Aplinkos oro kokybė Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau oro tarša išlieka vienu iš pagrindinių aplinkos veiksnių, keliančių pavojų žmonių sveikatai.
Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. prasčiausia oro kokybė buvo šaltuoju metų laiku (šildymo laikotarpio metu) – aukštas oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis KD10 ir KD2,5, azoto dioksidu, benzo(a)pirenu ir kitais teršalais dažniausiai fiksuotas šiuo laikotarpiu.
Daugiausia įtakos per dideliems oro teršalų kiekiams šalies miestuose ir didesnėse gyvenvietėse turėjo šildymo tikslams deginamo kietojo kuro (medienos, akmens anglių, durpių ir kt.) bei automobilių keliama tarša.
Tačiau ne tik vietiniai teršėjai daro poveikį oro kokybei – 2021 m. vasario pabaigoje oro užterštumas visoje šalyje itin išaugo dėl kartu su oro masėmis atneštų teršalų iš kitų Europos šalių.
2021 m. vidutinis metinis kietųjų dalelių KD10 kiekis oro kokybės tyrimų vietose svyravo nuo 15 iki 28 µg/m³, t. y. neviršijo metinės ribinės vertės (40 µg/m³), ir daug kur buvo mažesnė nei 2020 m.
KD10 paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus – šis bruožas nei vienoje oro kokybės tyrimų (OKT) stotyje nebuvo viršytas (užfiksuota nuo 3 iki 18 tokių dienų).
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis šaltuoju metų laikotarpiu (spalio–kovo mėn.). Palyginti su kitais mėnesiais, labai šaltą ir sausą vasarį visose tyrimų stotyse užfiksuota daugiausiai KD10 kiekio paros ribinės vertės viršijimo atvejų.
Smulkios kietosios dalelės KD2,5 yra didžiausią su ankstyva mirtimi ir ligomis susijusį poveikį sveikatai darantis oro teršalas.
Šių kietųjų dalelių vidutinis metinis kiekis 2021 m. siekė nuo 6,5 µg/m³ iki 13,8 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m³), bet daugelyje tyrimo vietų buvo didesnė nei 2020 m.
Šaltojo laikotarpio metu kai kuriomis dienomis užfiksuotas azoto dioksido (NO2) kiekio padidėjimas. Didžiausia azoto dioksido 1 valandos koncentracija kai kuriose OKT stotyse po 1–2 dienas (leidžiama 18) viršijo ribinę vertę (200 µg/m³).
Vidutinė metinė NO2 koncentracija neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³), tačiau, palyginti su 2020 m., šio, daugiausiai transporto išmetamo, teršalo kiekis aplinkos ore padidėjo.
Ozono (O3) koncentracija Lietuvoje, palyginti su pietų Europos šalimis, yra nedidelė, tačiau beveik kasmet fiksuojama bent keletą šio teršalo padidėjimo atvejų.
2021 m. didžiausia ozono 8 valandų koncentracija Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Jonavos stotyse viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m³), bet niekur nebuvo viršyta siektina vertė (120 µg/m³ neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį).
Didžiausias siektinos vertės viršijimų skaičius siekė nuo 1 iki 5 dienų per metus, o pastarųjų 3 metų (2019–2021 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis bruožas, svyravo nuo 1 iki 4 dienų.
Siektina vertė, nustatyta benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai (1 ng/m³), 2021 m. neviršyta nei vienoje OKT stotyje.
Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos fiksuotos žiemą, nes didžiausi jo kiekiai išmetami kietojo kuro deginimo metu.
Kaip ir ankstesniais metais, sunkiųjų metalų, tokių kaip švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos nebuvo viršytos.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių, tačiau SO2 ir CO kiekis aplinkos ore buvo didesnis nei 2020 m.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria taikyti griežtesnes nei šiuo metu galioja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore.
2021 m. rugsėjį paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės, paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai, kurie parodė, kad net ir labai mažos oro teršalų koncentracijos kenkia sveikatai.
2021 m. vidutinės metinės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos visose miestų OKT stotyse buvo didesnės nei pataria PSO (atitinkamai 15 ir 5 µg/m³).
Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse patariama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje miestų, išskyrus Mažeikius, Jonavą ir Kėdainius.
Ozono 8 val. koncentracija neturi būti didesnė nei 100 µg/m³ – šį reikalavimą atitiko tik Šiauliuose ir Klaipėdoje nustatytos O3 vertės.
Sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos atitiko PSO patariamus geros oro kokybės standartus.
Švarus oras yra vienas iš svarbių kokybiško ir sveiko gyvenimo bruožų. Keisdami savo kasdienius įpročius, žengdami net ir mažais žingsneliais galime prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą.
Pavyzdžiui, sumažintume kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracijas rinkdamiesi trumpus atstumus (iki 2 km) mieste įveikti ne automobiliu, o pėsčiomis ar dviračiu.
Arba laiku valydami ir prižiūrėdami namų šildymo įrenginius bei juose degindami tik sausą, kokybišką kietąjį kurą, žymiai mažiau išmestume į aplinkos orą kietųjų dalelių, benzo(a)pireno ir kitų pavojingų teršalų.
Katras sakinys tiksliau apibūdintų orų būklę?
1. Aplinkos oro kokybė Lietuvoje pamažu gerėja
ar
2. Aplinkos oro kokybė Lietuvoje gerėja pamažu
?
Oras Lietuvoje yra visur: ir pievose, ir lauko išvietėse (atsiprašau humanitarių, bet tai tautinis paveldas), ir politikierių kambariuose, ir gatvėse. Visur! Kodėl dar „aplinka“? Kad moksliškiau, politiškiau skambėtų? Kodėl ne „oras Lietuvoje“? Jei yra „aplinkos oras“, tai yra ir „ne aplinkos oras“? Bet aplinka yra visur, o oras maišosi, neužsistovi vienoje vietoje, blogi kvapai iš kitur mus visada pasiekia. Iš Vakarų atkeliavęs daugiažodžiavimas, įvairiaspalvių burbulų pūtimas, vertimas pažodžiui…:)
Kai paskaitau žiniasklaidos pranešimus ir “administracijos” veikimą , pati “didžiausia” pasaulio teršėja – Lietuva.
Ne Kinija, Indija, JAV ar kaimyninė Lenkija, bet apie 2 mln. lietuviškų pirdūnų.
Drebėkit Pasaulio galybės !!!
Galutinai nustekenti visos priemonės tinka.