Kovo 12 dieną pirmą kartą organizuotame Lituanistinio ugdymo forume politikai, akademikai, lituanistinio ugdymo praktikai, diasporos organizacijų atstovai nagrinėja lituanistinio ugdymo užsienyje problemas, lituanistinių mokyklų vaidmenį ir jų stiprinimo būdus, nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybes. Daug dėmesio skirta ir tėvų vaidmeniui bei mišrių šeimų vaikų daugybinės tapatybės bei lietuvių kalbos mokymo ypatumams.
„Naujoji Lietuvos Vyriausybė itin didelį dėmesį skiria diasporai bei valstybės ir diasporos ryšio stiprinimui. Vienas mūsų diasporos politikos prioritetų šiandien yra ženkli lituanistinio švietimo plėtra ir galimybių mokytis lietuvių kalbos diasporos vaikams didinimas“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Skaičiuojama, kad šiuo metu lituanistines mokyklas lanko iki 6 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų. Lietuvių kalbą vertinant kaip vieną svarbiausių lietuviškosios tapatybės elementų, kyla akivaizdi grėsmė, kad ateityje valstybės ryšys su didele dalimi diasporos – lietuvių kilmės vaikais ir jaunimu, šiuo metu augančiu užsienyje – gali silpnėti.
Forumo pabaigoje užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pristatys deklaraciją apie dabartinę lituanistinio ugdymo situaciją bei laukiamus pokyčius per artimiausius ketverius metus.
Manoma, kad forumas taps kasmetiniu renginiu, kurio metu bus aptariama aktuali lituanistinio ugdymo užsienyje situacija, per metus įvykę pokyčiai ir tolesni darbai.
