Penktadienis, 31 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

A. Butkevičius. Viena iš tragiškos kartos

Algirdas Butkevičius, „Tautosakos darbai“, www.alkas.lt
2022-03-01 04:17:34
0
Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Pranės Jokimaitienės 90-osioms gimimo metinėms

Poe­tė ir tau­to­sa­kos ty­ri­nė­to­ja Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė sa­vo kar­tą yra pa­va­di­nu­si tra­giš­ką­ja kar­ta. Tai bu­vo gi­mu­si ir au­gu­si ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je ta­len­tin­gų li­te­ra­tų kar­ta, dar gim­na­zi­jos suo­le spaus­di­nu­si sa­vo kū­ry­bą moks­lei­vių atei­ti­nin­kų žur­na­le „Atei­tis“, o uni­ver­si­te­te įsi­jun­gu­si į ka­ta­li­kų stu­den­tų me­no drau­gi­ją „Šat­ri­ja“, ku­rio­je vieš­pa­ta­vo idea­liz­mo nuo­sta­tos: to­bu­lė­ti, verž­tis aukš­tyn, tar­nau­ti tau­tai ir Die­vui.

Ta­čiau ka­ras ir dvi so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos iš­blaš­kė šią daug ža­dė­ju­sią li­te­ra­tų kar­tą. „Vie­nus, – ra­šys tos kar­tos poe­tas Ka­zys Bra­dū­nas, – pa­ka­sė po gim­to­jo kraš­to smil­tim, ki­tus iš­blaš­kė pla­čia­me pa­sau­ly­je, o ir pa­si­li­ku­sie­ji tė­vy­nė­je vie­ni vi­sai nu­ti­lo, ki­ti, kad ir ra­šė ir ra­šo, ta­čiau pa­kirp­tais spar­nais“.

Tarp tų il­gam nu­ti­lu­sių bu­vo ir Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė. Gi­mu­si 1922 me­tų ko­vo 1 die­ną Va­bal­nin­ke, pa­si­tu­rin­čio­je šei­mo­je (tė­vai apie 1938 me­tus Nep­rik­lau­so­my­bės (da­bar Žo­li­nės Nr. 11) aikš­tė­je pa­si­sta­tė dvie­jų aukš­tų me­di­nį na­mą, tu­rė­jo par­duo­tu­vę), ji mo­kė­si Va­bal­nin­ko pra­di­nė­je mo­kyk­lo­je, o ją bai­gu­si iš­va­žia­vo į Pa­ne­vė­žio mer­gai­čių gim­na­zi­ją.

Li­te­ra­tū­rą dės­čiu­si poe­tė Sa­lo­mė­ja Nė­ris, pa­ste­bė­ju­si Pra­nu­tės ga­bu­mus, ska­ti­no ją kur­ti, ra­šy­ti, pra­na­ša­vo jai įžy­mios poe­tės atei­tį.

Pir­muo­sius ei­lė­raš­čius pen­kio­lik­me­tė gim­na­zis­tė iš­spaus­di­no „Atei­ties spin­du­lių“ žur­na­le, o jau po me­tų jos skaid­rūs, jau­nat­viš­ki ly­ri­kos po­smai pa­si­ro­dė vy­res­nių­jų kla­sių moks­lei­viams skir­ta­me žur­na­le „Atei­tis“. Sa­vo kū­ry­bos įgū­džius Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė la­vi­no ku­ni­go J. Lin­dės- Do­bi­lo įkur­to­je ir nuo 1934 me­tų jo var­du pa­va­din­to­je Pa­ne­vė­žio moks­lei­vių me­no kuo­po­je.

„Atei­ty­je“ tuo me­tu sa­vo kū­ry­bą spaus­di­no poe­tai Eu­ge­ni­jus Ma­tu­ze­vi­čius, Ka­zys Bra­dū­nas, Vy­tau­tas Ma­čer­nis, o Bir­žų gim­na­zi­jos moks­lei­vis Ma­mer­tas Ind­ri­liū­nas už ra­ši­nį „Lie­tu­vių nau­jo­sios ly­ri­kos mo­ty­vai“ bu­vo lai­mė­jęs „Atei­ties“ 1938 me­tų pre­mi­ją.

Vi­si jie ne­tru­kus taps Pra­nu­tės Aukš­ti­kal­ny­tės bi­čiu­liais, da­ly­vaus iki­ka­ri­nė­je Lie­tu­vo­je įvai­riuo­se gim­na­zi­jo­se ren­gia­muo­se li­te­ra­tū­ros va­ka­ruo­se Bir­žuo­se, Ro­kiš­ky­je, Pa­ne­vė­žy­je, Tau­ra­gė­je, Pa­bir­žė­je ir ki­tur.

Bai­gu­si gim­na­zi­ją P. Aukš­ti­kal­ny­tė 1939 me­tų rug­sė­jo 1 die­ną pra­dė­jo stu­di­jas Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nia­me fa­kul­te­te. Ma­ma ją ap­gy­ven­di­no vie­nuo­lių pran­ciš­ko­nų bend­ra­bu­ty­je.

„Man iš pra­džių ap­si­su­ko gal­va, – po dau­ge­lio me­tų stu­di­jų pra­džią pri­si­mins P. Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė, – taip no­rė­jo­si lėk­ti į vi­sas pa­skai­tas, sė­dė­ti iki vė­lu­mos bib­lio­te­ko­se. (…) Vis­kas taip įdo­mu! Sun­ku man da­bar nu­sa­ky­ti tą jaus­mą, tą bū­se­ną, ku­rią ta­da iš­gy­ve­nau.

Tai bu­vo šven­tas jaus­mas – gi­liau­sia pa­gar­ba, ti­kė­ji­mas moks­lu, fi­lo­so­fi­ja, ro­man­tiš­kas no­ras pa­si­ner­ti į jos gel­mes, kaž­koks są­ly­čio jaus­mas su kar­tų kar­to­mis, žmo­nė­mis, ku­rie bu­vo, ku­rie kū­rė, pa­li­ko sa­vo sie­las čia, kny­go­se“.

Grei­tai tas ro­man­tiš­kas en­tu­ziaz­mas stu­di­joms at­šals. Jau ant­ra­ja­me se­mest­re pra­dės bo­dė­tis pa­skai­to­mis, jas lan­ky­ti tik ret­kar­čiais, ypač – kal­bos da­ly­kų. Pra­nu­tė uni­ver­si­te­te bu­vo ži­no­ma kaip daug ža­dan­ti poe­tė. Jos ei­lė­raš­čius tuo­met spaus­di­no „Stu­den­tų die­nos“, „Nau­jo­ji vai­di­lu­tė“, „Nau­jo­ji Ro­mu­va“, ki­ti so­li­dūs žur­na­lai.

Net iš ki­tų fa­kul­te­tų stu­den­tai atei­da­vo pa­si­žiū­rė­ti „kaip at­ro­do ta Aukš­ti­kal­ny­tė“, jau­na stu­den­tė il­go­mis gels­vo­mis ka­so­mis. „Ma­niau, – ji pri­si­mins vė­liau, – aš poe­tė, man ne­bū­ti­na klau­sy­tis nuo­bo­džių pa­skai­tų, man rei­kia sem­tis įkvė­pi­mo“.

Ke­tu­rias­de­šim­tų­jų sau­sio mė­ne­sį uni­ver­si­te­to hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų fa­kul­te­tą per­kė­lė į Vil­nių. Vis­kas čia P. Aukš­ti­kal­ny­tei bu­vo nau­ja, neįp­ras­ta, ro­man­tiš­ka. Ir praei­ti­mi dvel­ku­sios krei­vos Vil­niaus gat­ve­lės, nu­švies­tos mė­nu­lio švie­sos, ir nuo­sta­baus gro­žio apy­lin­kės, po ku­rias Pra­nu­tė klai­džio­da­vo su sa­vo bi­čiu­liais, ir ma­žos ka­vi­nu­kės, į ku­rias užei­da­vo va­ka­rais iš­ger­ti puo­de­lio ka­vos.

Tik­riau­siai tai bu­vo pa­ts švie­siau­sias poe­tės ir bū­si­mos moks­li­nin­kės gy­ve­ni­mo eta­pas, ku­rį ne­lauk­tai su­drums Lie­tu­vai lem­tin­gi bir­že­lio įvy­kiai: į Vil­nių įžy­giuos so­vie­ti­nė ka­riuo­me­nė, pri­blokš ži­nia, kad pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na su šei­ma pa­si­trau­kė iš Lie­tu­vos, o nau­juo­ju pre­zi­den­tu pa­skir­tas Justas Pa­lec­kis.

 

1 of 5
- +
Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

1. Biržų gimnazijos gimnazistė, būsima tautosakininkė, poetė, filologijos mokslų kandidatė, Pranė Aukštikalnytė- Jokimaitienė | Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotr.

2. Panevėžio mergaičių gimnazijos moksleivė Pranė Aukštikalnytė. Portretinė nuotrauka / Pranė [Aukštikalnytė]. - 1937.11.08 | Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.

3. Dalis uolesniųjų „Ateities“ bendradarbių abiturientų... V. Mačernis, Telšių gimn.// Ateitis.-1938 / 1639, Nr.10 (geg.), p.590-591 | knyga.kvb.lt nuotr.

4. Tautosakos skyriaus darbuotojos prie dainų katalogo. Iš kairės: Pranė Jokimaitienė, Vanda Barauskienė- Misevičienė, Bronė Kazlauskienė. LTRFt 742 | llti.lt nuotr.

5. Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Pranė Jokimaitienė LLKI Tautosakos archyve | S. Žumbio nuotr.

Grį­žu­si į Va­bal­nin­ką va­sa­ros ato­sto­gų Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė pa­ju­to skau­džias per­mai­nas. Ke­li mies­te­lio dar­bi­nin­kai, bu­vę po­grin­di­nin­kai, de­monst­ruo­da­mi sa­vo iš­ti­ki­my­bę so­vie­ti­nei oku­pa­ci­nei val­džiai, vaikš­čio­jo į švar­kų ki­še­nė­les įsi­ki­šę rau­do­nas no­si­nai­tes.

Sek­ma­die­nį, va­di­na­mo­jo liau­dies sei­mo rin­ki­mų die­ną, per Va­bal­nin­ką praė­jo ke­lio­li­ka žmo­nių su Le­ni­no ir Sta­li­no po­rtre­tais, ap­rė­min­tais rau­do­nu po­pie­riu­mi.

Tė­vų par­duo­tu­vei pri­žiū­rė­ti bu­vo pa­skir­tas be­raš­tis skar­di­nin­kas Sa­lia­mo­nas, tu­rė­jęs ste­bė­ti, kad kiek­vie­nam pir­kė­jui bū­tų ra­šo­mos są­skai­tos, o pi­ni­gai de­da­mi į ka­są. Net­ru­kus Aukš­ti­kal­nių na­mas bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas, tė­vams liep­ta iš jo iš­si­kraus­ty­ti.

Ru­de­nį P. Aukš­ti­kal­ny­tė vėl iš­vyks­ta stu­di­juo­ti į Vil­nių. Stu­di­jų ne­bai­gia, nes kaip ne­pa­ti­ki­ma so­vie­ti­nei san­tvar­kai 1945 me­tais iš uni­ver­si­te­to pa­ša­li­na­ma.

Grįž­ta į Va­bal­nin­ką. Jį, kaip ir vi­są Lie­tu­vą, gau­bia slo­gi at­mos­fe­ra. Suk­re­čia ži­nia, kad 1945 me­tų va­sa­rio 21 die­ną so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės ap­sup­ti žu­vo 20 Va­bal­nin­ko par­ti­za­nų bū­rio vy­rų.

Tarp jų – ir ar­ti­mas bi­čiu­lis Ma­mer­tas Ind­ri­liū­nas, ku­riam Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė po me­tų, mi­nint jo žū­ties me­ti­nes, pa­ra­šys ei­lė­raš­tį „Pri­si­mi­ni­mas“. Mies­te­lio aikš­tė­je gu­li nu­kau­tų par­ti­za­nų kū­nai.

Na­mų ne­bė­ra. Gy­ve­na pas te­tas Pur­vų kai­me ar­ba Va­bal­nin­ke. Tė­vas taip pat bū­na dau­giau­sia kai­me pas se­se­ris. Ser­gan­ti ma­ma pri­si­glau­du­si sa­vo drau­gės Eu­ge­ni­jos Klas­čiū­tės na­me­ly­je Ku­piš­kio gat­vė­je.

Vil­niu­je sui­ma­mas, de­šim­čiai me­tų nu­tei­sia­mas ir į Vor­ku­tos la­ge­rį iš­ve­ža­mas vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais Va­bal­nin­ke gy­dy­to­ju dir­bęs Vla­das Šin­kū­nas. Sui­ma­mas ir P. Aukš­ti­kal­ny­tės tė­vas, bu­vęs pas se­se­rį Pur­vų kai­me.

Nak­tį mie­go­jęs dar­ži­nė­je ant šie­no. At­lė­kę stri­bai ieš­ko­ti miš­ki­nių. Su­ra­do tė­vą, iš bai­mės įsi­ka­su­sį į šie­ną. Su­mu­šę įsi­me­tė į ve­ži­mą, nu­ga­be­no Va­bal­nin­kan, vė­liau iš­ve­žė į Bir­žų ka­lė­ji­mą. Stri­bai iš Le­be­niš­kių kai­mo pa­si­ra­šė, kad Aukš­ti­kal­nį suė­mė su šau­tu­vu.

Daug kar­tų te­ko Pra­nu­tei va­ži­nė­ti su mais­to ir dra­bu­žių siun­ti­nė­liais į Vil­nių (čia sau­gu­mo rū­siuo­se bu­vo lai­ko­mas Vla­das Šin­kū­nas), Bir­žus, o vė­liau – į Pa­ne­vė­žį. Tik po po­ros me­tų var­gais ne­ga­lais svei­ka­tą pra­ra­du­sį tė­vą pa­si­se­kė iš ka­lė­ji­mo iš­trauk­ti.

1946 me­tais P. Aukš­ti­kal­ny­tė ga­vo laiš­ką iš stu­di­jų me­tų drau­go, stu­di­ja­vu­sio psi­cho­lo­gi­ją ir pe­da­go­gi­ką, 1941 me­tų trem­ti­nio Ge­di­mi­no Ja­ki­ma­vi­čiaus. Pra­si­dė­jo dvie­jų jau­nų žmo­nių su­si­ra­ši­nė­ji­mas. „Ge­di­mi­no laiš­kai, – pa­sa­ko­ja P. Aukš­ti­kal­ny­tė, – bu­vo pil­ni švie­sos, skaid­ru­mo.

Jis ra­šė ne apie sun­ku­mus, žiau­ru­mus, bet apie ne­pap­ras­tą gam­tos gro­žį, su­tik­tus ge­rus žmo­nes. Ma­ne tie­siog pri­tren­kė jo dva­sios tvir­tu­mas, di­dy­bė – jis vi­siš­kai ne­pa­lū­žęs, lais­vos dva­sios, di­dus. (…) Daž­nai jam ra­šiau. To­ly­džio tie laiš­kai da­rė­si vis emo­cin­ges­ni. Per to­kias to­ly­bes jie ta­po dvie­jų žmo­nių šauks­mu, ar­tė­ji­mu vie­nas į ki­tą – ne­su­lai­ko­mu ar­tė­ji­mu“.

Ge­di­mi­nas kvie­tė ją at­va­žiuo­ti pa­si­sve­čiuo­ti į Si­bi­rą, ta­čiau Pra­nu­tė ne­si­ry­žo pa­lik­ti ne­ži­nio­je ser­gan­čią mo­ti­ną, ki­tus na­miš­kius. No­rė­da­ma pa­dė­ti Ge­di­mi­nui su­grįž­ti į Lie­tu­vą, ji Jo­ki­mai­čio pa­var­de jam iš­rū­pi­no pa­są.

Bū­da­ma Vil­niu­je, per­skė­lė sto­ros ru­siš­kos, dar ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je iš­leis­tos Fio­do­ro Dos­to­jevs­kio kny­gos „Už­ra­šai iš mi­ru­sių­jų na­mų“ vir­še­lį, ten įki­šo pa­są. Pas­kui vėl kraš­tus su­kli­ja­vo. Ga­vęs pa­są Ge­di­mi­nas ne­le­ga­liai su­grį­žo į Lie­tu­vą. 1947 me­tais su­si­ti­kę Uk­mer­gė­je Ge­di­mi­nas ir Pra­nu­tė li­ko kar­tu vi­sam gy­ve­ni­mui.

O gy­ve­ni­mas ir to­liau daug iš­ken­tė­ju­sių žmo­nių ne­le­pi­no. Te­ko slaps­ty­tis, nuo­lat keis­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą, glaus­tis pas pa­žįs­ta­mus. Ku­rį lai­ką Pra­nu­tė mo­ky­to­ja­vo Pa­ne­vė­žy­je, Uk­mer­gė­je. Iš mo­ky­to­jos pa­rei­gų bu­vo at­leis­ta, nes jos va­do­vau­ja­mo­je kla­sė­je bu­vo per ma­žai kom­jau­nuo­lių. Iš­vy­ko gy­ven­ti į Ry­gą. Čia su Ge­di­mi­nu jau­tė­si sau­ges­ni. Ge­di­mi­nas dir­bo šalt­kal­viu tri­ko­ta­žo fab­ri­ke, o Pra­nu­tė, bai­gu­si siu­vi­mo kur­sus, siu­vo na­muo­se.

1953 me­tais ji bai­gė Vil­niaus pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą. Grį­žus į Lie­tu­vą, 1957 me­tais pa­vy­ko įsi­dar­bin­ti Lie­tu­vos Moks­lų aka­de­mi­jos Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros tau­to­sa­kos sky­riu­je. „Čia, – ra­šė jos bi­čiu­lis poe­tas Eu­ge­ni­jus Ma­tu­ze­vi­čius, – Pra­nu­tė lyg ir ra­do sie­lai ar­ti­mes­nį kū­ry­bi­nį moks­li­nį dar­bą, ku­ris iš da­lies kom­pen­sa­vo neiš­si­pil­džiu­sias poe­ti­nes jau­nys­tės sva­jo­nes“. 1968 me­tais ji tam­pa fi­lo­lo­gi­jos moks­lų kan­di­da­te.

Tais me­tais pa­ra­šo stu­di­ją „Lie­tu­vių liau­dies ba­la­dės“, 1970 me­tais pa­si­ro­do jos mo­nog­ra­fi­ja „Lie­tu­vių liau­dies vai­kų dai­nos“. Kar­tu su ki­tais bend­ra­dar­biais su­da­ro sis­te­mi­nį dai­nų ka­ta­lo­gą (450000 vie­ne­tų), pa­ren­gia „Lie­tu­vių liau­dies dai­ny­no“ pir­mą­jį to­mą („Vai­kų dai­nos“), tau­to­sa­kos rink­ti­nes vai­kams „Bi­tė – ri­tė bal­ta­ra­gė“, „Su sau­le li­jo“, ra­šo straips­nius lie­tu­vių tau­to­sa­kos klau­si­mais. Glo­bo­ja ir kon­sul­tuo­ja Mar­cin­ko­nių et­nog­ra­fi­nį an­samb­lį.

Iš Kir­do­nių ki­lęs avia­ci­jos is­to­ri­kas ir gim­ta­jam kraš­tui skir­tų kny­gų au­to­rius, P. Aukš­ti­kal­ny­tės jau­nų die­nų bi­čiu­lis Jo­nas Bal­čiū­nas ra­šė, kad Pra­nu­tės Jo­ki­mai­tie­nės et­nog­ra­fi­niai dar­bai pa­si­žy­mė­jo pro­fe­sio­na­lu­mu, tie­sa ir drą­sa, to­dėl ne­re­tai už­si­gu­lė­da­vo lei­dyk­lų stal­čiuo­se.

Tais so­vie­ti­nio re­ži­mo de­šimt­me­čiais tau­to­sa­ka, kaip ir is­to­ri­ja, bū­da­vo itin griež­tai kont­ro­liuo­ja­ma, kad į lei­di­nį ne­pa­tek­tų re­ži­mui ne­pa­lan­kių dai­nų. „Apie jos kny­gas – pa­sa­ko­ja J. Bal­čiū­nas, – spau­da „man­da­giai“ nu­ty­lė­da­vo. Peik­ti ne­bu­vo už ką. Pa­gir­ti (nors bu­vo ti­tu­luo­ja­ma – ta­ry­bi­nė tau­to­sa­ki­nin­kė) – ne­lei­do ne­pa­lan­ki biog­ra­fi­ja“.

Ne vie­nas ra­šy­to­jas ar poe­tas, no­rė­da­mas iš­veng­ti įvai­rių rep­re­si­jų, pa­si­da­vė so­vie­ti­niam ideo­lo­gi­niam spau­di­mui, ra­šė tai, kas prie­ka­bios cen­zū­ros bu­vo lei­džia­ma spaus­din­ti kny­go­se, žur­na­luo­se, laik­raš­čiuo­se.

Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė, už­si­sklen­du­si sa­vy­je, iki pat gy­ve­ni­mo pa­bai­gos iš­sau­go­jo tą idea­lis­ti­nį atei­ti­nin­kų nu­si­tei­ki­mą, jaus­da­ma, kad kaip poe­tė yra be­jė­gė pa­keis­ti so­vie­ti­nės ideo­lo­gi­zuo­tos prie­var­tos ka­ra­lys­tę.

„Poe­zi­ja jai bu­vo – ra­šė Vy­tau­tas Ku­bi­lius, – per daug šva­rus ir šven­tas da­ly­kas, kad bū­tų drį­su­si ją adap­tuo­ti prie šios ka­ra­lys­tės“. Tik 1964–1966 me­tais ban­dė su­grįž­ti į li­te­ra­tū­rą, ta­čiau „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ re­dak­ci­ja jos nuo­šir­džią, jaut­rią, su­bti­lią, be so­vie­ti­nės ideo­lo­gi­jos ap­na­šų ly­ri­ką at­me­tė kaip „ne­šiuo­lai­kiš­ką“.

Jau po mir­ties (P. Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė mi­rė 1989 me­tų rug­sė­jo 9 die­ną, pa­lai­do­ta Kar­ve­liš­kių ka­pi­nė­se, ša­lia 1986 me­tais mi­ru­sio sa­vo vy­ro poe­to Ge­di­mi­no Jo­ki­mai­čio) sū­naus Kęs­tu­čio Jo­ki­mai­čio pa­stan­go­mis bu­vo iš­leis­tas jos ei­lė­raš­čių, su­rink­tų iš prieš­ka­rio žur­na­lų ir pa­lik­tų rank­raš­čių, rin­ki­nys „Sug­rį­ži­mai“.

Įžan­gi­nį straips­nį „Išb­laš­ky­tos kar­tos bal­sas“ pa­ra­šęs mū­sų kraš­tie­tis li­te­ra­tū­ros moks­li­nin­kas Vy­tau­tas Ku­bi­lius tei­gia, kad „tai iš­blaš­ky­tos, su­tryp­tos, nu­til­dy­tos kar­tos bal­sas“, kad tie ei­lė­raš­čiai „ty­liai ple­ve­na jau­kio­je ge­ru­mo ir il­ge­sio erd­vė­je“. Jis grakš­čiuo­se me­lo­din­guo­se ke­tu­rei­liuo­se jau­čia švel­nų poe­tiš­ku­mą, juo­se „žo­džiai ne pa­sa­ko­ja, o dai­nuo­ja, jie leng­vi ir tra­pūs, ne­ša­mi sa­lo­mė­jiš­kų pa­kar­to­ji­mų ir pa­lin­ga­vi­mų“.

„Kar­tais pai­mu plunks­ną į ran­kas, – ra­šė pa­sku­ti­niai­siais gy­ve­ni­mo me­tais poe­tė ir moks­li­nin­kė Pra­nu­tė Aukš­ti­kal­ny­tė-Jo­ki­mai­tie­nė, – o ra­šy­ti ne­ga­liu. Ir da­bar, ka­da at­si­da­ro lei­dyk­lų ir re­dak­ci­jų du­rys, ka­da mie­lai im­tų spaus­din­ti ma­no kny­ge­les, – ne­bė­ra jė­gų.

Gy­ve­ni­mas bai­gia pra­bėg­ti, ir ne vi­sa­da gal bu­vo pa­nau­do­ta kiek­vie­na va­lan­dė­lė pa­čiam rei­ka­lin­giau­siam dar­bui. Jei­gu dar pa­jėg­čiau už­baig­ti vis­ką, ką esu pra­dė­jus, – bū­tų lai­mė, bet ar už­teks jė­gų. Daž­niau­siai žmo­nės išei­na iš šio pa­sau­lio neuž­bai­gę dar­bų“.

1992 me­tų Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos mėn­raš­čio „Me­tai“ 9–11 nu­me­riuo­se bu­vo iš­spaus­din­ti ne­baig­ti Pra­nu­tės Jo­ki­mai­tie­nės pri­si­mi­ni­mai „Apie Ge­di­mi­ną ir sa­ve“.

1997 me­tais, mi­nint P. Aukš­ti­kal­ny­tės-Jo­ki­mai­tie­nės 75-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, Va­bal­nin­ke, Žo­li­nės aikš­tė­je, prie na­mo, ku­ria­me va­bal­nin­kie­tė poe­tė ir tau­to­sa­kos puo­se­lė­to­ja pra­lei­do sa­vo vai­kys­tę, da­lį sun­kių ka­ro ir po­ka­rio me­tų, bu­vo ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta: „Šia­me na­me 1922 – 1946 m. gy­ve­no poe­tė Pra­nė Aukš­ti­kal­ny­tė“.

Perskelbta iš: A. Butkevičius. VIENA IŠ TRAGIŠKOSIOS KARTOS. 183. ISSN 1392-2831 Tautosakos darbai XLIII, 2012. SUKAKTYS. Pranės Jokimaitienės 90-osioms gimimo metinėms.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Rastenienės nuotrauka

D. Rastenienė. Marcelijus Martinaitis apie tautosaką ir jos kelius dabartinėje bendrojoje kultūroje

2022 12 19
Dainų karalienė pasaulin sugrįžta... | Rengėjų nuotr.

Pristatomas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės palikimas

2022 12 18
Respublikinėms tautosakos ekranizacijos varžytuvėms „Animuoju lietuvišką pasaką“ –  penkeri metai | Kauno tautinės kultūros ccentro nuotr.

Respublikinėms tautosakos ekranizacijos varžytuvėms „Animuoju lietuvišką pasaką“ – penkeri metai

2022 11 04
Stipendijos | pixabay.com nuotr.

Verslininkų galvos skausmas – komerciniai bankai

2022 10 20
Leonardas Sauka 1931–2022 | lma.lt nuotr.

Mirė vienas iškiliausių lietuvių tautosakos tyrėjų prof. Leonardas Sauka

2022 10 18
Stipendijos | pixabay.com nuotr.

Smulkiesiems verslininkams siūlomos PVM lengvatos

2022 09 30
Kaune – XIV tarptautinė vaikų ir jaunimo šventė „Baltų raštai-2022” | KTKC nuotr.

Vyks XIV tarptautinė šventė „Baltų raštai-2022”

2022 09 17
Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus

2022 06 21
Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

2022 06 03
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

2022 04 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Keturračiai niokoja gražiausius gamtos kampelius! | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Keturračiai niokoja gražiausius gamtos kampelius!

2023 03 31
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Keturračiai niokoja gražiausius gamtos kampelius!
  • R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Rastenienė. Marcelijus Martinaitis apie tautosaką ir jos kelius dabartinėje bendrojoje kultūroje

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 12 19
1
D. Rastenienės nuotrauka

Martinaitis, Marcelijus. Lietuvių etnologijos etiudai: senosios mūsų atminties atodangos. Vilnius: Margi raštai, 2020, 350 p., tiražas 500 egz. Užsukusi į...

Skaityti toliau

Pristatomas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės palikimas

by Kristina Aleknaitė
2022 12 18
0
Dainų karalienė pasaulin sugrįžta... | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. Ignalinos krašto muziejuje buvo pristatytas gražus ir prasmingas darbas „Sugrįžtanti dainomis“, įamžinantis išskirtinę asmenybę Kristiną Skrebutėnienę (1855–1943)....

Skaityti toliau

Respublikinėms tautosakos ekranizacijos varžytuvėms „Animuoju lietuvišką pasaką“ – penkeri metai

by Kristina Aleknaitė
2022 11 04
4
Respublikinėms tautosakos ekranizacijos varžytuvėms „Animuoju lietuvišką pasaką“ –  penkeri metai | Kauno tautinės kultūros ccentro nuotr.

Jau penktąjį kartą Kauno tautinės kultūros centras rengia respublikines tautosakos ekranizacijos varžytuves „Animuoju lietuvišką pasaką“. Ne vienerius metus Lietuvos mokiniai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Kitas straipsnis
Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. „Iskonno ruskije zemli“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai