LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus specialistai pabrėžia, kad dažnas ligoninės galėtų išvengti, jei laiku kreiptųsi pagalbos ar odos problemų nebandytų gydyti liaudiškais metodai
Negydomos rožės pasekmės – venų trombozė, negyjančios opos
LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėja dermatovenerologė Daiva Stanienė pasakoja, jog pandemijos metu padaugėjo pacientų, kurie vengia kreiptis į specialistus pagalbos tol, kol liga jau būna smarkiai pažengusi.
„Svarbu suprasti, kad negydant odos ligų gali atsirasti rimtų komplikacijų. Dažnai šios komplikacijos būna bakterinės kilmės, kurios yra itin pavojingos, ypač žmonėms, turintiems rimtų sveikatos problemų, tokių kaip lėtinis inkstų ar širdies nepakankamumas.“
Gydytoja teigia, jog labai pavojinga mitais apipinta liga – infekcinė rožė: „Tai infekcinis susirgimas, pažeidžiantis odą bei poodį ir sukeliantis labai stiprų organizmo imuninį atsaką. Liga prasideda karščiavimu, kaulų laužymu, bendru silpnumu, o vėliau, uždegimo pažeistoje vietoje, atsiranda ryškus paraudimas, patinimas, jaučiamas tempimo jausmas, niežėjimas. Negydoma rožė gali komplikuotis į labai rimtas būkles – trofines negyjančias opas, limfos nutekėjimo sutrikimus, lėtinį audinių uždegimą, venų trombozę, sepsį.“
Anot D. Stanienės, infekcine rože sergantiems ligoniams skiriamas antibakterinis gydymas, uždegimą slopinantys vaistai bei preparatai, padedantys išvengti ligos pasikartojimo.
Susergama nusilpus imunitetui
Dar viena liga, kuria susirgus gali tekti gultis į ligoninę, yra juostinė pūslelinė.
Juostinė pūslelinė dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms. Ligos pasireiškimą gali lemti tiek fizinis organizmo išsekimas, stresas, tiek kitos infekcinės ligos, tokios kaip Laimo liga ar COVID-19.
Iš pradžių tam tikrą odos vietą ima labai stipriai skaudėti, o vėliau ją išberia pūslelėmis. Jei gydymas vyksta sklandžiai, šios pūslelės po kelių savaičių išnyksta.
Visgi, jei liga komplikuojasi, bėrimo vietoje gali likti randų, liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Jei juostinė pūslelinė atsiranda veido srityje, galimi akių pažeidimai“, – teigia Daiva Stanienė.
Gydydamiesi patys prisidaro bėdų
Pasak gydytojos dermatovenerologės, specialistai kasdien susiduria su pacientais, kurie skuba ieškoti pagalbos odos susirgimus pabandę gydytis liaudiškais metodais.
„Pasitaiko pacientų, kurie karpas ar kojų grybelį gydė labai agresyviomis medžiagomis: rūgštimis, acto esencija. Šios medžiagos gali sukelti kontaktinius arba kontaktinius alerginius uždegimus. Taip pat pro pažeistą odą į žaizdą gali patekti bakterijų, pavyzdžiui, streptokoko, sukeliančių jau minėtą infekcinę rožę“, – pavojus vardija gydytoja.
D. Stanienė pabrėžia, kad žmonės neturėtų bijoti kreiptis į dermatovenerologus, juo labiau kad norint apsilankyti pas šiuos specialistus siuntimas nėra būtinas.
