Vėžliai, gyvalazdės, gyvatės, varlės, šinšilos, žuvytės, driežai, vorai ir kiti laukiniai gyvūnai, kuriuos galima auginti namuose, žavi ir vaikus, ir suaugusius. Jie dovanojami ir Kalėdoms.
Aplinkosaugininkai įspėja „gyvų“ dovanų vengti, nes tinkamai pasirūpinti tokiu augintiniu – didelė atsakomybė. Be to, būtina įsitikinti, ar gyvūnas nėra invazinės, saugomos rūšies, nes jiems taikomi specifiniai reikalavimai.
„Gyvūnai neturėtų būti dovanojami, juos siūlome įsigyti tik sau, gerai apsvarsčius ir susiplanavus. Jie nėra gyvi „žaisliukai“. Svarbu įvertinti, ar turite pakankamai žinių apie būsimo augintinio biologiją, elgseną, laikymo sąlygas, kurios turi atitikti jo poreikius, ar jam paaugus galėsite skirti daugiau laiko priežiūrai, bendravimui.
Galbūt reikės didesnio akvariumo, terariumo ar narvelio, todėl tam teks rasti lėšų ir vietos namuose“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.
Pasak jos, apsisprendus įsigyti laukinį gyvūną, pirmiausiai riekia būti tikram, kad jis nėra invazinis ar saugomos rūšies. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti be leidimo.
Tačiau jie gali būti nusiperkami Rusijoje, Baltarusijoje ar kitose šalyse, kur netaikomi šie draudimai, veisiami neteisėtai ir po to parduodami ar dovanojami.
Būtina žinoti apie gyvūnų veisimosi ypatumus, nes pavyzdžiui, gyvalazdžių patelės deda neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita savo motinai genetiškai identiškos patelės. Todėl dažnai jų prisiveisia daug, o norinčių auginti ne visada atsiranda.
Jokiu būdu svetimžemių gyvūnų negalima paleisti į natūralią gamtą. Pasitaiko atvejų, kai atsibodusios žuvytės, vėžliai, graužikai tyčia paleidžiami, paukšteliai išskrenda pro atvertus langus, gali pasprukti ar būti paleisti ir kiti gyvūnai.
Invazinės ar svetimžemės gyvūnų rūšys, jei buvo auginamos kaip augintiniai ir patenka į gamtą, gali neigiamai veikti biologinę įvairovę, kelti grėsmę vietinėms rūšims, daryti žalą įvairioms ūkio sritims.
Be to, šie gyvūnai patiria didžiulį stresą patekę į nepažįstamą jiems aplinką, nesugebėdami susirasti maisto, dėl šalčio, ligų, nesugebėjimo prisitaikyti dažnai žūsta. Pirkdami saugomų rūšių gyvūnus, prisidedame prie jų naikinimo.
Iš invazinių gyvūnų namuose ar voljeruose gali būti auginami marmuriniai vėžiai, raštuotieji ir puošnieji vėžliai, Palaso bei juodosios voverės, jautinės varlės, egiptinės žąsys, baltaskruostės stačiauodegės antys, sibirinis burundukas ir pan.
Kaip augintinius, jei jie buvo įgyti prieš rūšį įrašant į invazinių rūšių sąrašus, leidžiama auginti be leidimo iki jų natūralios mirties neveisiant ir užtikrinant, kad jie nepabėgs į gamtą.
Lietuva yra pasirašiusi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES). Į jos sąrašus ir į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 priedus įtrauktus laukinius gyvūnus galima įvežti, parduoti, keistis, eksponuoti, veisti ar kitaip naudoti su specialiais leidimais, laikantis reikalavimų. Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
„Kadangi rūšių lietuviški ir lotyniški pavadinimai kartais keičiasi, būtina internete ar Aplinkos ministerijos svetainėje susirasti minėtus invazinių ir saugomų rūšių sąrašus, nuotraukas ir įsitikinti, ar juose tikrai nėra planuojamo įsigyti gyvūno“, – pataria Laura Janulaitienė.
Būtina pasidomėti ir sąlygomis, kurias reikia sudaryti laukiniams gyvūnams laikyti namuose, voljeruose, daugiau apie jas – Laukinės gyvūnijos įstatyme, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Jeigu jų nesilaikoma arba neturima reikalingų leidimų, dokumentų, taikomos sankcijos, gyvūnai gali būti konfiskuoti.
