi kuo greičiau pritapti prie vietinės daugumos ir įsilieti. Manau, kad tai post-sovietinės visuomenės problema, nors tyrimų šioje srityje labai stinga.

Lenkams, pavyzdžiui, tokių klausimų nekyla, nes jie ir patys garsiai kalba lenkiškai kur bebūtų ir su vaikais nesvarstydami kalba tik lenkų kalba”, – pasakoja sociologė.

Atsižvelgiant į tai, antrajame Lituanistinio ugdymo forume bus diskutuojama, kaip pasiekti tėvus ir motyvuoti juos perduoti lietuvių kalbą savo vaikams.

Renginyje taip pat bus ieškoma atsakymo, kodėl Lietuvos diasporoje jaučiama didelė pagunda asimiliuotis pamirštant savo gimtąją kalbą, kartu bus siekiama suprasti psichologines lietuvių kalbos (ne)perdavimo ir integracijos procesų užsienio šalyje suformuotas priežastis.

Šias temas forumo dalyviai nagrinės moksliniu ir patyriminiu požiūriais, įtraukiant lituanistinio ugdymo praktikų patirtis.

Forumo programa

Renginio programoje dėmesys bus skiriamas užsienyje gyvenančių tėvų motyvų dėl lietuvių kalbos perdavimo arba neperdavimo vaikams aptarimui.

Pranešimus skaitys mokslininkai ir lituanistinio švietimo praktikai, kurie dalinsis savo asmeninėmis patirtimis.

Forume taip pat bus siekiama atsakyti į klausimus: kodėl vieniems pavyksta perduoti lietuvių kalbą vaikams, o kitiems ne? Kokios yra kalbos perdavimo patirtys skirtingose aplinkose?

Kas motyvuoja išlaikyti lietuvybę šeimoje ir kaip išmokstama kalbos lietuviškose ir mišriose šeimose?

Lituanistinių mokyklų asociacijos pirmininkė ir Airijos Cavano lituanistinės mokyklos vadovė Donata Simonaitienė atkreipė dėmesį, kad siekiant sustiprinti lietuvių kalbos perdavimą vaikams, svarbu tėvams suteikti tinkamus įrankius.

„Dėl kartų skirtumų tėvai ir vaikai jau ir taip nesusikalba, o kai trūksta žodžių atsiranda dar ir lingvistinis nesusikalbėjimas.

Jeigu vaikas negali pasiguosti, pafilosofuoti su tėvais, tai mūsų santykiai, kaip ir kalba lieka buitinio lygio.

Dauguma tėvų tikrai galvoja, kad jeigu mes namuose kažkiek kalbame lietuviškai – jie išmoks, bet mažai kas supranta, kad reikia ugdyti visas kalbines sritis: skaitymą, rašymą, klausymą, kalbėjimą, ne tik pasikalbėjimą namuose.

Tėvai paprasčiausiai neturi įrankių. Dar labai svarbu suprasti, kad tie įrankiai lietuviškose ir mišriose šeimose skiriasi“, – teigia viena iš forumo rengėjų, D. Simonaitienė.

Siekiant stiprinti lituanistinį švietimą užsienio šalyse, svarbu išryškinti ne tik veiksmingas lietuvių kalbos perdavimo patirtis ir naudingus lietuvių kalbos mokymo įrankius, bet atpažinti ir lietuvių kalbos neperdavimo motyvus – tiek psichologinius, kylančius iš tapatybės klausimų plotmės, tiek ir sąlygotus praktinių veiksnių ir aplinkybių.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė ir Londono lituanistinio darželio-mokyklos „Obelėlė“ vadovė Alvija Černiauskaitė atkreipė dėmesį, į tai kas būdinga jaunųjų lietuvių profesionalų klubams užsienyje.

„Dauguma šeimų yra mišrios, augina vaikus, kurių tik maža dalis lanko lituanistines mokyklas. Dažniausia to priežastis – didelis atstumas iki mokyklos, nes šios šeimos įsikuria negausiai lietuvių gyvenamose vietose, kur mokyklų nėra.

Kita priežastis ta, jog mišrių šeimų darbotvarkė kertasi su šeštadieniniais nuvežimais į mokyklą“, – teigia lituanistinio švietimo praktikė.

Forumo tikslas ne tik atkreipti dėmesį į psichologines, lingvistines ir skirtingų aplinkų sąlygotas priežastis, kurios daro įtaką lietuvių kalbos perdavimui, bet ir įtvirtinti lituanistinio ugdymo praktikų vis dažniau kartojamą tiesą, kad kalbos mokytis niekada ne per vėlu.

„Pastaruoju metu su mumis susisiekia daug tėvų, kurių vaikai 8-10 metų. Jie mano, kad jau per vėlu, kad jie jau pavėlavo mokyti vaikus lietuvių kalbos. Aš tada turiu įrodyti, kad ne, per vėlu tikrai dar nėra“, – tikina D. Simonaitienė.

Pašnekovei antrina ir VDU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė, kurios teigimu, „gebėjimas įsisavinti kalbą duotas visiems, tad sąmoningas to supratimas ir priėmimas iš tikrųjų padeda, o motyvų ir gerų jausmų, susijusių su lietuvių kalba ir Lietuva paieška ir atradimas gali būti labai svarbus laimėjimas, skatinantis toliau mokytis arba pradėti mokytis lietuvių kalbos“, – įsitikinusi lietuvių kalbos mokymo praktikė.

Registracija į renginį vyksta iki kovo 17 d.

Forumą rengia

Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Globali Lietuva, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija.

Renginį globoja p. Diana Nausėdienė.