Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenys rodo, kad mokytojai ir darželio auklėtojai – daugiausia streso dėl nuolatinės atsakomybės už mokinių ugdymo procesą bei visuomenės jiems keliamų reikalavimų patiriantys darbuotojai, deja, pandeminė padėtis bei nežinia šį streso lygį dar labiau padidino.
Nors įvairūs tyrimai rodo, kad ilgą laiką patiriama įtampa gali tapti psichologinio išsekimo ir profesinio perdegimo priežastimi, tik dalis mokytojų stresą moka atpažinti ir su juo tinkamai kovoti.
„Mokytojo profesija – viena atsakingiausių ir socialiai jautriausių, nes mokytojas ar darželio auklėtojas kasdien formuoja aplinkos poveikiui imliausius visuomenės narius – vaikus.
Ne vienas Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidžia, kad kasdien mokytojai patiria stiprų stresą, kurį sukelia ne tik tėvų ir visuomenės spaudimas dėl atliekamų pareigų, bet ir mažas atlygis, kurio neužtenka mėgstamoms veikloms, mažinančioms patiriamą psichologinę įtampą.
Maža to, pandemija padiktavo neįprastą darbo ritmą ir padidino pavojų susirgti COVID-19, todėl įvairios apklausos rodo, kad tai šiuo metu – didžiausias jų streso šaltinis.
Deja, mokytojams skirtų streso valdymo programų Lietuvoje yra labai mažai, nors ilgalaikis stresas ne tik tampa našta jį patiriančiam, bet ir iššūkiu sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.
Visgi yra moksliškai įrodytas pakankamai paprastas ir lengvai įgyvendinamas streso mažinimo būdas – fizinis aktyvumas darbe“, – sako treniruočių studijos „Stimulus“ vadovė Greta Lukauskaitė.
Pasak jos, suomių mokslininkai yra įrodę, kad fizinio aktyvumo renginiai padeda mokyklos bendruomenės nariams pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą bei tarpasmeninius santykius, kiti tyrimai atskleidžia, kad fiziniai pratimai pertraukėlių nuo darbo metu pagerina darbuotojų savijautą ir jų darbo rezultatus, o svarbiausia – mažina stresą.
Deja, dauguma ugdymo įstaigų darbuotojų tokios galimybės darbe neturi.
„Praktika rodo, kad mūsų bendruomenės fizinis aktyvumas vis dar yra nepakankamas. Ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu, nes kolegos neturi įpročio ir noro judėti bei nežino bazinių sveiko judesio pagrindų.
Dauguma pasiduoda pagundai ir po įtemptos, dažniausiai sėdimo darbo, dienos save „apdovanoja“ poilsiu ant sofos prieš televizorių, nors derėtų elgtis visiškai priešingai.
Dėl šios priežasties ir prisijungėme prie projekto, kuriuo darželių darbuotojai skatinami pajudėti“, – pastebi Vilniaus lopšelio-darželio „Puriena“ pavaduotoja ugdymui Ramunė Filipenkovienė.
Jai pritaria ir „Stimulus“ trenerė Kotryna Rasiukevičiūtė, teigdama, kad bene geriausiai ir veiksmingiausiai energijos lygį pakelia fizinis krūvis – kūnas tarnauja geriau, kai nuolat judame, be to, taip aktyvuojama ir imuninė sistema.
„Kad kūnas gautų naudos, būtina vidutinio aktyvumo fizine veikla užsiimti 300 minučių per savaitę – tai 42 minutės per dieną, kurios gali pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų darbą, raumenų pajėgumą, stabdyti senėjimo pokyčius, o svarbiausia – mažinti nerimą ir stresą“, – sako ji.
Treniruočių studija „Stimulus“ kartu su Sporto rėmimo fondu nuo 2020 m. spalio mėnesio vykdo projektą „Treniruočių gyventojams rengimas” pagal Sporto rėmimo fondo veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“.
Projekto metu Vilniaus miesto savivaldybės darželių darbuotojams iki 2021 m. vasaros du kartus, o nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio net tris kartus per savaitę rengiamos nemokamos mankštos, pagrįstos sveikatingumo, kineziterapinių, pilates mankštų būdais.
„Džiugina tai, kad prie projekto prisijungė daugiau nei 20 Vilniaus miesto darželių, o tai yra beveik 400 du kartus per savaitę su profesionaliu treneriu sportuojančių darbuotojų.
Projektas bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas, tad mokytojai ir darželių darbuotojai gali sportuoti nemokamai.
Norėjome išugdyti įprotį reguliariai mankštintis, todėl darželių darbuotojus mokome pritaikyti pratimus pagal jų individualius kūnus, smulkiai paaiškiname pratimo atlikimą techniką, aptariame dažniausias klaidas, atkreipiame dėmesį, ką vienoje ar kitoje pozoje jie turėtų jausti, o ko priešingai – neturėtų.
Visi pratimai skirti spręsti sėdimą darbą dirbančių žmonių problemas – sutrumpėjusius kojų raumenis, ilgainiui sukeliančius skausmus juosmens srityje ir nuolatinę įtampą, susidarančią dažnai sėdint netaisyklingoje padėtyje ir jaučiamą tarpumentėje.
Ir tai davė rezultatų – 30 proc. šios programos dalyvių, kurie šiuo metu sportuoja 2 kartus per savaitę, prisipažino iki projekto apskritai nesportavę, o dabar džiaugiasi pokyčiais.
Vieniems tai – pagražėjusios kūno formos, kitiems – padidėjusi motyvacija daugiau judėti, tačiau beveik visi teigia, kad po fizinės veiklos pagerėjo jų psichinė būklė, o tai – svarbiausias šios programos tikslas“, – sako „Stimulus“ trenerė K. Rasiukevičiūtė.
