Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, kuriomis patobulinamos prieglobsčio nagrinėjimo ir migrantų apgyvendinimo procedūros ekstremaliosios padėties laikotarpiu, aiškiau išdėstomos jų teisės ir reglamentuojamas bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, įstatyme numatyti pakeitimai atliepia dabartines migracijos realijas ir siunčia labai aiškią žinią užsieniečiams, norintiems neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną.
„Mums pavyko suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, todėl negalime leisti, kad taip sunkiai suvaldytas migrantų srautas – tiesiog išsivaikščiotų po Europą.
Mūsų žinia aiški – po 6 mėnesių vartai į Europą automatiškai neatsivers. Mūsų politikos pagrindinis tikslas – išvengti neteisėtos migracijos traukos, nepaskatinti antrinės migracijos ir kartu užtikrinti migrantų teises ir humanitarinę pagalbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Įstatymo pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras.
Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos privalo būti išsiųsti į savo kilmės šalis.
Įstatyme numatyta, kad, pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, Migracijos departamentas (MD) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir jo judėjimo laisvės ribojimo spręs individualiai.
Prieš priimant sprendimą dėl apgyvendinimo bus siekiama įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus bei grėsmės valstybei. Tokius MD ir VSAT sprendimus užsieniečiai galės skųsti teismui.
Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gaus leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai nebus taikomi.
Tuo atveju, jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta sprendimo apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, jam taip pat nebus taikomi judėjimo ribojimai tol, kol įsiteisės sprendimas.
Jeigu yra migranto pabėgimo pavojus, MD arba VSAT sprendimu jis galės būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių.
Pagal įstatymą, VSAT turės teisę kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Teismų sprendimu neteisėti migrantai galės būti sulaikomi ne ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių.
Įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad, pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai, visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje ar išvykti iš Lietuvos, tačiau patvirtintų užsieniečio teisinį statusą.
Įstatymo pataisomis nustatoma, kad užsieniečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, leidimą laikinai gyventi galės gauti tik po penkerių metų, t. y. tik tada, jeigu išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sprendimas neįvykdomas per penkerius metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos.
Pagal naujas įstatymo pataisas humanitarinę pagalbą galės teikti tik tos nevyriausybinės organizacijos, kurios bus sudariusios sutartis ar susitarimus su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Humanitarinės pagalbos teikimą koordinuos Socialinės pasaugos ir darbo ministerija.
„Padedant nevyriausybinėms organizacijoms, kiek galėdami užtikriname humanitarinę pagalbą ir Baltarusijos režimo įkaitais tapusiems žmonėms, tad šis bendradarbiavimas ir toliau lieka vienu svarbiausių įrankių“, – teigė A. Bilotaitė.
Jau prasidėjo . Net “gailestingieji” kryžiuočiai prisipažino mylintis kitatikius musulmonus.