Spalio 27–29 dienomis, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), minint Lietuvos universiteto 100-metį, bus surengtas VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) simpoziumas.
Jo metu Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo, meno ir kūrybos bendruomenė bus kviečiama aptarti Lietuvos universiteto papročio reikšmę mūsų šaliai ir lietuvių išeivijai.
Simpoziume taip pat bus diskutuojama, kaip studijas universitetuose, mokslą, meną ir kūrybą palietė pastarųjų metų pasaulinės pandemijos reiškiniai ir koks yra jų atsakas Lietuvoje ir pasaulyje.
2019 m. VDU kartu su partneriais surengė XVI-ąjį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą.
Įkvėptas šios 1969 m. JAV lietuvių bendruomenėje gimusio papročio ir siekdamas įprasminti Lietuvos Universiteto 100-metį, 2022 m. VDU ir vėl pakvies Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos atstovus susiburti VDU erdvėse. Šį kartą VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziume.
Renginio organizacinės grupės narys, Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis, atkreipė dėmesį kad senovės graikams simpoziumas buvo „draugiškas susitikimas užkandžiaujant, užsigeriant, kalbantis, intelektualiai pramogaujant bei puoselėjant intelektualinę diskusiją“.
Taip ir 2022 m. spalį vyksiančiame PLU simpoziume bus siekiama stiprinti Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų intelektualinį bendrabūvį, rengiant diskusijas formaliose ir neformaliose erdvėse bei įvadinius renginius – užsiėmimus, vyksiančias visus metus iki simpoziumo.
Papročių įkvėpti, istorijos palydėti
1922 m. įkurtas Lietuvos Universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto istorijos pradžia ir papročiu, kuris po universiteto uždarymo 1950 m., vienu ir kitu pavidalu gyvavo kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose bei akademiniuose išeivijos sambūriuose.
„Pasitinkant Universiteto šimtmetį galimi nevienareikšmiai papročiai dalybos šiandieninėse Lietuvos aukštosiose mokyklose, tad simpoziumas galėtų būti gilesnio supratimo ir susikalbėjimo erdve bendros atminties labui ir Universiteto sumanymo tėvynėje ir lietuvių pasaulyje gyvasčiai“, – tikina VDU istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius.
„Egzilio universitetas“ lietuvių išeivijos tarpe reiškėsi per VDU veikusių ir išeivijoje atkurtų laisvanoriškų studentų organizacijų veiklas, per išvykusių profesorių ir buvusių studentų mokslines bei įvairias visuomenines veiklas, taip pat per periodiškai rengiamus Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus.
Viename jų, 1989 m. buvo nuspręsta atkurti tarpukariu egzistavusį Vytauto Didžiojo universitetą. Po plenarinės sesijos skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio.
Algirdas Avižienis, Kalifornijos universiteto profesorius, pirmasis atkurtojo VDU rektorius 1992 m. interviu „Mūsų Vyčiui“, prisiminė dar prieš keletą dešimtmečių jam duotus prof. Stepono Kolupailos įpareigojimus:
„Mano studentų skautų korporacijos „Vytis“ garbės nariais buvo profesoriai Mykolas Biržiška, Ignas Končius ir Steponas Kolupaila.
Jie apsilankydavo mūsų stovyklose, dalyvaudavo įvairiuose minėjimuose, visuomet įdomiai ir aiškiai primindavo mums Lietuvos universiteto nuveiktus darbus ir įpareigodavo mus siekti, kad Lietuvos nepriklausomybė ir Universitetas būtų atkurti.
Profesorius Steponas Kolupaila 1953 m. vasario 16 d. Ilinojaus universitete, Urbanos mieste priėmė mano ir trijų kolegų priesaiką, įteikė korporacijos „Vytis“ juostas ir įpareigojo mus grįžti su jomis į Vytauto Didžiojo universitetą.
Aš ypač laimingas, kad šį pažadą galėjau ištesėti“, – prisiminimais anuomet dalinosi pirmasis atkurtojo VDU rektorius A. Avižienis.
„Tam tikra prasme, 1989 m. atkurtas VDU tapo Lietuvos ir lietuvių išeivijos mokslo ir meno veikėjų bendro darbo vaisiumi – pasaulio lietuvių universitetu, kuris vienijo, telkė, brandino ne tik diasporos akademines galias, bet – kas dar svarbiau – jungė ryšio su tėvyne nepraradusius išeivijos protus ir sveikas sovietmetį ištvėrusias Lietuvos akademines pajėgas“, – konstatuoja A. Aleksandravičius.
Šiandien VDU Pasaulio lietuvių universitetas – tai Vytauto Didžiojo universiteto veikla, skirta pasaulio lietuvių mokslo, kūrybos ir intelektualinės diskusijos puoselėjimui.
Tai platforma, kurios projektais, sumanymais siekiama tęsti prof. Algirdo Avižienio, prof. Broniaus Vaškelio, Valdo Adamkaus, prof. Kęstučio Skrupskelio ir kitų, prie universiteto atkūrimo prisidėjusių pasaulio lietuvių 1989 m. pradėtus darbus, puoselėti anuomet keltus sumanymus.
Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumo programa
2022 m. simpoziumas ir jo įvadiniai renginiai pabrėš bendros pasaulio lietuvių išminties svarbą, o atsižvelgiant į pastarųjų metų naujienas bei artėjantį Lietuvos universiteto 100-metį, kvies diskutuoti laisvę ir jos formas įprasminančiomis temomis.
Simpoziumo programoje numatomos šios plenarinės sesijos:
Atidarymo sesija – Laisvė ir jos formos;
Kas neša liepsną, kai aplink tamsu: Lietuvos universiteto tradicija Lietuvoje ir egzilyje;
Švietimo tikrovė virtualizacijos akivaizdoje;
Ar galima klestėti nenuspėjamumo sąlygomis?
Politologas dr. Darius Udrys, šio ir 2019 m. simpoziumo rengimo grupės narys, kalbėjo: „Mes renkamės tam, kad moksliškai ir kūrybiškai gvildentume mums ir mūsų tautai aktualias problemas ir iššūkius – būtent kaip Lietuvos mokslininkai ir kūrybininkai.
Negalime laukti, kad sumanymus ir sprendimus už mus generuotų bei juos pritaikytų kiti. Kas moksliškai ir kūrybiškai mąstys apie Lietuvą, jos ateitį ir jos vaidmenį pasaulyje jei ne mes patys, lietuviai?
Tokia šio renginio vertė. O kiekvieno mokslinio sprendimo pradžia yra kūryba ir sumanymai greičiausiai gimsta bei vystosi tada, kai jų atsiradimui ir išdirbimui sukuriame palankias sąlygas bei palaikymą.
Toks ir yra mūsų simpoziumo tikslas – moksliškai ir kūrybiškai mąstanti Lietuva“, – teigia D. Udrys ir asmeniškai kviečia prisidėti tuos, kurie nori kurti tokią Lietuvą.
2022 m. Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas nebus dalijamas į atskiras paraleliai vykstančias sesijas, visa programa vyks linijiniu būdu, taip sudarant sąlygas kūrybai, diskusijoms ir bendrabūviui skleistis tarsi ilgoje kavos pertraukoje.
Registracija ir dalyvavimas
PLU Simpoziumas vyks gyvai, Vytauto Didžiojo universitete, Kaune ir nuotoliniu būdu Zoom platformoje. Renginį taip pat bus galima stebėti internetu VDU Youtube kanale. Išsami renginio programa ir registracija bus skelbiama balandžio mėnesį.
Artimiausi PLU simpoziumo renginiai:
Vasario 10 d. 17 val. Domo Boguševičiaus nuotolinė paskaita – „Universiteto sumanymas šiandienos pragmatizmo akivaizdoje“.
Balandžio 7 d. seminaras – „Nuotolinių studijų patirtys Lietuvoje ir pasaulyje“. Seminaras vyks gyvai ir nuotoliniu būdu.
Norintys gauti platesnių žinių apie simpoziumo programą ir registraciją į renginį į savo el. paštą, kviečiami užpildyti šią formą.
Egzilis, egzilio, egziliui…, egzilyje. Skamba, tiesa? Ką ten ta kaimiečių lietuvių kalba. Niekaip nepasiverčia liežuvis pasakyti „tremtyje“, „išeivijoje“.
„paraleliai vykstančias sesijas“ – paralelės ir meridinai… Kodėl ne „lygiagrečiai“?
„sprendimus už mus generuotų“ – sėkmės generuojant!
VDU šimtmetis yra apkartintas nūdienos šio universiteto didžiuliais polinkiais,deja, į liberalmarksizmą.Tik pastebėkime į šiame straipsnyje išvardintas kai kurias įtakingas asmenybes,kurių kairiojo neolibaralizmo ,,vertybės” yra nuosekliai įgyvendinamos nūdienos VDU mokslinėje,kultūrinėje veikloje. O dėl lietuvių kalbos perteklinio teršimo kalbinėmis svetimybėmis komentuotojas ,, Pajūrietis” yra visiškai teisus.
Udrys is amerikes gi “sudege” tai dabar vdu ))))