vasario 4 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai Kęstutis Masiulis ir Valdemaras Valkiūnas dalyvavo Taline vykusiame Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdyje, kuriame Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentarai aptarė COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, Baltijos valstybių ekonomikos augimo prognozes po pandemijos, bendras šalių politikos iniciatyvas ir strategiją siekiant užtikrinti spartų ekonomikos atsigavimą, galimus veiksmus sprendžiant žmogiškųjų išteklių trūkumo keliamus sunkumus.
„COVID-19 sukelta krizė turėjo įtakos viso pasaulio ekonominei veiklai, ir Baltijos valstybės nėra išimtis“, – pabrėžė Seimo narys K. Masiulis. „Nuo šios krizės atskiros Baltijos valstybių ūkio šakos nukentėjo, bet iš esmės valstybės gerai atsilaikė ir netgi demonstravo didelį ekonomikos augimą. Komitete buvo pasikeista Baltijos valstybių gerąja patirtimi įveikiant krizes, kritiškai diskutuota dėl Europos Sąjungos taikomų ekonomikos gaivinimo priemonių, įvardinti nukentėję ūkio sektoriai (turizmas ir pan.)“, – sakė Seimo narys.
Seimo nario V. Valkiūno nuomone, nereikėtų nuvertinti COVID-19 pandemijos pasekmių: „Beveik dveji metai ūkinės veiklos precedento neturinčiomis sąlygomis turės ilgalaikį poveikį Baltijos valstybių ekonomikai. Baltijos valstybėms kils gana daug sunkumų dėl žmogiškųjų išteklių, todėl Komitetas bandė išsiaiškinti, kokie sunkumai Baltijos valstybėms kyla dabar dėl žmogiškųjų išteklių, ir kokių bendrų veiksmų galima imtis sprendžiant darbo jėgos trūkumo problemą?“
Baltijos Asamblėjos komiteto nariai nemažai dėmesio skyrė bendrų energetikos infrastruktūros projektų plėtrai.
„Energetinės jungtys tarp Baltijos valstybių jau daugelį metų yra vienas iš svarbiausių Baltijos Asamblėjos darbotvarkės klausimų“, – akcentavo K. Masiulis. Pasak Seimo nario, Baltijos valstybėms labai svarbu bendradarbiauti energetikos infrastruktūros srityje, ypač atsižvelgiant į poreikį užtikrinti greitą ir veiksmingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Politikai, be kita ko, domėjosi, ar Baltijos valstybės turėtų svarstyti atominės energijos gamybos klausimą, ir kokios galimybės atsirastų ar sunkumai iškiltų pasirinkus šią kryptį.
2021 m. pabaigoje, labai pabrangus gamtinėms dujoms ir išaugus energijos kainoms, Baltijos valstybių politinėje darbotvarkėje energijos kainų mažinimo klausimai tapo prioritetiniais. Komitetas, atsižvelgdamas į kilusius sunkumus, aiškinosi, kokie yra energijos kainų sąlygoto sukrėtimo padariniai, kaip regionas galėtų veikti išvien, kad sušvelnintų poveikį Baltijos valstybių ekonomikai.
O kokie pandemijos padariniai ? Ir kokie kovos su pandemija padariniai ?