Ketvirtadienis, 21 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – kelionė į naują miesto tapatybę

www.alkas.lt
2021-11-20 08:00:30
138
PERŽIŪROS
2
Kaune atsivers didžiausias pokalbių forumas

Kaunas – Europos kultūros sostinės forumas | kaunas.lt nuotr.

2022-aisiais Kaunas gims iš naujo – šiuolaikinės sostinės mitas, kurį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kuria jau trejus metus, materializuosis įspūdinga programa.

Jos pagrindiniai bruožai – Kauno mito trilogijos renginiai, išsidėstę per tris savaitgalius: „Sukilimas“ (sausio 19–23 d.), „Santaka“ (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.).

Vien Kauno Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo – „Sukilimo“ – savaitgalį numatyta daugiau nei 100 renginių, kuriuose dalyvaus per kelis šimtus profesionalių ir neprofesionalių atlikėjų.

Įspūdingame atidarymo šou pamatysime pasaulinio garso kūrėjus ir atlikėjus iš Lietuvos ir viso pasaulio.

„Kauno mito trilogija, kuria atidarysime Europos kultūros sostinės vardo metus sausio mėnesį, įsibėgėsime gegužę ir uždarysime lapkritį yra programos ašis.

Į šiuos renginius įtrauksime tūkstančius vietos gyventojų, kad jie taptų ne žiūrovais, bet aktyviais dalyviais, veikėjais, masinių scenų dalyviais, chorų atlikėjais“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ sumanytoja ir vadovė Virginija Vitkienė.

Kūrybinę gamybą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte kuria 64 organizacijos, kuriose šiuo metu jau dirba beveik 300 profesionalų.

„Kaunas 2022“ | M. Plepio nuotr.

Prie pagrindinių renginių prisijungs dar apie 15 organizacijų – iš viso apie 80 partnerių įgyvendins Europos kultūros sostinės metų programą. Pasak V. Vitkienės, neliks nė vieno neužimto savaitgalio per metus.

„Šiuolaikinio Kauno mito trilogija – tai kelionė per tris didžiuosius Europos kultūros sostinės renginius tarsi per tris žmogaus ir miesto gyvenimo žingsnius: supratimą, kas esu, priėmimą savęs, koks esu, ir kuo geresnį sugyvenimą su savimi, koks esu“, – sako trilogijos idėjos ir scenarijaus autorius Rytis Zemkauskas.

Miesto mitą, kuriamą visų jo gyventojų, sujungia Žvėries metafora. Pasak R. Zemkausko, Žvėris yra miesto kūnas, jis gyvas tol, kol mes jame esame ir judame.

Mitinis Kauno Žvėris nubus sausio mėnesį, pažadintas sukilusio miesto, su juo artimiau susipažinsime gegužę, sutartį gyventi santarvėje ilgai ir laimingai sudarysime Kultūros sostinės uždarymo renginyje lapkričio pabaigoje.

Kauno mito trilogiją pasakos dešimtys knygų ir istorijų, jai pavidalą suteiks Lietuvos ir viso pasaulio menininkų surengtos parodos, spektakliai, įgarsins įvairiose Kauno vietose vykstantys koncertai, apšvies iš visos Europos atkeliavę meno kūriniai.

Kaunas | A. Aleksandravičiaus nuotr.
Europos kultūros sostinės vardo metų atidarymas Kaune sausio 22 dieną

Kad ir kokie būtų jūsų planai kitų metų pradžiai, susidėliokite juos taip, kad sausio 22-ąją 19.30 val. būtumėte Kaune prie „Žalgirio“ arenos.

Nors išsami atidarymo šou programa laikoma paslaptyje iki paskutinės minutės, rengėjai atskleidžia, kad ją kuria šimtai kauniečių, Lietuvos ir užsienio atlikėjų.

„Ambicinga Kauno Europos kultūros sostinės vardo metų programa remiasi savita, nuoširdžia, bendruomeniška Šiuolaikinės sostinės vizija.

Šiuolaikinė sostinė – tai miestas ir rajonas, kuriame kultūra nėra tik sekmadieninis teatras, ji – būdas veikti, mokytis, kurti naujoves, burti bendruomenę“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj.

Ji primena, jog visų šią programą kūrusiųjų dėka Kaune ir Kauno rajone netrukus lankysis žinomiausių pasaulio menininkų, tokių kaip Marinos Abramović, Joko Ono (Yoko Ono) ar Vilijamo Kentridžo (William Kentridge) parodos, žiūrovų lauks išskirtinio mastelio ir meninės kokybės šventės.

„Fluxus“ šventė | M. Plepio nuotr.

Kauno – Europos kultūros sostinės vardo metų atidarymo renginyje šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir slam poezijos sintezė pasakos istoriją apie miestą kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą.

Programos tikslas – visus įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. Be to, Kaunas kviečia žiūrovus tiesiogiai stebėti atidarymo transliaciją visame pasaulyje.

Rengiant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį pluša milžiniška kūrybinė komanda: Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs režisierius Krisas Baldvinas (Chris Baldwin), tarptautiniai ir Lietuvos menininkai ir kūrėjai, kompozitoriai, poetai, orkestrai, drabužių, šviesų dizaineriai, techninis personalas.

Renginiui muziką kuria „Auksiniu scenos kryžiumi“ ne kartą apdovanotas kompozitorius Antanas Jasenka. Kūrinį atliks Nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“, vadovaujamas dirigento Lietuvos nacionalinio kultūros ir meno apdovanojimo gavėjo Modesto Pitrėno.

Keliolikos prodiuserių komanda koordinuoja įspūdingą atidarymo šou, kuriame nepamirštamas patirtis miesto gyventojams, jo svečiams ir žiūrovams visame pasaulyje dovanos „Aura“ šokio teatras, patirtinių vaizdo kūrinių autoriai „OKTA Studio“ bei pasaulinio garso kūrinių ir pasirodymo meistrai, kurių vardų rengėjai kol kas neatskleidžia. Renginio drabužius kuria Aleksandra Jacovskytė, Julija Skuratova, Sandra Straukaitė.

100 renginių per savaitgalį:

„Sukilimo“ savaitgalį, kuris Kauno pakraščiuose prasidės dar sausio 19 d. ir judės centro link, burdamas gyventojus atidarymo vakarui, numatyta per 100 renginių.

Skaičiuojama, kad scenoje pasirodys keli šimtai profesionalių ir neprofesionalių atlikėjų.

Atidarymo išvakarėse, sausio 21-ąją atsidarys vienos svarbiausiųjų 2022-ųjų vaizdinių menų parodų. Vilijamo Kentridžo asmeninė paroda M.K. Čiurlionio muziejuje „Tai, ko neatsimename“ leis kauniečiams ir miesto svečiams susipažinti su šio pasaulinio garso lietuvių ir žydų kilmės menininko iš Pietų Afrikos darbais.

Kauno centriniame pašte atsidarys ketverius mėnesius veiksianti paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“, skirta Kauno ir Europos modernizmo architektūrai.

Joje bus pristatyti 17-kos kūrėjų meninių rezidencijų metu sukurti projektai. Taip pat, bus atidarytos 2022-ųjų kultūros sostinių – Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sado (Serbija) menininkų parodos.

Sausio 22-ąją numatomas taikos aktyvistės multimedijų menininkės Joko Ono kūrinio „Exit it“ atidarymas. Kūrinys veiks iki 2022-ųjų rugsėjo.

Pirmajam Kauno mito trilogijos – „Sukilimo“ – savaitgaliui specialią programą kuria keliasdešimt Kauno ir Kauno rajono kultūros įstaigų.

Programoje numatyti koncertai, šokio pasirodymai ir spektakliai, ekskursijos ir kūrybiniai užsiėmimai. Kaip teigia rengėjai – kultūros išvengti nepavyks. Mitinis Kauno žvėris krustelės ir… nubus.

Kauno miesto gimtadienį švęsime prie upių

Kaunas – išskirtinis miestas tuo, kad yra įsikūręs dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santakoje. Be to Kaune, pakeliui į Raudondvarį atrasite ir dar vieną – Nemuno ir Nevėžio – santaką ir joje įsikūrusį parką.

Nors upių pakrantės miestuose paprastai būna natūralios traukos vietos, kauniečiai tik palyginti neseniai pradėjo aktyviau jose leisti laisvalaikį.

Gegužės 20–22 dienomis vyksiantis didysis „Santakos“ renginys išpildys kauniečių svajonę grįžti prie upių, susilieti su jomis kūrybingumo tėkmėje.

Šeštadienio vakarą pradės Oskaro Koršunovo režisuota misterija, atlikta saulei leidžiantis vienoje įspūdingiausių Lietuvos vietų – Kauno santakoje. Jį užbaigs K. Baldvino (C. Baldwin) režisuotas Lietuvoje nematyto masto šou ant vandens.

Antrajai šiuolaikinio Kauno mito trilogijos daliai pasirinktas Kauno gimtadienio savaitgalis; tuo pačiu metu vyksta ir didžiausias Kauno rajone tarptautinis aitvarų šventė „Tarp žemės ir dangaus“.

Tris dienas kauniečius ir miesto svečius džiugins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, muzikinės iškylos prie upių įsikūrusiose Kauno rajono gyvenvietėse – veiksmas vyks pakrantėse, vandenyje ir danguje.

Jei sąlygos leis, sulauksime svečių iš kitų Europos kultūros sostinių ir Alytaus, kuris 2022-aisiais bus Lietuvos kultūros sostinė.

Žmonės sako, kad šį savaitgalį tikrai išvysime Kauno Žvėrį…

Uždarymui – šiuolaikinė opera Raudondvario dvare

Oficialusis Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 uždarymas vyks paskutinį lapkričio savaitgalį, 25–27 dienomis. Pasak rengėjų, didysis „Sutarties“ renginys yra skirtas sudaryti sutartį su savo miestu.

„Kai pradėjome rengti paraišką projektui 2014–2015 metais, Kauną „vertinome“ kaip pilką, labai susikausčiusį, jį matėme tarsi paauglį, kuris nėra mylimas, ir nemyli pats savęs.

Kviesdami į 2022-ųjų meninę programą, visos Europos žmonių laukiame jau pasikeitusiame, svetingesniame, bendruomeniškesniame, jaunatviškesniame, stilingesniame, empatiškesniame, labiau prieinamame, tvaresniame mieste, atvirame savo ir Europos istorijai bei dabarčiai.

Svarbiausia – jau nebijančiame praeities šmėklų ir nekompleksuojančiame dėl išsigalvoto ar tikro nereikšmingumo. Laukiame jūsų europietiškame laimingų žmonių mieste“, – sako V. Vitkienė.

Didįjį „Sutarties“ renginį kuria Nacionalinio apdovanojimo gavėja, kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, „Auksinio scenos kryžiaus“ gavėja, dramaturgė Daiva Čepauskaitė.

Kartu su šimtais geriausių Lietuvos atlikėjų statoma šiuolaikinė opera užtvirtins kauniečių sutartį su savo miestu, įgarsins pažadą gyventi ilgai ir laimingai.

Įspūdingas audiovizualinis šou, kuriuo uždarysime Europos kultūros sostinės metus Kaune, vyks Raudondvario dvare sekmadienio vakarą.

Taip pat Raudondvaryje bus atidaryta speciali 2022-uosius įamžinanti paroda, o uždarymo savaitgalį Kaunas pasipuoš šiuolaikiniais šviesos kūriniais atkeliavusiais iš kitų Europos miestų ir kitų Europos sostinių.

Nors po šių renginių Kaunas oficialiai perleis Europos kultūros sostinės vardą kitiems miestams, jis visam laikui liks šiuolaikinės kultūros miestu.

Kauno Žvėris, aktyviai įsitraukęs į šiuolaikinio miesto mito kūrimo procesą, liks mieste ir saugos miestiečių sudarytą sutartį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mėnuo Juodaragis XXII“ grįžta su nauja ugnim
  2. Gegužę atsiras naujas kasmetinis tarptautinis rašytojų ir knygų renginys „Kauno literatūros savaitė“
  3. Kauno gimtadienis atšvęstas ant Veršvų piliakalnio
  4. Kaune atsivers didžiausias pokalbių forumas
  5. Paaiškėjo Simfoninių kūrinių konkurso, skirto Juozo Pakalnio 100-sioms gimimo metinėms, laureatai
  6. Vilniuje vyks 15-asis Tarptautinis universitetų teatrų forumas
  7. Naisiuose jau apsilankė per 200 000 turistų
  8. Nepriklausomus Sankt Peterburgo menininkus įkvėpė lietuviški epai
  9. „Kultūros naktis“ nušvis ne tik Vilniaus centre
  10. Jau šį savaitgalį Vilniuje vyks studentų chorų šventė
  11. Ruošti vaikus operos scenai: svajonė virtusi sėkmingu nuotykiu
  12. Mėgėjų teatrų renginyje „Atžalynas“ – spektakliai apie Lietuvos istorijos asmenybes
  13. Palangoje žiūrovų laukia „Šventė“ ir garsi Moljero komedija
  14. „Mėnuo Juodaragio Kaukynės“ pristatys virš 30 skirtingų amatų, kuriuos galės išmėginti kiekvienas (video)
  15. Už įsimintiniausius darbus mėgėjų teatro kūrėjams įteikti apdovanojimai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Augustinas says:
    5 metai ago

    “renginį kuria Nacionalinio apdovanojimo gavėja”? Ubagai, pašalpiniai ir elgetos yra gavėjai!
    kompozitorė Zita Bružaitė yra laureatė arba laimėtoja

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    audiovizualinis šou – ofkos!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė Baltijos šalių oro erdvės saugumą

2026 05 21
Kapsulės įkasimo iškilmės
Lietuvoje

Kaune pažymėta M. K. Čiurlionio koncertų centro statybų pradžia

2026 05 21
Alina Jalavonienė
Lietuvoje

Alina Jakavonienė paskirta Vaiko teisių apsaugos kontroliere

2026 05 21
Juras Taminskas
Lietuvoje

Susisiekimo ministras įvertino reagavimą į oro pavojų

2026 05 21
Seimas
Lietuvoje

Seimas priėmė pataisas dėl darbo užmokesčio skaidrumo

2026 05 21
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Seimas sutiko su Prezidento veto dėl draudimo į uostą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu

2026 05 21
Kelias
Lietuvoje

Paskelbtas kelio Kaunas–Prienai atnaujinimo rangos darbų viešasis pirkimas

2026 05 21
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Ministerija perka granatsvaidžius, sutarta dėl 17 mln. eurų vertės bendradarbiavimo

2026 05 21
Šiaulių oro uostas
Lietuvoje

Sprendžiama dėl Šiaulių oro uosto ateities

2026 05 21
Šilumos tiekimo sistemos
Energetika

Savivaldybės atnaujins šilumos ūkius

2026 05 21
Pašto ženklas Žemės ūkio rūmų šimtmečiui
Kultūra

Pašto ženklu įamžinamas Žemės ūkio rūmų šimtmetis

2026 05 21
Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“
Istorija

Išleista mokslininkės etnografės Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“

2026 05 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • liūdna žinia apie Šiemet minime Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias gimimo metines
  • +++ apie S. Birgelis. „Eurovizija“ – triukšmo gamykla. Ką iš tikrųjų parodė Lion Ceccah pasirodymas?
  • +++ apie S. Birgelis. „Eurovizija“ – triukšmo gamykla. Ką iš tikrųjų parodė Lion Ceccah pasirodymas?
  • P.Skutas apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė Baltijos šalių oro erdvės saugumą
  • Kaune pažymėta M. K. Čiurlionio koncertų centro statybų pradžia
  • Alina Jakavonienė paskirta Vaiko teisių apsaugos kontroliere
  • Susisiekimo ministras įvertino reagavimą į oro pavojų

Kiti Straipsniai

Pašto ženklas Žemės ūkio rūmų šimtmečiui

Pašto ženklu įamžinamas Žemės ūkio rūmų šimtmetis

2026 05 21
Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“

Išleista mokslininkės etnografės Pranės Dundulienės knyga „Senieji lietuvių šeimos papročiai“

2026 05 21
Malborko pilis

Malborko pilies parodai rengtasi ir eksponatų ieškota pilyje

2026 05 21
Šateikių dvaras

Nuo mokesčio svarstoma atleisti paveldo objektus, kuriuose gyva kultūra

2026 05 20
Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais

Seime vyks tradicinių turkų menų pristatymo renginys su kūrybiniais užsiėmimais

2026 05 20
Matematika kaip supergalia

Matematika kaip supergalia: kodėl ateitis priklauso mąstantiems

2026 05 20
Kirdiejų rūmai atgimsta

Kirdiejų rūmai atgimsta: prasidės istorinio komplekso atnaujinimas

2026 05 20
Lion Ceccah pasirodymas „Eurovizijoje 2026“

S. Birgelis. „Eurovizija“ – triukšmo gamykla. Ką iš tikrųjų parodė Lion Ceccah pasirodymas?

2026 05 20
KU Botanikos sodas kviečia į „Pavasario alasą“

KU Botanikos sodas kviečia į „Pavasario alasą“ – augalų žavadienį po atviru dangumi

2026 05 20
Europos parlamentas

V. Grigas: Europa privalo stiprinti dėmesį jauniesiems ūkininkams

2026 05 20

Skaitytojų nuomonės:

  • liūdna žinia apie Šiemet minime Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias gimimo metines
  • +++ apie S. Birgelis. „Eurovizija“ – triukšmo gamykla. Ką iš tikrųjų parodė Lion Ceccah pasirodymas?
  • +++ apie S. Birgelis. „Eurovizija“ – triukšmo gamykla. Ką iš tikrųjų parodė Lion Ceccah pasirodymas?
  • P.Skutas apie S. Buškevičius. Oro skylės ministerija
  • Kažin apie Seime pristatyta Valstybės kontrolės veiklos ataskaita
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Talino kino šventėje lietuvių kino kūrėjai sieks apdovanojimų ir švęs pasaulinius pristatymus (video)

Talino kino šventėje lietuvių kino kūrėjai sieks apdovanojimų ir švęs pasaulinius pristatymus (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai