Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą, iš esmės atnaujinant jo nuostatas.
Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesai, subjektams bus suteikta daugiau laisvės organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones. Tuo pačiu atnaujinamas ir aktualumą praradęs įstatymo pavadinimas ir susijusios sąvokos.
Nuo šiol jis vadinsis – „Finansinės apskaitos įstatymas“, o vietoje „buhalterio“ sąvokos bus naudojama „apskaitą tvarkantis asmuo“ suprantant, kad apskaitą tvarkantiems asmenims subjekte gali būti pavedamos labai skirtingos ir įvairios funkcijos, atitinkamai skirtis ir pareigybės pavadinimas.
„Senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas dar 1993 m., iki šiol buvo keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos neatitinka šiandieninio gyvenimo realijų – pasenusios, nepakankamos ir neaiškios. Vykstant su apskaita susijusiems kompiuterizavimo ir skaitmenizavimo procesams, buvo būtina iš esmės atnaujinti visą įstatymą.
Džiaugiuosi, jog Seimas pritarė mūsų siūlymams, taip įgyvendinant ir Vyriausybės programos nuostatą – siekti didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Svarbiausi pokyčiai:
1. Verslo sąlygų gerinimas
Verslo lankstumui – panaikinamas reikalavimas laikytis privalomos inventorizacijos, kasos darbo organizavimo ir kitų tvarkų. Vietoje to subjektas pats nustatytų reikalingas vidaus kontrolės priemones.
Nebus reikalaujama pasirašyti apskaitos dokumentų (su tam tikromis išimtimis) ir apskaitos registrų, jei užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas.
Nustatyta, kad subjektas neprivalo saugoti elektroninių apskaitos dokumentų, kai jie pateikti į informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba, laikantis tam tikrų reikalavimų, – į veiklos valdymo informacines sistemas.
Naikinamas ribojimas apskaitą tvarkyti subjekto vadovui – jam bus leidžiama tai daryti.
2. Skaitmeninimas
Siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą nustatyti privalomi apskaitos registrai, įrašo apskaitos registre apimtis, elektroninių apskaitos dokumentų naudojimas.
Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, palaipsniui turės pereiti prie elektroninių apskaitos dokumentų teikimo, o viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, tokius dokumentus priimtų ir apdorotų naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Siūlomos priemonės prisidėtų prie šešėlio ir korupcijos mažinimo.
3. Pasikeitusios sąvokos
Pirmą kartą nuo 1993 m. išsamiai atnaujintame įstatyme keičiamas jo pavadinimas į „Finansinės apskaitos įstatymą“, o vietoje „buhalterio“ sąvokos nuo šiol naudojama – „apskaitą tvarkantis asmuo“.
4. Ataskaitų kokybė
Siekiant gerinti finansinių ataskaitų kokybę numatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatytų Juridinių asmenų registre viešai skelbiamų finansinių ataskaitų kokybės stebėsenos tvarką ir stebėti kokybę būtų pradėta nuo įstatymo įsigaliojimo.
5. Atsakomybė
Siūloma aiškiau įvardyti subjekto vadovo atsakomybę, susijusią su apskaitos organizavimu bei finansinių ataskaitų rengimu.
Siekiant padėti subjekto vadovui įgyvendinti su apskaitos organizavimu susijusias atsakomybes Vyriausybės įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo parengtų 5 rekomendacijas, teiktų konsultacijas.
6. ES ir EBPO rekomendacijų įgyvendinimas
Didelių verslo subjektų metiniame pranešime turės būti pateikta informacija, susijusi su kova su korupcija ir kyšininkavimu bei su subjekto veiksmais dėl klimato, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso.
7. Administracinės naštos mažinimas
Siūloma, kad likviduojamiems subjektams nereikėtų rengti metinio pranešimo, o jei likvidavimas inicijuojamas ne subjekto dalyvių – siūloma atsisakyti finansinių ataskaitų tvirtinimo procedūros.
