Lietuva tvariam žemės ūkiui, kaimo ir žuvininkystės plėtrai iki 2030 metų numatė 1,7 mlrd. eurų. Tokiai 2022–2030 m. žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros programai pritarė Vyriausybė.
Daugiausia lėšų – 1,156 mlrd. Eur – numatyta skirti pridėtinei vertei, konkurencingumui didinti bei eksportui auginti.
Lietuva Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu atsilieka pagal žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių kuriamą pridėtinę vertę – šalių reitinge ji yra šešiolikta. Siekiama, kad Lietuva pagal kuriamą pridėtinę vertę pakiltų į 11 vietą ES.
Be to, planuojama, kad iki 2030 metų Lietuva pradės eksportuoti 60 proc. savo žemės ūkio produkcijos. Šiuo metu ši dalis siekia 42 proc.
25 mln. Eur numatyti skatinti gyventojus rinktis vietoje užaugintus produktus – bus investuojama į trumpųjų maisto grandinių plėtrą, vietinio maisto vartojimą švietimo ir kitose viešose įstaigose.
Dar daugiau nei pusė milijardo eurų bus skirti tvariam, bioekonomikos principais paremtam ūkininkavimui skatinti.
Ekologinio žemės ūkio naudmenų dalis iki 2030 metų turėtų pasiekti 16,2 proc. Be to, žemės ūkyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų turėtų sumažėti iki 11 proc., amoniako dujų – iki 10 proc. o degalų naudojimą sumažinti beveik 6 proc.
Programai įgyvendinti lėšos bus skirtos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, Modernizavimo fondo, privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų.
