Didžiosioms metų šventėms po mažu pradeda ruoštis visi. Ne išimtis ir Lietuvoje reziduojančių ambasadų atstovai. Jiems pasiruošimas prasideda gerokai anksčiau – kasmet Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje, kuri šiemet vyks Vilniaus Rotušėje gruodžio 4-ąją, yra pristatomi jų stendai su išskirtiniais gaminiais, o surinktos lėšos skiriamos organizacijoms, padedančioms sunkumus patiriantiems žmonėms.
Ambasadų atstovai neslepia, kad pandemija pakeitė pasiruošimą Kalėdų mugei, atskleidė, kaip pasikeitė požiūris į dovanas ir kuo skiriasi jų šalių tradicijos nuo lietuviškų.
Kalėdų senelio viešnagė Lietuvoje – nekintanti tradicija
Kalėdų laukimo laikotarpis Suomijos ambasadoje – labai panašus, kaip ir daugelyje Lietuvos šeimų ar įmonių. Jau gruodžio pradžioje pradedamos ruošti visa ambasada – ant balkono turėklo sužiba lemputės, kabinetuose atsiranda kalėdinėmis dekoracijomis puoštos šakos, žvakidės su žvakėmis, ambasadorė pakviečia kolektyvą į savo rezidenciją jaukiam šventiniam pasisėdėjimui.
Ambasadorė Arja Inkeri Makonen neslepia, kad pandeminis laikotarpis pakoregavo Suomijos ambasados įsitraukimą į Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę, tačiau kai kurios tradicijos išlieka nepakitusios.
„Jau daugelį metų ambasada tradiciškai jungiasi prie Kalėdų mugės, ankstesniais metais joje turėdavome savo stendą, kuriame pardavinėdavome įvairius, su Suomija susijusius produktus – rankų darbo imbierinius namelius, vilnonius pledus ir daugelį kitų dalykų.
Nors šiemet savo stendo neturėsime, mugės lankytojai galės susitikti su suomišku Kalėdų seneliu, kuris kasmet atvyksta į šį renginį iš pačios Laplandijos“, – sako ambasadorė Arja Inkeri Makonen.
Pasak ambasadorės Arja Inkeri Makonen, Kalėdų šventimo tradicijos Suomijoje, lyginant su lietuviškomis, turi ir panašumų, ir skirtumų. Šventės švenčiamos tuo pačiu metu, vaikai sulaukia Kalėdų senelio, bažnyčiose giedamos giesmės, tačiau skiriasi tiek šventinis meniu, tiek kitos tradicijos.
„Suomijoje nėra tradicijos Kūčių vakarą nevalgyti mėsos, esame liuteroniška šalis. Beveik kiekvienoje šeimoje tą vakarą yra kepamas kiaulienos kumpis.
Mūsų šalyje taip pat labai populiaru Kūčių vakarą eiti į sauną, tikima, kad prie šventinio stalo reikia sėsti švaria siela ir kūnu. Tiesa, viena laukiamiausių kalėdinio laikotarpio dienų yra gruodžio 13-oji – šv. Liucijos diena. Ši tradicija į mūsų šalį atkeliavo iš Švedijos. Liucija simbolizuoja tyrumą ir šviesos pergalę prieš tamsą.
Ši diena, kaip ir dauguma religinių švenčių, gana glaudžiai susijusi su pagonybės tradicijomis“, – pasakoja ambasadorė Arja Inkeri Makkonen.
Kasmetines kalėdines dirbtuves pakeitė nuotolinis pasiruošimas
Kroatijos ambasada kiekvienais metais nekantriai laukia pasiruošimo Tarptautinei Kalėdų labdaros mugei. Pasak ambasados atstovės Andrea Kedmenec, tai tapo tradiciniu projektu, suburiančiu nedidelę, bet vieningą kroatų diasporą Lietuvoje ir suteikiančiu progą pristatyti lietuviams savo gaminius.
„Jeigu atsiranda tokių, kurie ruošiantis mugei atsiduria gimtinėje, visada pasiteirauja, ką reikėtų atvežti į mugę, kokius kroatų gaminius būtų įdomu pristatyti Lietuvos publikai. Ir jų tikrai yra nemažai, kartais net sunku išsirinkti. Atvežti gaminiai suteikia džiaugsmo tiek tam, kuris turėjo progą juos atvežti, tiek ambasados darbuotojams, matantiems produktus, kurių negalima čia įsigyti, tiek mugės lankytojams“, – sako A. Kedmenec.
Kroatijos ambasados atstovė pripažįsta, kad pandemija labai pakeitė pakeitė pasiruošimą Kalėdų mugei. Anksčiau vykdavusias dirbtuves, kuriose visi praleisdavo visą dieną, pakeitė nuotolinis pasiruošimas ir individualus darbas.
„Prieš pandemiją visi susirinkdavome į šventines dirbtuves, kuriose praleisdavome visą dieną. Į pasiruošimą įsitraukdavo ištisos ambasadų šeimos – tiek vaikai, tiek suaugusieji ir gamindavo kažką, primenančio tėvynę. Kartu ir vieni iš kitų mokydavomės, ir stiprindavome draugystę bei bendruomeniškumą.
Šiais ir praėjusiais metais teko išnaudoti šiandienines technines galimybes ir intensyviai bendrauti per socialinę mediją. Sutardavome, ką galime pasiūlyti mugės lankytojams ir kiekvienas, gavęs užduotį, dirbdavo savo namuose, individualiai“, – pasakoja A. Kedmenec.
Kroatiški Kalėdų papročiai, pasak A. Kedmenec, nedaug skiriasi nuo europietiškų tradicijų. Tai trijų vertybių – šeimos, namų ir dvasinio antstato – mišinys.
„Tradiciškai šventiškai puošiame namus ir gaminame įvairius puikius patiekalus, ypatingu būdu įkuriamas laužas ir einame į bažnyčią, šios tradicijos išliko iki šių dienų.
Nepaisant net tų laikų, kai prieš kelis dešimtmečius Kalėdų šventimas buvo atgrasytas. To gražaus įvykio galia pranoksta visas kliūtis. Kroatai ta proga grįžta į namus iš tolimų šalių, juk būti namuose su šeima per Kalėdas – tai noras, dėl kurio nieko nėra neįmanomo“, – tikina A. Kedmenec.
Pandemija pakeitė požiūri net į dovanas
Jungtinės Karalystės ambasada šventiniu laikotarpiu ne tik dalyvauja Tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje, bet ir planuoja kitus šventinius renginius.
„Šiemet planuojame giesmių giedojimą ambasados sode gruodžio viduryje, taip pat kalėdinį dekoravimo vakarėlį, skirtą papuošti Kalėdų eglutę.
O Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė kiekvienais metais yra vienas laukiamiausių žiemos renginių. Į pasiruošimą įsitraukia ne tik ambasados darbuotojai, bet ir jų nariai, pavyzdžiui, šiemet visi kartu gaminome citrinų marmeladą ir čatnį, taip pat kartu pakavome visą produkciją“, – sako Jungtinės Karalystės ambasadoriaus žmona Paskalė Oli.
Pasak P. Oli, pandeminis laikotarpis pakeitė požiūrį net į kalėdines dovanas – šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas toms dovanoms, kurios daro minimalų poveikį aplinkai.
Kalėdų tradicijos Jungtinėje Karalystėje yra panašios į daugelyje Europos šalių, įskaitant Kalėdų eglę, papuošimus ir dovanas vaikams, kurias Kalėdų Senelis pristato vidury nakties prieš Kalėdas. Jungtinė Karalystė iš kitų šalių labiausiai išsiskiria savo šventiniu meniu.
„Pagrindiniam patiekalui Kalėdų dieną dažniausiai gaminamas kalakutienos arba vištienos kepsnys, o kartais kepama ir žąsis ar antis.
Tradiciškai patiekiame ir Briuselio kopūstus, kurių dauguma vaikų dažniausiai nemėgsta, tačiau kai kuriems suaugusiems jie atrodo itin skanūs. Taip pat patiekiame apvalų kalėdinį pudingą, į kurį įpilama brendžio ir prieš valgant jis uždegamas! Galiausiai, patiekiami faršo pyragaičiai, kurie daugelį žmonių glumina, nes mano, kad jie pagaminti iš maltos mėsos. Tiesą sakant, jose visai nėra mėsos, tik vaisiai“, – sako P. Oli.
Šiais metais Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, globojama pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, vyks gruodžio 4-ąją, Vilniaus Rotušėje.
Vilniečiams ir miesto svečiams Kalėdų miestelyje savo šalių tradicijas mugės metu pristatys 23 valstybės, taip pat dalyvaus Tarptautinės mokyklos, Tarptautinės moterų asociacijos narės. Iš viso lankytojų lauks daugiau nei 30 margaspalvių stendų su išskirtiniais gaminiais iš viso pasaulio.
