2021–2027 m. Lietuvos žuvininkystės sektoriui atiteks 2 mln. Eur daugiau, nei praėjusiu laikotarpiu, o didžioji dalis lėšų bus skirta tvariai žuvininkystei ir akvakultūrai skatinti. Daugiau kaip 25 mln. Eur atiteks ekonomiškai perspektyviems, konkurencingiems ir patraukliems žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriams skatinti, o kiek daugiau nei 20 mln. Eur – tiems, kurie veiks tvariai ir taip prisidės prie klimato kaitos padarinių mažinimo.
Taip numatyta Žemės ūkio ministerijos parengtame ir su socialiniais partneriais derintame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programos projekte, kuris Europos Komisijai bus oficialiai pateiktas jau šį mėnesį.
„Šis projektas parengtas atsižvelgus į socialinių partnerių, ekspertų ir Europos Komisijos pastabas. Žuvininkystės 2021–2027 m. programos biudžetas – 2 mln. Eur didesnis nei praėjusį laikotarpį, o tikslas ambicingas – tvari ir efektyvi žuvininkystė. Tačiau numatome ne tik sektoriaus prioritetus ir jam keliamus uždavinius, bet ir veiksmus jiems pasiekti bei lanksčias paramos sistemas“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.
Programoje numatyti keturi prioritetai, kurių siekti padės konkretūs tikslai ir remtini veiksmai. Pirmasis – skatinti tausią žvejybą ir vandens biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą. Jam įgyvendinti skirta daugiau kaip 30 mln. Eur.
Antrasis – darnios akvakultūros veiklos ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos jais skatinimas. Tam skirta beveik 35 mln. Eur.
Trečiuoju bus siekiama sudaryti sąlygas tvariai mėlynajai ekonomikai pakrantės rajonuose ir sausumos vietovėse, taip pat žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymuisi. Šiam prioritetui įgyvendinti skirta daugiau kaip 13 mln. Eur.
Ketvirtasis, kuriam numatyti daugiau kaip 2,6 mln. Eur, padės stiprinti tvarų tarptautinių vandenynų ir jūrų valdymą.
Didžiausias dėmesys ateinančiu finansiniu laikotarpiu bus skiriamas tvarios žvejybos ir akvakultūros skatinimui, tam numatyta ir daugiausia lėšų.
„Žuvų ištekliai nyksta, mažėja jų kvotos, tad net trečdalis visų programos lėšų bus skirtos didinti akvakultūros produktų gamybos konkurencingumą, kartu užtikrinant, kad veikla būtų tvari. Planuojama remti investicijas į pažangias žuvų rūšių veisimo ir auginimo, aplinkos taršą mažinančias, energijos vartojimo efektyvumą didinančias inovacines technologijas, taip pat priemonių, kurios padės prisitaikyti prie klimato kaitos, įgyvendinimą“, – teigia vedėjas J. Poviliūnas.
Programos projekte taip pat akcentuojamas žuvų išteklių išsaugojimas, žvejų bendruomenių stiprinimas.
Kaip bus paskirstytos lėšos?
Lietuvos žuvininkystės sektoriui 2021–2027 m. skirta 87,4 mln. Eur. Iš Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo bus skirta beveik 61,18 mln. Eur. Nors ši suma mažesnė nei 2014-2020 m. laikotarpiu, kai buvo skirta 63,43 mln. Eur, tačiau šįkart daugiau prisidės pati valstybė – 26,22 mln. Eur (2014-2020 m. skyrė 20,43 mln. Eur), tad bendra suma bus didesnė.
Daugiausia – 33 proc. – lėšų numatyta skirti tvarios ir ekonomiškai perspektyvios akvakultūros veiklos skatinimui ( beveik 29 mln. Eur).
Beveik 15 mln. Eur (17 proc.) numatyta skirti veiksmingos žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, taip pat patikimus duomenis žiniomis pagrįstų sprendimų priėmimo užtikrinimui.
Pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimui planuojama skirti daugiau kaip 13 mln. Eur (15 proc.).
Ekonomiškai, socialiai ir aplinkosaugos požiūriu tvarios žvejybos veiklos stiprinimui siūloma skirti daugiau kaip 7 mln. Eur (8,34 proc.).
Vandenų ekosistemos apsaugai ir atkūrimui numatoma skirti kiek daugiau kaip 6 mln. Eur (7 proc.). Tokia pat suma numatoma ir konkurencingos, skaidrios ir stabilios žvejybos ir akvakultūros produktų rinkai, taip pat šių produktų perdirbimui plėtoti.
330 tūkst. Eur (0,2 proc.) numatoma skirti žvejybos pajėgumų pritaikymo prie žvejybos galimybių ir ekonominio lygio palaikymo laikino žvejybos veiklos nutraukimo ir žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atveju.
Siekiant stiprinti tvarų jūrų ir vandenynų valdymą, gerinant žinias apie jūras, jūrų stebėseną ir (arba) pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą, numatyti daugiau kaip 2,6 mln. Eur (3 proc.).
Energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir išmetamo CO2 kiekio mažinimui planuojama skirti 180 tūkst. Eur (0,2 proc.).
