Nuo ketvirtadienio Lietuvą alinančios audros šalies gyventojams atnešė šimtatūkstantinius nuostolius – padaryta žala gyvenamiesiems namams, transporto priemonėms, ūkiniams pastatams bei kieme laikomam žmonių turtui.
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ šiuo metu yra rezervavusi daugiau beveik 200 tūkst. eurų gamtos stichijos padarytai žalai atlyginti. Meteorologams pranešant apie trečiadienį iki 20 m/s vėl sustiprėsiančius oro gūsius, draudikai mano, kad nuostoliai augs.
„Nuo ketvirtadienio sulaukėme 150 klientų pranešimų apie gamtos stichijos padarytus nuostolius. Suprasdami situaciją, didelę jų dalį planuojame atlyginti po pirmojo pokalbio su klientu – be sugadinto turto apžiūros, kad žmonės kuo greičiau galėtų eliminuoti audros padarytą žalą.
Daugiau nei dešimtadalį nuostolių jau atlyginome. Nukentėjusieji kreipiasi iš visos Lietuvos, tačiau daugiausia pranešimų sulaukiame iš Vilniaus, Kauno bei šiaurės vakarų Lietuvos vietovių“, – pasakoja draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
„Gjensidige“ duomenimis, žmonės kreipėsi dėl nuplėštos stogo dangos nuo namų bei ūkinės paskirties pastatų. Apgadinti namų fasadai bei jų apdailos detalės. „Po atvirą teritoriją audra nešiojo lauko baldus bei batutus, kurie sukėlė pavojų ne tik patiems gyventojams, bet ir kaimynams. Vienas jų išdaužė kaimynų gyvenamojo namo langą. Kitas audros mėtomas batutas apgadino kaimynų automobilį“, – pasakoja V. Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad išankstinis pasirengimas ir paprastos priemonės gali tapti svarbiu ginklu, gelbėjant turtą bei išliekant saugiems.
Trečiadienį sinoptikai žada orų pokyčius, kai visoje Lietuvoje vėl laukiama stipraus vėjo. Draudikai ragina įvertinti stogo būklę, o galimus plyšius ir netvirtai besilaikančias dalis – sutvirtinti. „Nereikia pamiršti ir kieme esančių daiktų, kuriuos vėtra gali pakelti ir nupūsti ar išvartyti. Privačių namų savininkams rekomenduojama net šiukšlių konteinerius įstumti į garažą ar ūkinį pastatą. Butų gyventojams patariame nepalikti lengvai pakeliamų daiktų balkonuose“, – kalba draudikė.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu pasirūpinti garažų vartais ir rūsių durimis. „Jei įmanoma, užtikrinkite jų sandarumą. Kitu atveju, vėtra gali sugadinti ten esantį turtą”, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Ji pabrėžia, kad, laukiant gūsingo vėjo, svarbu nepalikti automobilių po dideliais medžiais, prie netvirtų statinių, kad ant jų neužkristų vėtrų nulaužtos šakos ar nuplėštos pastato dalys. Be to, reikėtų susitvarkyti namų kiemus, kad juose neliktų daiktų, kurie vėtros pakelti gali apgadinti automobilį. Ji rekomenduoja atidėti nebūtinas keliones bei vengti miškingų kelio ruožų, kuriuose stiprus vėjas gali versti medžius.
Kadangi pastarųjų parų audros metu buvo fiksuojami žabai bei griaustinis, V. Katilienė pataria iš anksto apsaugoti ir elektros įrangą. „Jei įmanoma, perneškite į saugią vietą šią įrangą iš garažų ir rūsių arba bent jau ją išjunkite. Neišjungus elektros, kyla pavojus žmonių saugumui, žaibai gali sugadinti įrangą ar net sukelti gaisrą“, – tvirtina V. Katilienė.
Patarimai, kaip elgtis, artinantis gūsingam vėjui ir nukentėjus nuo jo:
1.Uždarykite visas duris, langus, pritvirtinkite langines.
2.Užšaukite kaminų sklendes, užverkite patalpų ventiliacines angas.
3.Priveržkite atsilaisvinusias vėjalentes, apskardinimus, stogo dangos lakštus.
4.Nepalikite nepritvirtintų daiktų kiemuose, terasose, pvz., batutų, lauko baldų, grilio įrangos ir pan.
5.Nepalikite nepritvirtintų daiktų daugiabučių balkonuose.
6.Nestatykite automobilių po dideliais medžiais. Rinkitės stovėjimo vietą atokiau nuo jų – visomis kryptimis ne mažesniu kaip medžio aukščio atstumu.
7.Jei jūsų turtas nukentėjo nuo stichijos, pasirūpinkite, kad žala nedidėtų. Praneškite apie įvykį draudimo bendrovei ir, esant būtinybei, pradėkite atkūrimo darbus.
8.Jei neturite galimybės iškart pranešti apie įvykį draudimo bendrovei, nesijaudinkite. Pradėkite atkūrimo darbus ir susisiekite su draudikais, kai tik galėsite.
9.Užfiksuokite nuostolius. Suniokotas vietas apdenkite, pritvirtinkite. Taip apsaugosite jas nuo tolesnių gamtos stichijų.
10.Išsaugokite medžiagų pirkimo čekius.
Kai skaitau „kėdė“, žinau, kas tai. Kai skaitau „knyga“, žinau, kas tai. Kai skaitau „Gjensidige“, nežinau, kas tai. Nesuprantu. Nugyveni visą gyvenimą ir supranti, kad nesupranti. Pakankamai šlykštoka.
Jei lietuviams Lietuvoje galima, tai kodėl jiems Lietuvoje negalima?
Neprisimenu, iš kur kilo ,,Iki” prekybos centras (lyg ir FR), bet jie pagarbiai pasielgė su pirkėjais ir valstybe, kurioje panoro prekiauti: rado trumpą svetingą lietuvišką žodį – išeinančiam sako ,,Iki” (iki kito karto, t.y. ateik vėl, mes tavęs laukiam.) Malonu.
„Tai iki? Iki…“ Puiku.
O „Norfa“ reiškia ką? Nor(i) fa? O si bemol nenori? 🙂
O “Rimi”? Do; re; mi; fa… dainuoju daina, ra (mi) nu širdį….
🙂
Juk kalbame apie elgesio taisykles bei klientus gerbiančius užsieniečius, atėjusius su savo verslu į kitą (mūsų) valstybę, o ne apie mūsiškius, kurie tikisi tautiečiams svarbesni atrodyti, kai svetimu žodžiu pasipuoš… Pačioje pradžioje čia savo verslą įkurti norėję užsieniečiai labai smulkiai klausinėjo, ar tą, ar aną galima (taip pat ir dėl iškabų”, kad tik nepažeistų taisyklių. Kai susipažino su ,,paniatkėm”, tada jau kas kaip elgėsi.
Kad tik rimčiau nebūtų:
Pro mūsų planetą praskris asteroidas, didesnis už bet kokį pastatą Žemėje
– diena.lt/naujienos/ivairenybes/mokslas-ir-it/pro-musu-planeta-praskris-asteroidas-didesnis-uz-bet-koki-pastata-zemeje-1059897
Stulbinantis įvykis danguje: šiąnakt pro Žemę praskriejo milžiniškas asteroidas
– .delfi.lt/mokslas/mokslas/stulbinantis-ivykis-danguje-sianakt-pro-zeme-praskriejo-milziniskas-asteroidas.d?id=89232473
(Su vaizdo įrašu.)
,,23 val. 51 min. Lietuvos laiku asteroidas praskriejo arčiausiu atstumu nuo Žemės”
Ačiū Dievui, neužsuko ,,pasisveikinti”!