Šiandien vejos robotus pamatęs britas Edvinas B. Badingas, 1830 m. užpatentavęs pirmąją pasaulyje, arkliu traukiamą vejapjovę, nepatikėtų, kaip ištobulėjo jo išradimas. Bėgant laikui neatpažįstami tapo ir kiti sodo įrankiai: dalgius pakeitė žoliapjovės, grėblius – lapų pūstuvai. Ekspertų teigimu, sodo technika nuolat tobulėja laikantis esminės krypties – atlikti darbus be žmogaus įsikišimo ir nekenkti aplinkai.
„Fiziškai sunkus darbas, sudėtinga priežiūra, keliamas triukšmas, išmetami teršalai – tai savybės, kurios kalbant apie sodo priežiūros techniką pamažu nueina į nebūtį. Jų vietą užima laiko taupymas, minimali priežiūra, autonomiškumas, draugiškumas vartotojui ir gamtai. Tokiais pačiais kriterijais turėtų vadovautis ir ketinantys įsigyti sodo technikos – tai bus garantija, kad nusipirkta šiandien ji nebus technologiškai pasenusi ir po kelerių metų“, – sako „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas Simas Bairašauskas.
Daiktų internetas neatsiejamas nuo sodo technikos
2016 m. buvo atliktas tyrimas, kuriame kraštovaizdžio architektūros studentai iš 15-os pasaulio šalių dalinosi nuomonėmis, kaip atrodys miestų parkų ir viešųjų erdvių priežiūra 2030 m. Absoliuti dauguma (98 proc.) bendrovės „Husqvarna“ inicijuotame tyrime dalyvavusių respondentų atsakė, kad jų priežiūrai bus naudojamos naujos technologijos, 63 proc. sakė, kad parkuose veiks įrenginiai, stebintys ir analizuojantys žaliųjų erdvių būklę, 47 proc. teigė, kad svarbų vaidmenį atliks robotai ir bepiločiai orlaiviai.
Pasak S. Bairašausko, ir Lietuvoje šiandien jau matome tokius vaizdus – robotai vejapjovės šią vasarą prižiūrėjo vejas viešose erdvėse Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Ukmergėje, Palangoje, kituose miestuose, jau nekalbant apie asmeninius gyventojų sklypus. Vejos pjovimas užima daugiausiai laiko, skiriamo prižiūrėti sklypą, tad perleisdami šį darbą robotui žmonės mainais gauna daugiau laiko poilsiui ir pomėgiams, taip pat visada vienodai tvarkingą veją.
Eksperto teigimu, vejos robotai yra dar vienas žingsnis link jau daug kur naudojamo daiktų interneto. Robotai siurbliai, apšvietimo, garso, kondicionavimo sistemos, vejos robotai – šie ir kiti įrenginiai jau gali būti prijungti prie interneto ir valdomi išmaniuoju telefonu.
„Vejos robotai visiškai atitinka ateities technikos apibrėžimą: kartą suinstaliuoti toliau, su minimaliu žmogaus įsikišimu, dirba patys, gali būti stebimi ir valdomi nuotoliniu būdu per mobiliąsias aplikacijas iš bet kurios pasaulio vietos, taip pat gali būti integruoti į išmanių namų valdymo sistemas. Vagystės atveju gaunamas signalas, o sumontuota GPS sistema leidžia sekti roboto vejapjovės buvimo vietą.
Įmonės, „įdarbinusios“ keletą robotų vejapjovių, per specialią programą gali matyti, kiek laiko kiekvienas robotas dirbo, kokiu režimu, kokia jo techninė būklė, kada reikia techninio aptarnavimo. Palyginti su kitomis vejapjovėmis, robotai turi ir daugiau pranašumų: dirba ir lyjant, gali dirbti naktį, patys pasikrauna, „mato“, kur veja dar nenupjauta ir panašiai“, – vardija pašnekovas.
Ketinantiems įsigyti vejos robotą jis rekomenduoja rinktis šiek tiek galingesnį nei reikalingas pagal esamą sklypo variantą. Bėgant laikui sklypo apželdinimas ar užstatymas gali keistis, tad gali nebeužtekti roboto pajėgumo.
Ateities garsas – tyla
Tvarumas yra dar vienas ateities sodo technikos požymis. Ji turi kuo mažiau teršti gamtą išmetamais teršalais, o žmogaus gyvenamąją aplinką – triukšmu ir nemaloniais kvapais.
„Minėto tyrimo metu buvo apklausti ir JAV gyventojai. 78 proc. jų teigė, kad miesto parkų priežiūrai turėtų būti naudojama aplinkai draugiška akumuliatorinė ar elektrinė technika. Daugiau nei pusė, 57 proc., sutiktų už paslaugas mokėti daugiau tylesnę įrangą naudojantiems aplinkos tvarkytojams. Tiek parkai, tiek namų kiemai yra vietos, kur žmonės tikisi atsipalaiduoti ir pailsėti, o ne kvėpuoti teršalais ar būti trikdomi technikos variklio garsų. Tai vienos pagrindinių priežasčių, kodėl dėmesys krypsta į tylesnę ir mažiau taršią akumuliatorinę techniką, vejos robotus“, – įsitikinęs S. Bairašauskas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad dalyje ES šalių skelbiamuose miesto želdynų priežiūros konkursuose jau įtraukiamas punktas, kur papildomas konkursinis balas suteikiamas už mažesnę oro taršą prižiūrint aplinką. „Įmonė, kuri naudoja mažiau aplinką teršiančią techniką, turi daug daugiau šansų laimėti miesto želdynų priežiūros konkursus“, – sako jis.
Akumuliatorine technika ekspertas pataria pasikliauti renkantis tiek vejapjoves ar žoliapjoves (trimerius), tiek grandininius pjūklus ar kitus įrankius. Vienas iš didžiausių tokios technikos privalumų – iki minimumo sumažintas triukšmo lygis.
Benzininės vejapjovės skleidžiamas garsas gali siekti 95 decibelus (dB), tai prilygsta motociklo variklio garsui. Tuo tarpu akumuliatorinės – 75 dB, panašiai kaip skalbimo mašinos. Kadangi kas 10 dB garsas dvigubėja, tai reiškia, kad benzininės vejapjovės veikia 2–3 kartus garsiau. Vejos robotus galima vadinti vos ne begarsiais, nes jų skleidžiamas garsas siekia apie 60 dB.
„Akumuliatorinė technika yra ir saugesnė, pavyzdžiui, akumuliatorinių grandininių pjūklų vibracijos yra silpnesnės, juose įdiegta daugiau įvairių saugumo sistemų, padedančių apsisaugoti nuo susižalojimo darbo metu“, – pasakoja „Husqvarna“ ekspertas.
Ne mažiau svarbus ir naudojimo paprastumas. Nebereikia išmanyti vidaus degimo variklio užvedimo bei naudojimo subtilybių, tad dirbti paprasta ir mažiau techninių žinių turintiems žmonėms. Be to, nereikia namuose laikyti pavojingų degių medžiagų, kuro benzininiams įrankiams.
Žvelgiant į ateitį ir gaminio ilgaamžiškumą, sodo technika gaminama taip, kad ji taptų iš dalies multifunkcinė. S. Bairašausko teigimu, skirtingiems gaminiams tinka tas pats akumuliatorius, tad įsigijus pirmąjį gaminį su akumuliatoriaus ir įkroviklio komplektu, kitą sodo techniką galima pirkti be šių priedų.
Ta pati akumuliatorių sistema tinka kone visiems įrankiams, kurių reikia sodo ir sklypo priežiūrai: vejapjovėms, žoliapjovėms, krūmapjovėms, gyvatvorių žirklėms, lapų pūstuvams, aukštapjovėms, skarifikatoriams. Šis sprendimas taupo pinigus ir leidžia bet kokius darbus atlikti be išmetamųjų teršalų ir triukšmo“, – įsitikinęs sodo technikos ekspertas.
Pasak S. Bairašausko, kokia vis dėlto pažangi būtų technika, vienas dalykas išlieka aktualus visais laikais – jos priežiūra. „Pavyzdžiui, švedai beveik visada sodo technikos priežiūrą, patikrą ir remontą patiki specialistams, o štai Lietuvos gyventojai labiau linkę viską daryti patys, nors tai ne visada efektyvu.
Pavyzdžiui, net toks iš pažiūros paprastas darbas kaip vejapjovės peilio galandimas turi būti atliekamas teisingai, reikia mokėti tai daryti, o bet kaip pagaląstas peilis būna nepakankamai aštrus arba netinkamai išbalansuotas, dėl to kenčia vejos kokybė, gali sugesti vejapjovė. Tinkamai prižiūrimas, laiku tikrinamas, saugomas įrenginys tarnaus ilgiau“, – pabrėžia ekspertas.
