Vyresnės kartos ir ypač kūrybinių profesijų žmonės puikiai žino kas tai GLAVLIT.
Kas nežinote priminsime – tai tarybinės cenzūros organas, kurio tikslas buvo ne tik stebėti, kad koks rašeiva netyčia karinės paslapties neišplepėtų, ar fotografas ko nors neužfiksuotų, tačiau daug svarbesnė jo funkcija buvo stebėti, kad bet kokia vieša informacija atitiktų komunistų partijos liniją ir taškas.
Komunistų partijos seniausiai nebėra, o štai GLAVLIT pamažu atgimsta.
Šioje laidoje dr. Tomo Baranausko istorija kaip jis melagiu ir manipuliatoriumi buvo pavadintas, o tiksliau šioji laida pilnai gali vadintis DEMASKUOK „DEMASKUOTOJĄ“.
Pagal klasikines vertimo taisykles žodis ,,sovetskij” neturi būti verčiamas, tik sugramatinamas.
Kadangi SOVETY neturi nieko bendro su tarybomis, tik taip save vadino, Vakarų pasaulyje jis taip ir vartojamas
sovet / soviet, Soviet democracy, sovetisch, Supreme Soviet, Oberster Sowjet .
Tai taikoma ne tik šiam žodžiui, bet ir daugybei kitų tokių pat atvejų.
O ”glavlit” buvo atskaitingas kgb 5 valdybai ar klystu? Kgb 5 valdybos pagrindinė užduotis buvo – kova su “inokomislijem” . Dabar man neaišku . Jei atgimsta “glavlit” ,tai kam bus atskaitingas? Kokiai partijai.? Reikia tirti.
Kas tas Baranauskas ?
Istorikas ar pigus politikierius?
O dar dalis itin pasišventusių jų darbuotojų, kaip suprantu, pasiskyrė save atsakingais už savo asmeninių turtų gausinimą. Pvz., kultūros, istorijos įstaigos tik iš valstybės įstaigų nekontroliuojamai galėjo .įsigyti knygų, kt. leidinių. Iš kitų šaltinių ką įsigijusi įstaiga privalėjo paskambinti Glavlitui, tas atsiųsdavo tovariščių specialistą, kad išsineštų viską ,,patikrai” – ar atitinka reikiamą ideologiją. Išnešdavo be jokio perdavimo akto! Darbuotojai kategoriškai pareikalavus raštu viską sutvarkyti, kad ji neliktų atsakinga už trūkstamą ,,inventorių”, jis pervėrė ją profesionaliu žudiko žvilgsniu*, kad moteris neteko amo, ilgai negalėjo atsigauti. Atgal ne visada pusę išsinešto grąžindavo – irgi neoficialiai, be jokių raštų ir paaiškinimų. PRIVALAI tylėti, matyt, jų apetitas buvo valstybės paslaptis. Ypač įžūliai ,,konfiskuodavo ideologiškai netinkamus” senojo meno albumus ir ktk., kai sustiprėjo į Izraelį išvykstančių banga, ir jie parduodavo visus meno kūrinius, kurių jiems neleistų išvežti per sieną. .
.——————
* Tą žvilgsnį reiktų pamatyti ir pajusti mūsų laikų didvyriams, drįstantiems vertinti Pasipriešinimo dalyvius. Nuo tokio jų kojelės ten pat sušlaptų…
Kai dirbau “Mokslo” leidykloje redaktoriumi, 1987 m. Glavlitas nepraleido straipsnio į mokslinių straipsnių rinkinį apie avariją Jonavos “Azote”. Todėl, kad ten buvo informacija apie pažeistus miškus prie Jonavos. Jau buvo perestrika, nuėjau į tą Glavlitą,sakau, ką jūs prieš perestroiką? Tie tik klapsi akim, sako – matot, dar instrukcijos nepakeistos, todėl ir nepraleidžiam. Vargetos jūs, vargetos, pagalvojau…
Čia panašu, kad, valstybėje esant demokratijai, o ne totalitarizmui, kažkas prisidengus Delfi vardu, piktybine saviveikla užsiima. Taigi, ar nederėtų Baranauskui pabandyti kreiptis į prokuratūrą…