Kultūros ministerija, atsižvelgdama į Valstybės švenčių dienų minėjimo komisijos patarimus, skyrė dalinį finansavimą Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimų Rytų ir Pietryčių Lietuvoje sumanymams.
Finansavimas skirtas Visagino kultūros centro projektams „Vasario 16 Visagine (V16V)“ ir „Renginių ciklas „Lietuvą kuriame kartu“, Pabradės kultūros centro projektui „Vienybėje galybė“, Švenčionių kultūros centro projektui „Renginių ciklas „Lietuvos kartos“ bei Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro projektui „Renginiai, skirti Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti“.
Kultūros ministerija, stiprindama visuomenės, ypač gausiai tautinių mažumų apgyvendintų Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionų, pilietiškumą bei integraciją, šiems regionams skiria ypatingą dėmesį.
Juose didinamas profesionalaus meno prieinamumas, aktyvesnė vietos gyventojų įtrauktis į bendruomenes suburiančią, gyventojų pilietiškumą ir pasididžiavimą valstybe skatinančią kūrybinę veiklą.
Remiantis 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvos visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius, padidėjo gyventojų, turinčių ne vieną pilietybę, dalis.
2021 m. Lietuvoje gyveno 133 valstybių piliečiai (2011 m. gyveno 108 valstybių piliečiai). Ne vieną pilietybę turi 0,3 proc. gyventojų (2011 m. – 0,1 proc.).
Nepaisant šių pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį.
99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 m. – 99,3 proc.). Vertinant pagal tautybę, 84,6 proc. gyventojų – lietuviai (2011 m. – 84,2 proc.), lenkų – 6,5 proc., rusų – 5 proc., baltarusių – 1 proc., ukrainiečių – 0,5 proc., kitų tautybių – 0,5 proc.
Nūdien daugelis lenka-,rusakalbių Lietuvos piliečių yra silpnai politiškai ir kultūriškai susiję su lietuvių visuomene. Todėl norint greičiau ir tampriau minėtas tautines bendrijas įjungti į visapusišką lietuvišką visuomenę būtina:
1) atsisakyti sovietinio modelio švietimo srityse , tad ,, lenkiškas ir rusiškas” ugdymo švietimo įstaigas keisti į lietuviškas išsaugojant pagal pageidavimą mokymą lenkų arba rusų kalbų kaipo dalyką bei supažindinant su šių bendruomenių kultūra;
2)Lietuvos valstybė turėtų ženkliai sumažinti Lenkijos,Rusijos,Baltarusijos tv,radijo retransliacijas,o stiprinti kiekybiškai ir kokybiškai lietuviškas radijotelevizines laidas pietryčių Lietuvoje ir Klaipėdos krašte;
3) Įteisinti galimybę neužimti politinių,tarnybinių valstybės postų Lietuvos piliečiams turintiems ,,Lenko kortą”,kuri įpareigoja nekenkti Lenkijos interesams;
4) Teisiškai neleisti Lietuvos valstybėje veikti ir įkurti partijų tautiniu pagrindu.