Minint kunigo, pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąjį gimimo jubiliejų ir atsižvelgiant į jo palikimo reikšmę, LMA Vrublevskių bibliotekos T. Vrublevskio skaitykloje nuo 2021 m. spalio 7 d. iki lapkričio 12 d. eksponuojama paroda „Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai – 250“. Parodoje pristatomi visi kunigo J. A. Pabrėžos rankraštiniai bei svarbiausi spausdinti dokumentai, saugomi Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose.
J. A. Pabrėža laikomas lietuvių botanikos tėvu. Parodoje eksponuojamas 1821 metais jo parašytas Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum (F9-3254) – lotynų-lietuvių (žemaičių) kalbų botanikos žodynas su 860 augalų pavadinimais, kuris taip ir liko neišleistas.
Kunigas J. A. Pabrėža aktyviai bendravo su Vilniaus universiteto profesoriumi, vaistininku ir botaniku Johanu Frydrichu Volfgangu (Johann Friedrich Wolfgang, 1776–1859) dėl herbariumo, lotynų–lietuvių (žemaičių) kalbų augalų žodyno sudarymo, dėl lietuviškos augalų terminijos.
Parodą ženkliai papildo aštuoni botaniko laiškai profesoriui Johanui Volfgangui, parašyti Kretingoje, Palangoje 1828–1829 metais (F7-309).
Ekspozicijos puošmena yra J. A. Pabrėžos 1831–1834 metais žemaičių tarme parašytas pirmasis lietuviškas geografijos vadovėlis Įžęgis Geograpyje (Žemiuraszts) ira apraszims žemys (F9-3361).
Tai buvo pirmoji lietuviškai parašyta geografijos knyga ir, ko gero, pirmasis lietuviškas darbas tarp visų gamtos mokslų.
Šalia eksponuojamas šio vadovėlio rankraščio perrašas paskelbtas 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Geografija“.
Jame pateikiama ne tik fizinės geografijos žinių, bet ir daug vietos skiriama politinei geografijai: aprašomos XIX amžiaus pradžioje egzistavusios valstybės, jų santvarka, karinė galia, gamtos ištekliai ir t. t.
J. A. Pabrėža yra reikšmingos dvasinės literatūros ir stambių pamokslų rinkinių autorius. Eksponuojamas kunigo J.A.Pabrėžos paties sudarytas ir įrištas pamokslų rinkinys Pamoksłay Wayringosy Materyjosy Ąt rożniu wyitu, iwayriusy łaykusy Sakity par Kónyga Ambroźiejó Pabreża Tercyjorió zokana Szwęta Tiewa Prąćźyszkaus (F9-3360).
Jį sudaro 1799–1831 metais įvairiose Žemaitijos vietose sakyti 48 pamokslai. Tematika įvairi: didžiosios nuodėmės, dorybės, maldų prasmės aiškinimas, Sutvirtinimo sakramento ir kitų sakramentų aiškinimas.
Pagal J. A. Pabrėžos pamokslą, vestuves galima buvo kelti tik antradienį, nes sekmadienį būtina dalyvauti Šv. Mišiose. Kartu eksponuojamas šio rankraščio perrašas, paskelbtas 2020 m. Lietuvių kalbos instituto leidinyje Pabrėža, Jurgis Ambraziejus. Pamokslai vairingose materijose, sakyti Ambraziejaus Pabrėžos, parengtas Ritos Šepetytės.
Nors J. A. Pabrėža visų pirma išgarsėjo kaip kunigas pamokslininkas, tačiau jam gyvam esant nė vienas dvasinio turinio veikalas nebuvo išspausdintas.
Tik praėjus 20 metų po jo mirties išėjo nedidelė knygelė Parkratima tąn saužines, redaguota vyskupo Motiejaus Valančiaus, ne originalia rašyba.
Taip pat pristatoma dr. Viktoro Gidžiūno monografija „Ambraziejus Pabrėža – Šv. Pranciškaus dvasios sūnus“ (1976); moksliniai J. A. Pabrėžos darbų tyrinėjimai, paskelbti dr. Giedriaus Subačiaus studijoje „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba“ („Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, 1996, t. 8), Vaclovo Biržiškos ir kiti veikalai.
Parodą ir pranešimą parengė Erika Kuliešienė
