Pirmadienis, 27 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

A. Butkevičius. Viena iš tragiškos kartos

Algirdas Butkevičius, „Tautosakos darbai“, www.alkas.lt
2022 03 01 04:17
0
Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Pranės Jokimaitienės 90-osioms gimimo metinėms

Poe­tė ir tau­to­sa­kos ty­ri­nė­to­ja Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė sa­vo kar­tą yra pa­va­di­nu­si tra­giš­ką­ja kar­ta. Tai bu­vo gi­mu­si ir au­gu­si ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je ta­len­tin­gų li­te­ra­tų kar­ta, dar gim­na­zi­jos suo­le spaus­di­nu­si sa­vo kū­ry­bą moks­lei­vių atei­ti­nin­kų žur­na­le „Atei­tis“, o uni­ver­si­te­te įsi­jun­gu­si į ka­ta­li­kų stu­den­tų me­no drau­gi­ją „Šat­ri­ja“, ku­rio­je vieš­pa­ta­vo idea­liz­mo nuo­sta­tos: to­bu­lė­ti, verž­tis aukš­tyn, tar­nau­ti tau­tai ir Die­vui.

Ta­čiau ka­ras ir dvi so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos iš­blaš­kė šią daug ža­dė­ju­sią li­te­ra­tų kar­tą. „Vie­nus, – ra­šys tos kar­tos poe­tas Ka­zys Bra­dū­nas, – pa­ka­sė po gim­to­jo kraš­to smil­tim, ki­tus iš­blaš­kė pla­čia­me pa­sau­ly­je, o ir pa­si­li­ku­sie­ji tė­vy­nė­je vie­ni vi­sai nu­ti­lo, ki­ti, kad ir ra­šė ir ra­šo, ta­čiau pa­kirp­tais spar­nais“.

Tarp tų il­gam nu­ti­lu­sių bu­vo ir Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė. Gi­mu­si 1922 me­tų ko­vo 1 die­ną Va­bal­nin­ke, pa­si­tu­rin­čio­je šei­mo­je (tė­vai apie 1938 me­tus Nep­rik­lau­so­my­bės (da­bar Žo­li­nės Nr. 11) aikš­tė­je pa­si­sta­tė dvie­jų aukš­tų me­di­nį na­mą, tu­rė­jo par­duo­tu­vę), ji mo­kė­si Va­bal­nin­ko pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je, o ją bai­gu­si iš­va­žia­vo į Pa­ne­vė­žio mer­gai­čių gim­na­zi­ją.

Li­te­ra­tū­rą dės­čiu­si poe­tė Sa­lo­mė­ja Nė­ris, pa­ste­bė­ju­si Pra­nu­tės ga­bu­mus, ska­ti­no ją kur­ti, ra­šy­ti, pra­na­ša­vo jai įžy­mios poe­tės atei­tį.

Pir­muo­sius ei­lė­raš­čius pen­kio­lik­me­tė gim­na­zis­tė iš­spaus­di­no „Atei­ties spin­du­lių“ žur­na­le, o jau po me­tų jos skaid­rūs, jau­nat­viš­ki ly­ri­kos po­smai pa­si­ro­dė vy­res­nių­jų kla­sių moks­lei­viams skir­ta­me žur­na­le „Atei­tis“. Sa­vo kū­ry­bos įgū­džius Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė la­vi­no ku­ni­go J. Lin­dės- Do­bi­lo įkur­to­je ir nuo 1934 me­tų jo var­du pa­va­din­to­je Pa­ne­vė­žio moks­lei­vių me­no kuo­po­je.

„Atei­ty­je“ tuo me­tu sa­vo kū­ry­bą spaus­di­no poe­tai Eu­ge­ni­jus Ma­tu­ze­vi­čius, Ka­zys Bra­dū­nas, Vy­tau­tas Ma­čer­nis, o Bir­žų gim­na­zi­jos moks­lei­vis Ma­mer­tas Ind­ri­liū­nas už ra­ši­nį „Lie­tu­vių nau­jo­sios ly­ri­kos mo­ty­vai“ bu­vo lai­mė­jęs „Atei­ties“ 1938 me­tų pre­mi­ją.

Vi­si jie ne­tru­kus taps Pra­nu­tės Aukš­ti­kal­ny­tės bi­čiu­liais, da­ly­vaus iki­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je įvai­riuo­se gim­na­zi­jo­se ren­gia­muo­se li­te­ra­tū­ros va­ka­ruo­se Bir­žuo­se, Ro­kiš­ky­je, Pa­ne­vė­žy­je, Tau­ra­gė­je, Pa­bir­žė­je ir ki­tur.

Bai­gu­si gim­na­zi­ją P. Aukš­ti­kal­ny­tė 1939 me­tų rug­sė­jo 1 die­ną pra­dė­jo stu­di­jas Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nia­me fa­kul­te­te. Ma­ma ją ap­gy­ven­di­no vie­nuo­lių pran­ciš­ko­nų bend­ra­bu­ty­je.

„Man iš pra­džių ap­si­su­ko gal­va, – po dau­ge­lio me­tų stu­di­jų pra­džią pri­si­mins P. Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė, – taip no­rė­jo­si lėk­ti į vi­sas pa­skai­tas, sė­dė­ti iki vė­lu­mos bib­lio­te­ko­se. (…) Vis­kas taip įdo­mu! Sun­ku man da­bar nu­sa­ky­ti tą jaus­mą, tą bū­se­ną, ku­rią ta­da iš­gy­ve­nau.

Tai bu­vo šven­tas jaus­mas – gi­liau­sia pa­gar­ba, ti­kė­ji­mas moks­lu, fi­lo­so­fi­ja, ro­man­tiš­kas no­ras pa­si­ner­ti į jos gel­mes, kaž­koks są­ly­čio jaus­mas su kar­tų kar­to­mis, žmo­nė­mis, ku­rie bu­vo, ku­rie kū­rė, pa­li­ko sa­vo sie­las čia, kny­go­se“.

Grei­tai tas ro­man­tiš­kas en­tu­ziaz­mas stu­di­joms at­šals. Jau ant­ra­ja­me se­mest­re pra­dės bo­dė­tis pa­skai­to­mis, jas lan­ky­ti tik ret­kar­čiais, ypač – kal­bos da­ly­kų. Pra­nu­tė uni­ver­si­te­te bu­vo ži­no­ma kaip daug ža­dan­ti poe­tė. Jos ei­lė­raš­čius tuo­met spaus­di­no „Stu­den­tų die­nos“, „Nau­jo­ji vai­di­lu­tė“, „Nau­jo­ji Ro­mu­va“, ki­ti so­li­dūs žur­na­lai.

Net iš ki­tų fa­kul­te­tų stu­den­tai atei­da­vo pa­si­žiū­rė­ti „kaip at­ro­do ta Aukš­ti­kal­ny­tė“, jau­na stu­den­tė il­go­mis gels­vo­mis ka­so­mis. „Ma­niau, – ji pri­si­mins vė­liau, – aš poe­tė, man ne­bū­ti­na klau­sy­tis nuo­bo­džių pa­skai­tų, man rei­kia sem­tis įkvė­pi­mo“.

Ke­tu­rias­de­šim­tų­jų sau­sio mė­ne­sį uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­tą per­kė­lė į Vil­nių. Vis­kas čia P. Aukš­ti­kal­ny­tei bu­vo nau­ja, neįp­ras­ta, ro­man­tiš­ka. Ir praei­ti­mi dvel­ku­sios krei­vos Vil­niaus gat­ve­lės, nu­švies­tos mė­nu­lio švie­sos, ir nuo­sta­baus gro­žio apy­lin­kės, po ku­rias Pra­nu­tė klai­džio­da­vo su sa­vo bi­čiu­liais, ir ma­žos ka­vi­nu­kės, į ku­rias užei­da­vo va­ka­rais iš­ger­ti puo­de­lio ka­vos.

Tik­riau­siai tai bu­vo pa­ts švie­siau­sias poe­tės ir bū­si­mos moks­li­nin­kės gy­ve­ni­mo eta­pas, ku­rį ne­lauk­tai su­drums Lie­tu­vai lem­tin­gi bir­že­lio įvy­kiai: į Vil­nių įžy­giuos so­vie­ti­nė ka­riuo­me­nė, pri­blokš ži­nia, kad pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na su šei­ma pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos, o nau­juo­ju pre­zi­den­tu pa­skir­tas Justas Pa­lec­kis.

 

1 of 5
- +
Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

1. Biržų gimnazijos gimnazistė, būsima tautosakininkė, poetė, filologijos mokslų kandidatė, Pranė Aukštikalnytė- Jokimaitienė | Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.

2. Panevėžio mergaičių gimnazijos moksleivė Pranė Aukštikalnytė. Portretinė nuotrauka / Pranė [Aukštikalnytė]. - 1937.11.08 | Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

3. Dalis uolesniųjų „Ateities“ bendradarbių abiturientų... V. Mačernis, Telšių gimn.// Ateitis.-1938 / 1639, Nr.10 (geg.), p.590-591 | knyga.kvb.lt nuotr.

4. Tautosakos skyriaus darbuotojos prie dainų katalogo. Iš kairės: Pranė Jokimaitienė, Vanda Barauskienė- Misevičienė, Bronė Kazlauskienė. LTRFt 742 | llti.lt nuotr.

5. Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Grį­žu­si į Va­bal­nin­ką va­sa­ros ato­sto­gų Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė pa­ju­to skau­džias per­mai­nas. Ke­li mies­te­lio dar­bi­nin­kai, bu­vę po­grin­di­nin­kai, de­monst­ruo­da­mi sa­vo iš­ti­ki­my­bę so­vie­ti­nei oku­pa­ci­nei val­džiai, vaikš­čio­jo į švar­kų ki­še­nė­les įsi­ki­šę rau­do­nas no­si­nai­tes.

Sek­ma­die­nį, va­di­na­mo­jo liau­dies sei­mo rin­ki­mų die­ną, per Va­bal­nin­ką praė­jo ke­lio­li­ka žmo­nių su Le­ni­no ir Sta­li­no po­rtre­tais, ap­rė­min­tais rau­do­nu po­pie­riu­mi.

Tė­vų par­duo­tu­vei pri­žiū­rė­ti bu­vo pa­skir­tas be­raš­tis skar­di­nin­kas Sa­lia­mo­nas, tu­rė­jęs ste­bė­ti, kad kiek­vie­nam pir­kė­jui bū­tų ra­šo­mos są­skai­tos, o pi­ni­gai de­da­mi į ka­są. Net­ru­kus Aukš­ti­kal­nių na­mas bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas, tė­vams liep­ta iš jo iš­si­kraus­ty­ti.

Ru­de­nį P. Aukš­ti­kal­ny­tė vėl iš­vyks­ta stu­di­juo­ti į Vil­nių. Stu­di­jų ne­bai­gia, nes kaip ne­pa­ti­ki­ma so­vie­ti­nei san­tvar­kai 1945 me­tais iš uni­ver­si­te­to pa­ša­li­na­ma.

Grįž­ta į Va­bal­nin­ką. Jį, kaip ir vi­są Lie­tu­vą, gau­bia slo­gi at­mos­fe­ra. Suk­re­čia ži­nia, kad 1945 me­tų va­sa­rio 21 die­ną so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės ap­sup­ti žu­vo 20 Va­bal­nin­ko par­ti­za­nų bū­rio vy­rų.

Tarp jų – ir ar­ti­mas bi­čiu­lis Ma­mer­tas Ind­ri­liū­nas, ku­riam Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė po me­tų, mi­nint jo žū­ties me­ti­nes, pa­ra­šys ei­lė­raš­tį „Pri­si­mi­ni­mas“. Mies­te­lio aikš­tė­je gu­li nu­kau­tų par­ti­za­nų kū­nai.

Na­mų ne­bė­ra. Gy­ve­na pas te­tas Pur­vų kai­me ar­ba Va­bal­nin­ke. Tė­vas taip pat bū­na dau­giau­sia kai­me pas se­se­ris. Ser­gan­ti ma­ma pri­si­glau­du­si sa­vo drau­gės Eu­ge­ni­jos Klas­čiū­tės na­me­ly­je Ku­piš­kio gat­vė­je.

Vil­niu­je sui­ma­mas, de­šim­čiai me­tų nu­tei­sia­mas ir į Vor­ku­tos la­ge­rį iš­ve­ža­mas vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais Va­bal­nin­ke gy­dy­to­ju dir­bęs Vla­das Šin­kū­nas. Sui­ma­mas ir P. Aukš­ti­kal­ny­tės tė­vas, bu­vęs pas se­se­rį Pur­vų kai­me.

Nak­tį mie­go­jęs dar­ži­nė­je ant šie­no. At­lė­kę stri­bai ieš­ko­ti miš­ki­nių. Su­ra­do tė­vą, iš bai­mės įsi­ka­su­sį į šie­ną. Su­mu­šę įsi­me­tė į ve­ži­mą, nu­ga­be­no Va­bal­nin­kan, vė­liau iš­ve­žė į Bir­žų ka­lė­ji­mą. Stri­bai iš Le­be­niš­kių kai­mo pa­si­ra­šė, kad Aukš­ti­kal­nį suė­mė su šau­tu­vu.

Daug kar­tų te­ko Pra­nu­tei va­ži­nė­ti su mais­to ir dra­bu­žių siun­ti­nė­liais į Vil­nių (čia sau­gu­mo rū­siuo­se bu­vo lai­ko­mas Vla­das Šin­kū­nas), Bir­žus, o vė­liau – į Pa­ne­vė­žį. Tik po po­ros me­tų var­gais ne­ga­lais svei­ka­tą pra­ra­du­sį tė­vą pa­si­se­kė iš ka­lė­ji­mo iš­trauk­ti.

1946 me­tais P. Aukš­ti­kal­ny­tė ga­vo laiš­ką iš stu­di­jų me­tų drau­go, stu­di­ja­vu­sio psi­cho­lo­gi­ją ir pe­da­go­gi­ką, 1941 me­tų trem­ti­nio Ge­di­mi­no Ja­ki­ma­vi­čiaus. Pra­si­dė­jo dvie­jų jau­nų žmo­nių su­si­ra­ši­nė­ji­mas. „Ge­di­mi­no laiš­kai, – pa­sa­ko­ja P. Aukš­ti­kal­ny­tė, – bu­vo pil­ni švie­sos, skaid­ru­mo.

Jis ra­šė ne apie sun­ku­mus, žiau­ru­mus, bet apie ne­pap­ras­tą gam­tos gro­žį, su­tik­tus ge­rus žmo­nes. Ma­ne tie­siog pri­tren­kė jo dva­sios tvir­tu­mas, di­dy­bė – jis vi­siš­kai ne­pa­lū­žęs, lais­vos dva­sios, di­dus. (…) Daž­nai jam ra­šiau. To­ly­džio tie laiš­kai da­rė­si vis emo­cin­ges­ni. Per to­kias to­ly­bes jie ta­po dvie­jų žmo­nių šauks­mu, ar­tė­ji­mu vie­nas į ki­tą – ne­su­lai­ko­mu ar­tė­ji­mu“.

Ge­di­mi­nas kvie­tė ją at­va­žiuo­ti pa­si­sve­čiuo­ti į Si­bi­rą, ta­čiau Pra­nu­tė ne­si­ry­žo pa­lik­ti ne­ži­nio­je ser­gan­čią mo­ti­ną, ki­tus na­miš­kius. No­rė­da­ma pa­dė­ti Ge­di­mi­nui su­grįž­ti į Lie­tu­vą, ji Jo­ki­mai­čio pa­var­de jam iš­rū­pi­no pa­są.

Bū­da­ma Vil­niu­je, per­skė­lė sto­ros ru­siš­kos, dar ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je iš­leis­tos Fio­do­ro Dos­to­jevs­kio kny­gos „Už­ra­šai iš mi­ru­sių­jų na­mų“ vir­še­lį, ten įki­šo pa­są. Pas­kui vėl kraš­tus su­kli­ja­vo. Ga­vęs pa­są Ge­di­mi­nas ne­le­ga­liai su­grį­žo į Lie­tu­vą. 1947 me­tais su­si­ti­kę Uk­mer­gė­je Ge­di­mi­nas ir Pra­nu­tė li­ko kar­tu vi­sam gy­ve­ni­mui.

O gy­ve­ni­mas ir to­liau daug iš­ken­tė­ju­sių žmo­nių ne­le­pi­no. Te­ko slaps­ty­tis, nuo­lat keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą, glaus­tis pas pa­žįs­ta­mus. Ku­rį lai­ką Pra­nu­tė mo­ky­to­ja­vo Pa­ne­vė­žy­je, Uk­mer­gė­je. Iš mo­ky­to­jos pa­rei­gų bu­vo at­leis­ta, nes jos va­do­vau­ja­mo­je kla­sė­je bu­vo per ma­žai kom­jau­nuo­lių. Iš­vy­ko gy­ven­ti į Ry­gą. Čia su Ge­di­mi­nu jau­tė­si sau­ges­ni. Ge­di­mi­nas dir­bo šalt­kal­viu tri­ko­ta­žo fab­ri­ke, o Pra­nu­tė, bai­gu­si siu­vi­mo kur­sus, siu­vo na­muo­se.

1953 me­tais ji bai­gė Vil­niaus pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą. Grį­žus į Lie­tu­vą, 1957 me­tais pa­vy­ko įsi­dar­bin­ti Lie­tu­vos Moks­lų aka­de­mi­jos Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros tau­to­sa­kos sky­riu­je. „Čia, – ra­šė jos bi­čiu­lis poe­tas Eu­ge­ni­jus Ma­tu­ze­vi­čius, – Pra­nu­tė lyg ir ra­do sie­lai ar­ti­mes­nį kū­ry­bi­nį moks­li­nį dar­bą, ku­ris iš da­lies kom­pen­sa­vo neiš­si­pil­džiu­sias poe­ti­nes jau­nys­tės sva­jo­nes“. 1968 me­tais ji tam­pa fi­lo­lo­gi­jos moks­lų kan­di­da­te.

Tais me­tais pa­ra­šo stu­di­ją „Lie­tu­vių liau­dies ba­la­dės“, 1970 me­tais pa­si­ro­do jos mo­nog­ra­fi­ja „Lie­tu­vių liau­dies vai­kų dai­nos“. Kar­tu su ki­tais bend­ra­dar­biais su­da­ro sis­te­mi­nį dai­nų ka­ta­lo­gą (450000 vie­ne­tų), pa­ren­gia „Lie­tu­vių liau­dies dai­ny­no“ pir­mą­jį to­mą („Vai­kų dai­nos“), tau­to­sa­kos rink­ti­nes vai­kams „Bi­tė – ri­tė bal­ta­ra­gė“, „Su sau­le li­jo“, ra­šo straips­nius lie­tu­vių tau­to­sa­kos klau­si­mais. Glo­bo­ja ir kon­sul­tuo­ja Mar­cin­ko­nių et­nog­ra­fi­nį an­samb­lį.

Iš Kir­do­nių ki­lęs avia­ci­jos is­to­ri­kas ir gim­ta­jam kraš­tui skir­tų kny­gų au­to­rius, P. Aukš­ti­kal­ny­tės jau­nų die­nų bi­čiu­lis Jo­nas Bal­čiū­nas ra­šė, kad Pra­nu­tės Jo­ki­mai­tie­nės et­nog­ra­fi­niai dar­bai pa­si­žy­mė­jo pro­fe­sio­na­lu­mu, tie­sa ir drą­sa, to­dėl ne­re­tai už­si­gu­lė­da­vo lei­dyk­lų stal­čiuo­se.

Tais so­vie­ti­nio re­ži­mo de­šimt­me­čiais tau­to­sa­ka, kaip ir is­to­ri­ja, bū­da­vo itin griež­tai kont­ro­liuo­ja­ma, kad į lei­di­nį ne­pa­tek­tų re­ži­mui ne­pa­lan­kių dai­nų. „Apie jos kny­gas – pa­sa­ko­ja J. Bal­čiū­nas, – spau­da „man­da­giai“ nu­ty­lė­da­vo. Peik­ti ne­bu­vo už ką. Pa­gir­ti (nors bu­vo ti­tu­luo­ja­ma – ta­ry­bi­nė tau­to­sa­ki­nin­kė) – ne­lei­do ne­pa­lan­ki biog­ra­fi­ja“.

Ne vie­nas ra­šy­to­jas ar poe­tas, no­rė­da­mas iš­veng­ti įvai­rių rep­re­si­jų, pa­si­da­vė so­vie­ti­niam ideo­lo­gi­niam spau­di­mui, ra­šė tai, kas prie­ka­bios cen­zū­ros bu­vo lei­džia­ma spaus­din­ti kny­go­se, žur­na­luo­se, laik­raš­čiuo­se.

Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė, už­si­sklen­du­si sa­vy­je, iki pat gy­ve­ni­mo pa­bai­gos iš­sau­go­jo tą idea­lis­ti­nį atei­ti­nin­kų nu­si­tei­ki­mą, jaus­da­ma, kad kaip poe­tė yra be­jė­gė pa­keis­ti so­vie­ti­nės ideo­lo­gi­zuo­tos prie­var­tos ka­ra­lys­tę.

„Poe­zi­ja jai bu­vo – ra­šė Vy­tau­tas Ku­bi­lius, – per daug šva­rus ir šven­tas da­ly­kas, kad bū­tų drį­su­si ją adap­tuo­ti prie šios ka­ra­lys­tės“. Tik 1964–1966 me­tais ban­dė su­grįž­ti į li­te­ra­tū­rą, ta­čiau „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ re­dak­ci­ja jos nuo­šir­džią, jaut­rią, su­bti­lią, be so­vie­ti­nės ideo­lo­gi­jos ap­na­šų ly­ri­ką at­me­tė kaip „ne­šiuo­lai­kiš­ką“.

Jau po mir­ties (P. Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė mi­rė 1989 me­tų rug­sė­jo 9 die­ną, pa­lai­do­ta Kar­ve­liš­kių ka­pi­nė­se, ša­lia 1986 me­tais mi­ru­sio sa­vo vy­ro poe­to Ge­di­mi­no Jo­ki­mai­čio) sū­naus Kęs­tu­čio Jo­ki­mai­čio pa­stan­go­mis bu­vo iš­leis­tas jos ei­lė­raš­čių, su­rink­tų iš prieš­ka­rio žur­na­lų ir pa­lik­tų rank­raš­čių, rin­ki­nys „Sug­rį­ži­mai“.

Įžan­gi­nį straips­nį „Išb­laš­ky­tos kar­tos bal­sas“ pa­ra­šęs mū­sų kraš­tie­tis li­te­ra­tū­ros moks­li­nin­kas Vy­tau­tas Ku­bi­lius tei­gia, kad „tai iš­blaš­ky­tos, su­tryp­tos, nu­til­dy­tos kar­tos bal­sas“, kad tie ei­lė­raš­čiai „ty­liai ple­ve­na jau­kio­je ge­ru­mo ir il­ge­sio erd­vė­je“. Jis grakš­čiuo­se me­lo­din­guo­se ke­tu­rei­liuo­se jau­čia švel­nų poe­tiš­ku­mą, juo­se „žo­džiai ne pa­sa­ko­ja, o dai­nuo­ja, jie leng­vi ir tra­pūs, ne­ša­mi sa­lo­mė­jiš­kų pa­kar­to­ji­mų ir pa­lin­ga­vi­mų“.

„Kar­tais pai­mu plunks­ną į ran­kas, – ra­šė pa­sku­ti­niai­siais gy­ve­ni­mo me­tais poe­tė ir moks­li­nin­kė Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė, – o ra­šy­ti ne­ga­liu. Ir da­bar, ka­da at­si­da­ro lei­dyk­lų ir re­dak­ci­jų du­rys, ka­da mie­lai im­tų spaus­din­ti ma­no kny­ge­les, – ne­bė­ra jė­gų.

Gy­ve­ni­mas bai­gia pra­bėg­ti, ir ne vi­sa­da gal bu­vo pa­nau­do­ta kiek­vie­na va­lan­dė­lė pa­čiam rei­ka­lin­giau­siam dar­bui. Jei­gu dar pa­jėg­čiau už­baig­ti vis­ką, ką esu pra­dė­jus, – bū­tų lai­mė, bet ar už­teks jė­gų. Daž­niau­siai žmo­nės išei­na iš šio pa­sau­lio neuž­bai­gę dar­bų“.

1992 me­tų Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos mėn­raš­čio „Me­tai“ 9–11 nu­me­riuo­se bu­vo iš­spaus­din­ti ne­baig­ti Pra­nu­tės Jo­ki­mai­tie­nės pri­si­mi­ni­mai „Apie Ge­di­mi­ną ir sa­ve“.

1997 me­tais, mi­nint P. Aukš­ti­kal­ny­tės-Jo­ki­mai­tie­nės 75-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, Va­bal­nin­ke, Žo­li­nės aikš­tė­je, prie na­mo, ku­ria­me va­bal­nin­kie­tė poe­tė ir tau­to­sa­kos puo­se­lė­to­ja pra­lei­do sa­vo vai­kys­tę, da­lį sun­kių ka­ro ir po­ka­rio me­tų, bu­vo ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta: „Šia­me na­me 1922 – 1946 m. gy­ve­no poe­tė Pra­nė Aukš­ti­kal­ny­tė“.

Perskelbta iš: A. Butkevičius. VIENA IŠ TRAGIŠKOSIOS KARTOS. 183. ISSN 1392-2831 Tautosakos darbai XLIII, 2012. SUKAKTYS. Pranės Jokimaitienės 90-osioms gimimo metinėms.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus

2022 06 21
Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

2022 06 03
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

2022 04 09
Linas Kukuraitis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Frakcija „Vardan Lietuvos“ pateikė 19 siūlymų, kaip spręsti kainų šuolio pasekmes

2022 03 31
K. Sirvydo skvere – „Prancūzparkyje“ atgijo įspūdingas meno kūrinys „Milžino Prisiminimai“

K. Sirvydo skvere – „Prancūzparkyje“ atgijo įspūdingas meno kūrinys „Milžino Prisiminimai“

2022 03 03
etnocentras.lt nuotr.

D. Tamošaitytė. Kas pakirto mūsų tautos šaknis?

2022 01 20
Mažosios Lietuvos šviesuoliui, kraštotyrininkui Jonui Užpurviui – 130

Mažosios Lietuvos šviesuoliui, kraštotyrininkui Jonui Užpurviui – 130

2021 12 12
„Regitra“ | vrm.lrv.lt nuotr.

Paveldėtojai nemokės automobilių registravimo mokesčio

2021 12 07
Maldos, burtai ir šafranas: atveriamas Lietuvos totorių rankraštinis lobynas

Maldos, burtai ir šafranas: atveriamas Lietuvos totorių rankraštinis lobynas

2021 12 02
Genovaitė Četkauskaitė (1925–2021) | Alkas.lt koliažas

Netekome etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės (1925–2021)

2021 11 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis
Įvairenybės

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
Įvairenybės

Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui

2022 06 26
Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms
Įvairenybės

Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

2022 06 26
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti
Lietuvoje

Ir vaikų išdaigos gali brangiai kainuoti

2022 06 26
Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  • Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu
  • Probiotikai – bakterijos padedančios kūnui
  • Renkantis kosmetiką – dėmesys etiketėms

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1514; komentarų: 27
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 941; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 849; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 690; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 577; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas peržiūrėta: 562; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus

by Ditė Česėkaitė
2022 06 21
0
Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Butkevičiaus inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta Lietuvoje mažinti akcizus...

Skaityti toliau

Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

by daiva
2022 06 03
0
Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

Eidamas 89-uosius metus mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, režisierius, chorų dirigentas, pedagogas,  folkloristas Povilas Mataitis. Daugeliui mūsų...

Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

by Kristina Aleknaitė
2022 04 09
0
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kovo 17 d. – balandžio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Motiejaus Strijkovskio Kronika (1582) – istorijos ir literatūros...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Ir vėl sena daina? apie Vilnius baigia brangiausią šildymo sezoną
  • Global-Kapitalistas apie F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra
  • Londonas ,,prisidirbo?" apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. „Iskonno ruskije zemli“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai