Vaikystės knygos į atmintį dažnai įstringa ne tik dėl stebuklingų veikėjų ar įspūdingų jų nuotykių, bet ypač dėl spalvingų iliustracijų, suteikiančių knygoms gyvybę.
Ryškios ir įdomios iliustracijos – tai klijai, priklijuojantys skaitytoją prie knygos puslapių, kad ir kokio amžiaus jis bebūtų.
Iliustracijų apžiūrinėjimas vaikams – puikus vaizduotės lavinimo užsiėmimas, padedantis geriau įsiminti ir suprasti skaitomą istoriją, o ką jau kalbėti apie tai, kad spalvoti viršeliai ir įdomūs paveikslėliai yra tai, kas pirmiausia patraukia vaiko akį, apsilankius knygyne.
Lietuva gali didžiuotis daugybe puikių iliustratorių, dailininkų ir grafikos dizainerių, kurių darbai puošia skaitomiausių autorių knygų puslapius.
Interneto knygynas „Patogu pirkti“ dalinasi sąrašu garsiausių knygų iliustratorių iš Lietuvos, nuspalvinusių jaunųjų skaitytojų vaikystės knygas.
Sigutė Ach
Grožis, slypintis paprastume, švelnūs akvarelės potėpiai ir šilumą skleidžiantys veikėjai – tai išskirtiniai, visiems jau gerai pažįstamos knygų iliustratorės, dailininkės ir rašytojos Sigutės Abramavičienės, pagarsėjusios slapyvardžiu Sigutė Ach, piešinių bruožai.
Iliustratorė labiausiai žinoma dėl savo kūrybos atvirukų, kurie jau daugelį metų nedingsta iš parduotuvių ir knygynų lentynų.
2001 m. kartu su savo vyru ji įkūrė leidyklą „Nieko rimto“, kuri išleido ne vieną dailininkės iliustruotą knygą.
Jaukios ir išskirtinės Sigutės Ach iliustracijos puošia Šarlio Pero, Ramutės Skučaitės, Donaldo Biseto knygas, o tikriems gražiausių lietuviškų pasakų gerbėjams atmintyje įstrigo ir žavingos menininkės iliustracijos Vytauto V. Landsbergio pasakose „Pelytė Zita“ bei „Arklio Dominyko meilė“.
Menininkė yra teigusi, jog mėgsta iliustruoti pasakas, nes tai yra laiko nugludinti ir dėl to jam beveik nepavaldūs archetipai, nešantys savyje esminės išminties inkliuzus, tad pasakos turi magišką savybę nukreipti skaitytoją teisingu keliu ir nelesti suklysti.
Kęstutis Kasparavičius
Pieštuku ir akvarele apsiginklavęs Lietuvos grafikas ir knygų iliustratorius, aktyvus tarptautinių parodų dalyvis, iliustravęs virš 60 autorių knygų bei pats parašęs ir iliustravęs apie10 savo autorinių knygų vaikams, kurios išverstos net į 26 pasaulio kalbas.
K. Kasparavičius teigia, kad jo kelias į vaikų knygų iliustravimą buvo labai vingiuotas.
Iš pradžių savo gyvenimą siejęs su muzika, po dešimties metų, skirtų muzikos mokslams, jis pasuko į dizaino studijas Valstybiniame dailės institute, o baigęs mokslus – ėmė iliustruoti vaikų knygas.
Pirmoji grafiko iliustruota knyga pasirodė 1984 m., o jo piešiniai puošia daugybę klasikinės vaikų literatūros knygų, tokias kaip H.K. Anderseno „Coliukė“ bei „Mergaitė su degtukais“, E.T.A. Hofmano „Spragtukas ir pelių karalius“, G. A. Burgerio „Baronas Miunhauzenas“ ir kitas.
Beje, būta ir atvirkštinių nutikimų, kai pagal K. Kasparavičiaus iliustracijas buvo sukurtos pasakos, kaip kad Vytauto V. Landsbergio „Julijos sapnai“ ir „Tinginių pasakos“, Loretos Kavolės „Žiogo ir Skaičiuotojo nuotykiai“.
Birutė Žilytė-Steponavičienė
Nacionalinės premijos gavėja, kurios iliustracijas vaikų knygose galima atpažinti iš folklorinių ir liaudiškų motyvų, apipintų ryškiomis spalvomis.
Tikra vaikų literatūros iliustracijų veteranė, kurios piešiniai papuošė lietuviškas pasakas „Sigutė“ bei „Eglė žalčių karalienė“, eiliuotas Kosto Kubilinsko pasakaites rinkinyje „Stovi pasakų namelis“, Aldonos Liobytės „Pasaką apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“. Dailininkė taip pat daug metų iliustravo vaikų žurnalą „Genys“.
B. Žilytės piešiniuose atsispindi ne tik liaudies meno simbolika, bet ir mistiniai, šiurpūs siužetai, nutapyti elegantišku stiliumi. Menininkė teigia, kad įkvėpimo savo iliustracijoms semdavosi net iš savo pačios baimių!
Beje, žinomos menininkės vyras Algirdas Steponavičius taip pat buvo Lietuvoje pagarsėjęs dailininkas ir knygų iliustratorius, kuris kartu su žmona nutapė didžiulę freską, vis dar išlikusią Naujuosiuose Valkininkuose esančioje tuberkulioze sergančių vaikų sanatorijoje „Pušelė“.
Ši daugiau nei 50 metų skaičiuojanti freska yra laikoma vienu naujoviškiausių 8-ojo dešimtmečio dailės kūrinių.
Stasys Eidrigevičius
Už Lietuvos ribų plačiai pagarsėjęs menininkas – iškilus pavyzdys būsimiems iliustratoriams, kurio indėlis į vaikų literatūrą – vienas didžiausių šalyje.
Tai grafikas, tapytojas, plakatų, meno kūrinių ir pasirodymų kūrėjas, bei, žinoma, knygų iliustratorius S. Eidrigevičius.
Už nuopelnus Lietuvoje jam įteikta Nacionalinė kultūros premija, o Panevėžyje, esančio netoli menininko gimtojo kaimelio Mediniškiuose, steigiamas naujas jo vardo menų ir kultūros centras.
Išskirtinės menininko iliustracijos išsiskiria savita pasaulio vizija, sužmogėjusiais gyvūnais, augalais ir daiktais, kurie keičia savo dydžius bei yra labai minimalistiški, tačiau puikiai iliustruoja beribę dailininko vaizduotę.
S. Eidrigevičiaus teptukas suteikė gyvybę vaikystėje pamiltoms ir iki šiol nepamirštamoms knygoms: Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“ bei „Robotas ir peteliškė“, Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“, Eduardo Mieželaičio „Miško pasakos“ ir kitoms.
Jo iliustracijomis papuoštų lietuvių autorių knygų sąrašą taip pat papildo ir kiti klasikiniai vaikų literatūros kūriniai, parašyti Šarlio Pero, E.T.A. Hofmano ir H.K. Anderseno.
Lina Žutautė
Neklaužados mergaitės Kakės Makės mama ir stilistė – taip galima būtų apibūdinti knygų iliustratorę ir rašytoją Liną Žutautę, su kurios kurtomis knygelėmis apsikabinę į lovą gulasi dauguma Lietuvos vaikų.
Jos knyga „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ 2010 m. išrinkta geriausia metų knyga, o pagal šmaikščias istorijas ir spalvingas iliustracijas kuriamos laidos ir spektakliai vaikams, su šia veikėja išleista maisto, gėrimų ir higienos prekių linija ir netgi veikėjos batutų parkas.
L. Žutautė – menininkė, paneigianti įsišaknijusį stereotipinį mąstymą, jog negalima pragyventi vien tik iš meninės veiklos.
Didžiulės sėkmės sulaukusi iliustratorė savo spalvingais piešiniais taip pat įpūtė gyvybės ir kitų autorių – Gendručio Morkūno bei Anzelmo Matučio knygoms.
Rimvydas Kepežinskas
Šmaikštus ir spontaniškas – taip savo iliustracijų stilių apibūdina žinomas Lietuvos grafikas, iliustratorius ir kaligrafijos meistras R. Kepežinskas.
Nuotaikingais piešiniais jis papuošė vaikų pamėgtas pasakas – Renatos Šerelytės „Ėriukas po baobabu, arba Megztinis su uodega“, Audros Branauskaitės „Pelikanas Pranas ir Taksas Antanas“ ir šypseną sukeliančią, tačiau sąmojo nestokojančią Vytauto V. Landsbergio knygą „Obuolių pasakos“.
Dailininkas teigia dirbantis greitai ir nemėgstantis „užstrigti“ ties vienu darbu, nes tada kūrinys tampa pilnas kančios. Pasak R. Kepežinsko, jo piešinių nereikia nagrinėti ar bandyti įžvelgti juose gilesnę prasmę – juos tiesiog reikia išjausti.
Sigutė Chlebinskaitė
Viena ryškiausių vaikų knygų puoselėtojų Lietuvoje – knygų iliustratorė bei grafikė Sigutė Chlebinskaitė. Dauguma jos sukurtų iliustracijų yra pelniusios knygoms gražiausiųjų Lietuvoje vardus, o jos kūryba išsiskiria plačiu apipavidalintų knygų spektru – nuo senųjų raštų ir mokslinių skelbimų iki poezijos rinkinių, pasakų ir šiuolaikinės dailės bei fotografijos albumų.
Ryškiausias jos kaip iliustratorės darbas – Kazio Jakubėno eilėraščiai vaikams „Kas kiemely daros“, kuris buvo įvertintas ne tik Lietuvoje, o buvo pagerbtas ir Kinijoje bei pelnė tarptautinį apdovanojimą Prancūzijoje.
Dailininkė taip pat iliustravo Vlado Braziūno vaikų poezijos knygą „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“, Taraso Ševčenkos poezijos knygą „Kobzarius“.
Labiausiai S. Chlebinskaitė pasižymėjo vaikų knygų švietimo srityje, sukūrusi geriausius Lietuvos vaikų pasiekimus pristatančią kūrybos studiją ir švietimo programą „Tu gali sukurti knygą“, kurios metu dailininkė kviečia mažuosius skaitytojus susipažinti su knygų istorijos laikotarpiais, išbandyti įvairias knygų iliustracijų formas bei akies krašteliu žvilgtelėti į visą knygų kūrybos virtuvę.
Mūsų ir mūsų vaikų kartų knygos su mėlynakiais geltonpūkiais didžgalviukais, didelėm akim ir su didžiuliu pasitikėjimu stebinčiais pasaulį…