Spalio 20–26 dienomis Lietuvoje vieši pasaulinio pripažinimo sulaukusi lietuvių kilmės mokslininkė, antropologė, primatologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktarė, profesorė Birutė Galdikas.
Garsioji antropologė šiemet žymi savo veiklos 50-metį – šia proga ji mūsų šalyje skaitys viešą paskaitą, susitiks su VDU bendruomenės atstovais ir dalyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenių forume.
Profesorė, ilgus metus dirbanti gamtosaugos srityje, tikina, kad ir dabartinė pandemija – gamtos naikinimo pasekmė.
Šiemet sukanka pusšimtis metų nuo 1971-ųjų, kai prof. B. Galdikas Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė pirmąjį orangutanų stebėjimo centrą.
Šiame centre ji savo gamtosauginę veiklą tęsia ir šiandien, dėdama visas pastangas šių primatų ir jų ekosistemos išsaugojimui.
Prieš 50 metų B. Galdikas kartu su dar dviem mokslininkėmis, Džeine Gudalė (Jane Goodall) ir Diana Fosėja (Dian Fossey), tapo primatų tyrinėjimui skirtos grupės „The Trimates“ nare.
Šią grupę subūrė žymus paleoantropologas, profesorius Luisas Lykis (Louis Leakey). D. Fosėja žuvo 1985 m. Ruandoje, kovodama už kalnų gorilų išsaugojimą, o likusios dvi „The Trimates“ narės, pripažintos primatologės, iki šiol tęsia savo veiklą.
Mokslininkės ne tik siekia išsaugoti primatų natūralią gyvenamąją aplinką, jų galimybę išlikti, bet ir skelbia pasauliui apie gyvosios gamtos išsaugojimo reikšmę žmonijos ateičiai.
Dar 1980 metais prof. Birutė Galdikas savo paskaitose akcentavo ŽIV atsiradimo sąsajas su atogrąžų miškų naikinimu Afrikoje.
Mokslininkė ir šiandien neabejoja, jog dabartinės pasaulinės pandemijos krizė yra natūraliosios gyvosios gamtos naikinimo padarinys.
Savo aktyvia veikla ji siekia įrodyti, kad primatų natūralių buveinių naikinimas ne tik lemia bioįvairovės praradimą, bet ir turi katastrofiškas pasekmes mūsų planetos ir žmonijos išlikimui. Jos teigimu, „jei išsaugosime orangutanus, išsaugosime patys save“.
„Birutės Galdikas asmeninis gyvenimas aprašytas į daugelį pasaulio kalbų išverstose knygose, jos veidas ne kartą puošė „National Geographic“ viršelį.
Kelioms gamtininkų, biologų ir aplinkosaugininkų kartoms jis yra tapęs legendiniu ir įkvepiančiu savo tikslui pasišventusios ir ypač daug pasiekusios mokslininkės pavyzdžiu“, – antropologės reikšmę Lietuvos ir pasaulio mokslininkams įvardija VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė Vida Mildažienė.
Pasak jos, prof. B. Galdikas siekia Lietuvoje susitikti su mokytojais pokalbiui apie tai, kaip jie galėtų prisidėti prie atsakomybės už poveikį gamtai formavimo.
Vytauto Didžiojo universitetas pasiūlė prof. Birutę Galdikas, Džeine Gudalė ir Diana Fosėja fondą Nobelio taikos premijai – „už tai, kad savo gyvenimus jos paskyrė didžiųjų beždžionių tyrinėjimui, bioįvairovės išsaugojimui, aplinkosaugai, moterų lygybei ir tam, kad įkvėptų jaunimą saugoti mūsų planetą“.
Garsioji primatologė viešnagės Lietuvoje metu apsilankys Vytauto Didžiojo universitete, kur ją veiklos 50-mečio proga pasveikins universiteto rektorius.
Mokslininkė taip pat viešės VDU Gamtos mokslų fakultete – čia ji pasidalins savo moksliniais tyrimais su doktorantais ir kitais mokslininkais, skaitys paskaitą studentams.
Spalio 21-ąją prof. B. Galdikas sudalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenių forume, kuris vyko nuo 15 val. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Profesorė taip pat surengė susitikimą su VDU studentais iš Indonezijos.
Spalio 25-ąją, pirmadienį, 10 val., prof. Birutė Galdikas surengs viešą paskaitą VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Paskaita turėtų būti ypač svarbi moksleiviams ir būsimiems mokytojams, švietimo programų studentams.
Norinčius dalyvauti kviečiame paskaitą stebėti tiesiogiai internetu:
Apie prof. Birutę Galdikas:
Birutė Marija Filomena Galdikas-Brindamour, Galdikaitė (1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietija) – lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, fizinės antropologijos ir biologijos daktarė.
B. Galdikas baigė psichologijos studijas Vankuverio universitete (1966 m.) ir antropologijos studijas Los Andželo universitete (1969 m.).
Gamtosaugininkė yra Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje ir Britų Kolumbijos universiteto profesorė.
Tyrinėti primatus profesorę paskatino žymus antropologas, profesorius Luiso Lyko (Louis Leakey). 1967–1979 m. B. Galdikas dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose Pietų Kalifornijoje, Balkanų šalyse.
1971 m. mokslininkė atvyko į Indoneziją ir Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Čia ji sukūrė ir įgyvendino septynis orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektus.
1986 m. prof. Birutė Galdikas įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą Los Andžele, jo skyriai atidaryti Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje. Antropologė taip pat yra Indonezijos, JAV ir kelių tarptautinių mokslo draugijų narė.
Prof. B. Galdikas gyvenimas ir darbai aprašyti šešiose knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje.
Tarp įvairių jos pelnytų apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.
Profesorė vadovauja ir Tarptautiniam orangutanų globos fondui, kuris veikia JAV, Australijoje, Indonezijoje, Didžiojoje Britanijoje ir šiuo metu steigiamas Lietuvoje.
Dr. Birutė Marija Filomena Galdikas yra šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos žinovė, keleto knygų apie nykstančią orangutanų rūšį autorė.
Žymiausia jos autobiografinė knyga – „Atsiminimai apie rojų: mano metai Borneo saloje su orangutangais“, 1995 m. (“Reflections of Eden. My Years with the Orangutans of Borneo”).
Prof. Birutė Galdikas pabrėžia savo ypatingą ryšį su Lietuva ir yra aktyviai įsitraukusi į šalies akademinį gyvenimą. Profesorė dalyvauja Lietuvos mokslininkų rengime, skaito paskaitas, priima jaunuosius tyrėjus praktikai Borneo saloje.
2010 metais Vytauto Didžiojo universitetas prof. B. Galdikas suteikė garbės daktaro vardą. Tų pačių metų liepos 6-ąją, Valstybės dienos proga, prezidentė Dalia Grybauskaitė profesorę apdovanojo Lietuvos valstybės Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Šiemet mokslininkė prisijungė prie Prezidento Valdo Adamkaus Premijos komiteto. Ši premija siekia atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos problemas Lietuvoje.
Pirmuoju jos gavėju tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila. Premiją po pertraukos iš naujo įsteigė Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno miesto savivaldybės iniciatyva veikiantis Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus kartu su Danos Gedvila fondu.
Iškilmingas Premijos įteikimas vyksta birželio 5 d. – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną.
Kam prie pasakojimo apie nepaprastą, įdomią moterį, mokslininkę toji vidurinė nuotrauka…
Juk štai kokių mielų yra – tik rinkis:
– google.com/search?q=Birut%C4%97+Galdikas&client=firefox-b-d&tbm=isch&source=iu&ictx=1&fir=khcROXS2XaOrOM%252CA02S6zNdPT6exM%252C_%253BCx0z1OMW6Asy1M%252CF92K7eZ8-MmChM%252C_%253BzJA6o5Y-fNgd1M%252CQu1YqtgJ324cIM%252C_%253Bkq7qql8ztB2SKM%252CdZwmBkkTMc4qRM%252C_%253BH_VQM8i-yVRPLM%252CdpyHS25VeDfmtM%252C_%253BPXmgr6-NxlH1CM%252CQYpuThStwef7jM%252C_%253BxfCJJpD-7ZowsM%252C4wWrj3dqOz8F3M%252C_&vet=1&usg=AI4_-kTQCrPCcg1FbGER78uCb-B1tL6FOw&sa=X&ved=2ahUKEwiSgsKL0N3zAhXEk4sKHZubBOEQ_B16BAhCEAE#imgrc=khcROXS2XaOrOM
O gal p.Henkė taip pat domisi mūsų protėviais, todėl ir jos nuotrauką su vėliava įdėjo?
Manau, jai sudaroma galimybė pamąstyti, kuo vieni ,,Lietuvos mylėtojai” nuo kitų, nuo tikrų mylėtojų skiriasi.
Bet iš ,,Alko” pusės būtų labai rūpestinga antraštę pažymėti ženklu ,,ne silpnų nervų skaitytojams”. Pamatei – ir net neatverti. Arba į tekstą visai nežiūri.
Be kitų apdovanojimų, ši nuostabi moteris turi ir pilietinį apdovanojimą – tarpe kitų savimi tautos istoriją rašančių žymių žmonių, tokių kaip prof. Eugenija Šimkūnaitė, akrobatikos lakūnas Jurgis Kairys, nuskendusios Atlantidos tyrinėtojas Ignotas Žiogelis, keliautojas Matas Šalčius, matematikos profesorius Vytautas Statulevičius, rašytoja Jurga Ivanauskaitė ir t. t., novelių rinkinio “Žvaigždėta Lietuva” (2002) apsakyme “Kalimantanas” yra ir Jūsų, gerbiama Birute, spindinti žvaigždė. Su atvykimu, mieloji!
APDOVANOJIMU NETURIU, TAČIAU seniausios ŽEMEJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, esu atradęs TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ Žemės ašies fizinius judėjimus, kurie leido pažinti : Kas ir kodėl Žemėje vyko? Kas ir kodėl Žemėje vyksta? Kas ir kodėl Žemėje vyks ateityje!
O tai kas Žemėje vyks netolimoje ateityje, gali pažinti bet kuris susipažinęs su mūsų protėviais PASAULIUI paliktų šaltiniu – FAETONTAS!
Tai kas yra pranešama šaltinyje “FAETONTAS”, Žemėje kartojasi periodiškai kas 6000 metų!!!
Šis geofizinis atskaitos taškas Žemėje prasidės jau, nuo 2500 – metų!!!
Gerbiamas Rimgaudai! NUSKENDUSI ATLANTIDA! PLATONAS! Egipto žyniai!
Tai ką šie garbūs vyrai pranešė pasauliui, yra neapsakomos vertės informacija, kurią įminti galima buvo tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
Beja, ši informacija jau yra įminta ir suklota Romualdo Zubino knygose: “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”: “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”. Pastarojoje knygoje yra IMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 metų! Ir visa tai įminta SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
INDŲ IŠMINČIUS, MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI, BUVO PAREIŠKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ!
KITI INDŲ ŠALTINIAI TEIGIA, KAD INDŲ DIEVUI BRACHMAI 46 000 metų!
TIE PATYS INDŲ ŠALTINIAI TVIRTINA, KAD INDŲ BRACHMOS TĖVUI – 96 000 matų!
O TAI REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBA SENIAUSIA KALBA PASAULYJE!
TAI PATVIRTINA IR TAS FAKTAS, KAD BŪTENT LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ATRASTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” KURIAM JAU PER 450 000 metų!!!