Už miško teršimą gresia atsakomybė

Miškuose vis dar susiduriame su besimėtančiomis šiukšlėmis, o blogiausia tai, kad viskas gali prasidėti nuo vienos numestos šiukšlės, kuri augina atliekų krūvas ir didina taršą.

Tad aplinkosaugininkai primena gyventojams, kad už šiukšlinimą miške gresia administracinė atsakomybė.

„Pastebime, kad žmonės, neatsakingai atsikratantys šiukšlėmis, vis dar galvoja – kas čia tokio, juk suirs. O kad gamtai tokią šiukšlę sunaikinti užtrunka šimtus metų, nesusimąsto.

Juo labiau kad kiekviena bet kur numesta atlieka didina užterštumą ir taip viena po kitos auga šiukšlių krūvos“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Pranas Bernotas.

Pasak aplinkosaugininko, gyventojai, pastebėję aplinką teršiančius asmenis, pirmiausia turėtų paprašyti šiukšles susirinkti. O jei į tokias pastabas nereaguojama, pagal galimybes reikėtų nufotografuoti pažeidėjus, automobilio numerius, užfiksuoti teritorijos koordinates ir pranešti AAD.

„Kiekvienas asmuo turėtų visas savas ar surastas maisto, gėrimų ir kitas  pakuotes surinkti, pagal galimybes surūšiuoti ir išvežti į jiems priklausančius arba netoli poilsiaviečių esančius konteinerius ar šiukšlių dėžes“, – pabrėžia P. Bernotas.

Be to, ne mažiau svarbu savo pavyzdžiu mokyti vaikus, kaimynus ar draugus reaguoti į neatsakingų poilsiautojų elgesį. Net ir nedideli šiukšlių kiekiai, palikti miške ar kitose vietose, gali paskatinti neatsakingai pasielgti ir kitus asmenis.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už aplinkos teršimą numatytos baudos taikomos pagal išmetamų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 eurų.

Aplinkosaugininkai nuolat vykdo prevencinius reidus, atlieka planinius ir nepalinius patikrinimus. Jei nustatoma aplinkos teršimo atvejų, sklypų savininkai įpareigojami perduoti šiukšles teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bešeimininkes šiukšles nurodoma sutvarkyti savivaldybių administracijoms.

Pasak P. Bernoto, pažeidėjus stengiamasi išsiaiškinti: nuodugniai apžiūrima teritorija, kurioje žmonės išmeta atliekas, ieškomas jų savininkas.

„Deja, kiekvieno išmetančio, pavyzdžiui, šokoladinio batonėlio popierėlį, nesužiūrėsi. Tik kad paskui dažnai kažkas kitas irgi sugalvoja ten pat numesti dar vieną popierėlį, ir taip šiukšlių krūvos ima augti.

Todėl mūsų tikslas – skatinti žmones elgtis sąmoningai, nes tik nuo jų priklauso mūsų aplinka“, – priduria aplinkosaugininkas.

Primename, kad buitines atliekas, plastiką, metalą, kartoną, popierių ir stiklą galite išmesti tam skirtuose rūšiavimo konteineriuose.

O tokias atliekas, kaip automobilių padangos, statybinės ar stambiosios atliekos, galite nemokamai atiduoti stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėms.

Kas gresia už šiukšlinimą

Administracinių nusižengimu kodekse numatytos baudos už aplinkos teršimą (ne tik miško) skirstomos pagal išmestų atliekų kiekį, jų pavojingumą ir užterštos teritorijos statusą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą atliekos skirstomos į pavojingąsias ir nepavojingas.

Pavojingosiomis laikomos tokios atliekos, kurios pasižymi aplinkai toksiškomis arba ardančiomis savybėmis, pavyzdžiui, asbestinis šiferis. Buitinės atliekos paprastai laikomos nepavojingomis.

• Aplinkos užteršimas mažesniu negu 100 kub. decimetrų (100 litrų) nepavojingųjų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų. Saugomose teritorijose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 eurų.
• Aplinkos užteršimas didesniu nei 100 kub. decimetrų kiekiu užtraukia 150–300 eurų baudą, saugomose teritorijose – 300–850 eurų.
• Aplinkos užteršimas 1  kubiniu metru ir didesniu kiekiu užtraukia 550–1500 eurų baudą, saugomose teritorijose – 1400–2400 eurų.
•  Už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis numatytos 60–2900 eurų baudos.