Kraujagyslių chirurgams m. dr. Tomui Baltrūnui ir Mindaugui Paškevičiui diskutuojant apie jų darbe esančias problemas, kurios tiesiogiai susijusios su žmonių gyvybėmis, kilo mintis sukurti naujovišką sprendimą, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA).
Įvairus panaudojimas
Šiuo metu pasaulyje nėra kraujagyslinio protezo, kurio dirbtinės kraujagyslės sienos išorinis paviršius būtų trombogeniškas.
T. Baltrūnas ir M. Paškevičius pastebėjo, kad šuntuotoms kraujagyslėms su įprastais dirbtiniais implantais padidėdavo pavojus supūliuoti dėl svetimkūnio, o kuo greičiau protezas įaugs, tuo mažesnis pavojus infekcijoms ir užtikrinamas jos ilgesnis veikimas.
„Atliekant pakartotinas operacijas vaizdiškai buvo matyti, kad kraujagyslių implantai nėra įaugę ir nėra jokios sąveikos su aplinkiniais audiniais.
Jie būdavo laisvi ir, dažniausiai, apsupti serozinio skysčio arba jau apimti infekcijos. Todėl reikėdavo pakartotinų operacijų pašalinti protezą ir pakartotinai šuntuoti kraujagysles apeinamais šuntais, o kartais, nesant galimybei, tekdavo amputuoti galūnes”. – pasakoja M. Paškevičius.
Kartu su įmone „Baltijos medicininiai sprendimai“ T. Baltrūnas ir M. Paškevičius pateikė paraišką kvietimui „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir gavo beveik 100 tūkst. eurų finansavimą, kuris buvo skirtas sukurti dirbtinės kraujagyslės sieną su trombogenišku išoriniu ir anti-trombogenišku vidiniu paviršiumi.
„Mes nesukūrėme naujos dirbtinės kraujagyslės. Toks protezas jau seniai naudojamas kraujagyslių chirurgijoje.
Mūsų tikslas buvo sukurti išorinį paviršių kuris būtų trombogeniškas, t.y. kuo greičiau susidarytų išorėje trombas ir paskatintų aplinkinių audinių įaugimą, taip išvengiant atmetimo reakcijos, sumažintų pavojų infekcijai”, – pasakoja gydytojai.
Protezai su trombogenišku išoriniu paviršiumi gali būti panaudojami tiek atvirų, tiek endovaskulinių procedūrų metu gydant įvairių vietų aneurizmas, tiek ir atvirų operacijų metu gydant periferinių arterijų aterosklerozę.
Įveikė iššūkius
Sukurtas prototipas buvo išbandytas su žmogaus krauju. Pastebėjus, kad išorėje susidaro reikalingi trombai, protezas buvo implantuotas į peles ir triušius.
Triušiai buvo pasirinkti dėl to, kad jie jautriausiai reaguoja į svetimkūnius kūne. Šitoje stadijoje buvo bendradarbiaujama su imunologais, biomedicinos mokslų daktarais. Atmetimo reakcijos nebuvo pastebėtos.
„Procesas sudėtingas, reikalavo daug žinių ir gebėjimų. Sunkiausia buvo sugalvoti, kaip prie esamo protezo išorės, nepažeidus vidinės pusės prikabinti chemines medžiagas, kurios sukurtų kraujo krešėjimą.
Antras iššūkis, tai rasti labiausiai tinkamas chemines medžiagas, kurios skatintų kraujo krešėjimą”, – atskleidžia M. Paškevičius.
Komandoje dirbo VU Gyvybės mokslo centro Biochemijos instituto mokslų daktarai Regina Jančienė, Kazimieras Algirdas Klimavičius, tyrėjas Jonas Meškauskas, bei angiochirurgas Mindaugas Paškevičius.
Buvo bendraujama su partneriais kaip Lietuvos energetikos institutas ir biotechnologijų bendrove „Innovita Research”.
Ieškos investuotojų
UAB „Baltijos medicininiai sprendimai“ džiaugiasi pasiektu rezultatu – sukurta dirbtinės kraujagyslės siena su trombogenišku išoriniu paviršiumi.
„Didžiausias įvertinimas agentūrai yra tokių, žmonijai reikšmingų, projektų sėkmingas įgyvendinimas ir galimybė prie to prisidėti“, – sveikinimų negailėjo ir LVPA l. e. p. direktorius Saulius Merkys.
Šiuo metu įmonė tikisi sulaukti dėmesio iš užsienio ar Lietuvos investuotojų, kurie padėtų įžengti į pasaulinę rinką.
„Be LVPA pagalbos nebūtume galėję įgyvendinti šio sumanymo. Ateityje, tikimės, tolimesnio bendradarbiavimo su agentūra, nes norime ir toliau vykdyti pradėta projektą.
Turime sumanymų išbandyti modifikuotą protezą ir su didžiaisiais gyvūnais. Vėliau pradėti ir iki klinikinį tyrimą ir su savanoriais. Bet šitiems žingsniams reikalingos papildomos nemažos lėšos“, – prasitarė M. Paškevičius.
Va čia tai puiki žinia. Gaila , kad kita mūsų žiniasklaida eina keliu, skatindama žmogų domėtis antrarūšiais pasiekimais.