R. Šarknickas. Bandymas pudra pridengti Gedimino kalno griūtį

Kol teismo salėse vis dar vyksta ginčai dėl Gedimino kalno darbų reglamentavimo, po savaitės trukusių nepalankių orų sąlygų kalno pietrytiniame šlaite užfiksuota dar viena nuošliauža. Apima neviltingas vaizdas, matant vietoje užstrigusius teisinius procesus ir griūvantį Gedimino kalną. Laikas bėga, kalnas griūva, tačiau niekas nejuda.

Dar spalio mėnesį kėliau klausimą dėl operatyvaus Gedimino kalno situacijos išsprendimo. Prašiau ministrų kuo greičiau peržiūrėti ir sutvarkyti jų pačių patvirtintas tvarkybos bei statybos taisykles ir užbaigti teisminius ginčus, nes Gedimino kalnas ir gamta nelaukia. Čia nepaimsi ir nepritaikysi laikinųjų apsaugos priemonių ir nepaprašysi kalno negriūti, palaukti metus ar du, kol ginčo šalys santykius išsiaiškins teisme. Bet niekas mano žodžių, rodos, neišgirdo. O dabar turime tai, ką turime – naują nuošliaužą.

Gedimino kalno tvarkymo klausimas štai ir vėl tampa aktualus. Rodos, niekur nebuvo dingęs – vėl atsiranda politikų komentarai, rodomi žinių reportažai. Bet visgi buvo. Kol ministrai ramiai sėdėjo tarsi kino filmą sekdami įvykius teisme, Gedimino kalnas pats apie save priminė. Ir sulig nauja nuošliauža į dienos šviesą išlindo ir valdžios atstovai, bandydami aiškinti situaciją.

Labiausiai nustebino kultūros ministro Simono Kairio žodžiai: Labai apmaudu, kad šio kalno tvarkybos ir būklės stabilizavimo darbai buvo suplanuoti neteisingai, iš finansavimo šaltinių pasirenkant Europos Sąjungos lėšas. Tai iš esmės apsunkino ir prailgino visą procesą.

Nelabai supratau, gerb. ministre, kokiu būdu finansavimo šaltinis gali trukdyti peržiūrėti ir keisti statybą reglamentuojančias taisykles? Taip, lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų turi tokią savybę, kad turi būti įsisavintos per tam tikrą terminą, kitu atveju jos grįžta į fondą kaip nepanaudotos.

Tačiau tai, kad ministerijos neturi kompetencijos per nustatytą terminą peržiūrėti ir atnaujinti savo pačių patvirtintas statybos ir tvarkybos taisykles, reglamentus, nereiškia, kad galima kaltinti lėšų šaltinį. Suprantu, kad esate desperacijoje ir dėl to vėl norite apkaltinti nuėjusią Vyriausybę už neva blogai atliktus darbus, taip bandydami pudra užmaskuoti savo nekompetenciją, tačiau čia pabrėšiu, kad praėjusi Vyriausybė operatyviai suorganizavo avarinės situacijos likvidavimo darbus, paskyrė lėšas, suorganizavo viešąjį konkursą ir, tikiu, kad jai esant valdžioje, Gedimino kalno tvarkybos darbai judėtų pagal grafiką.

Akivaizdu, kad esate desperacijoje ir neviltyje, tačiau patiems nieko nedarant kaltinti praėjusią Vyriausybę, kad ji mat ne ten surado 10 mln. Eur kalno darbams finansuoti… čia jau yra aukščiausias nekompetencijos lygis. Ne praeita Vyriausybė kalta, kuri surado finansavimą.

Atsakingų ministerijų vengimas aktyviau spręsti Gedimino kalno tvarkybos darbų klausimus yra viso, ką šiandien matome, rezultatas. Ministrai galėdami ir net turėdami visus politinius įrankius galėjo užkirsti kelią ginčui teisme arba bent jau sutrumpinti jo laiką, kuris yra itin brangus.

Įvertindami, kad pavasaris nebe už kalnų, galime tikėtis pasitaikančių nuošliaužų vis dažniau, tačiau ar galima ką nors padaryti? Kultūros ministras S. Kairys tikina, kad atsiradusi nuošliauža esminiam kalno stabilumui grėsmės nekelia. Tačiau ar lietingi orai, tirpstantis sniegas, nesukels daugiau žalos Gedimino kalnui? Galbūt naudingiausia būtų pradėti veikti iš esmės ir aktyviau įsitraukti į Vilniaus miesto, Lietuvos simbolio – Gedimino kalno – išsaugojimą.

Todėl dar kartą, praėjus keturiems mėnesiams, kreipiuosi į Vyriausybę, ministrus, prašydamas kuo skubiau atnaujinti ministrų parašais patvirtintas statybos ir tvarkybos taisykles, pakeisti taisyklių spragas, kurios tapo ginčo objektu teisme, ir kuo greičiau pradėti Gedimino kalno išsaugojimo darbus. Jei ir toliau ramiai stebėsite, kaip vyksta teisminis nagrinėjimas, gali būti, kad neteksime ne tik 10 mln., bet ir Vilniaus simbolio – Gedimino kalno – su bokštu viršuje.