Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius

Turbūt nėra nė vieno, kuris nežinotų kompanijos „Apple“.

Šiuo metu – tai viena iš brangiausių bendrovių pasaulyje, tačiau sėkmę lėmė ne tik gražus ir patrauklus gaminių dizainas ar gera operacinė sistema – kompanijos sukurtas iššūkiais grįstas mokymasis (angl. challenge based learning, CBL) padėjo „Apple“ užkariauti pasaulinę rinką.

Šiandien „Apple“ 2008 metais sukurtas CBL būdas, skaičiuoja tryliktus metus. Per šį laiką būdas buvo bandytas ir taikytas skirtinguose švietimo sistemos lygiuose.

Nors CBL vis dar nėra plačiai paplitęs, vis daugiau aukštojo mokslo institucijų jį įtraukia į studijų procesą.

Europos Komisijos siekis sukurti Europos švietimo erdvę yra įgyvendinamas per Europos universitetų sumanymą, kuriame aukštosios įstaigos vadovaujasi CBL būdu.

Didžiausias aljansas – ECIU universitetas, kuriam kartu su 11 partnerių priklauso ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

„Europos universitetų kontekste, iššūkiais grįstas mokymas ir mokymasis atranda savo vietą studijų bei neformalaus švietimo programose.

KTU šis būdas sėkmingai pradėtas taikyti dar 2019 metais, prisijungus prie naujojo Europos universitetų tinklo – ECIU universiteto, kurio metu studentai sprendžia tikras regionų ir pasaulines problemas“, – sako KTU EDU_Lab vadovė Asta Daunorienė.

Platesnių žinių, kaip šio studijų būdo taikymas studijų procese keičia besimokančiuosius ir jų įgyjamus gebėjimus, mokslinėje literatūroje vis dar trūksta.

Siekiant atskleisti naujojo mokymo(-si) ypatumus, KTU mokslininkių komanda atliko tyrimą, kuriame pateikiama KTU iššūkiais grįsto modulio, kuriame studentai sprendė ECIU universiteto iššūkį, atvejo analizė.

Straipsnis skelbtas gerai žinomo ir aukštai vertinamo žurnalo „Sustainability” specialiajame numeryje „Mobilizing Higher Education for the 2030 Agenda”, kuriame siekiama dalintis gerąja praktika ir naujoviškais pavyzdžiais iš aukštojo mokslo srities.

Dirbtinis protas padeda spręsti tvarumo problemas

Šiuo metu daugelyje valstybių kuriamos naujovės, kuriomis siekiama pritaikyti dirbtinio proto (DI) sprendimus tvarumui didinti.

Šioje kryptyje sutelktos mokslininkų, verslo ir politikos kūrėjų pajėgos. Strateginėse DI integravimo gairėse nurodomi tikslai, kurie apima ne tik švietimą šia tema, skatinant aktyvesnį visuomenės įsitraukimą, bet ir tvarių sprendimų įvairiuose sektoriuose poreikį.

„Tvarumas IT srities mokymosi programose yra naujas tikslas. Paprastai tinklalapių, duomenų bazių, IT sistemų kūrimas nėra susijęs su tvarumu.

Tačiau šių metų patirtis su studentais parodė, kad jie supranta tvarumo svarbą, gal net geriau nei vyresnioji karta, ir noriai klausosi žinių apie tai.

Be to, IT bei dirbtinio proto sistemų kūrimas tvarumo tikslams pasiekti studentams yra suprantamas“, – pasakoja KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė.

KTU studijų modulio „Kompiuterinis protas ir sprendimų priėmimas“ metu studentai iš ECIU aljanso partnerių universitetų ne tik mokėsi DI teorijos, bet ir praktiškai taikė technologinius gebėjimus, spręsdami ECIU universiteto iššūkį „Veiksmingas išteklių valdymas Kauno mieste“.

Studentai sukūrė penkis technologijomis grįstus sprendimus. Pasak modulio dėstytojos A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, buvo ieškoma praktiškų sprendimų, kurie yra lengvai pritaikomi, o dalis jų – įtraukiantys ir visuomenę.

Vienas iš tokių – mobili programėlė, leidžianti vairuotojams nustatyti gatvių duobes, jų dydį, GPS koordinates bei automatiškai apie padėtį pranešti kelių tvarkymo tarnyboms, panaudojant vaizdų apdorojimo technologijas.

Inžinerinių mokslų studentams trūksta „minkštųjų“ gebėjimų

Pasak A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, inžinerinių ir gamtos mokslo krypčių studijose studentams trūksta viešo kalbėjimo, veiksmingo bendravimo, atsakingumo, lyderystės, darbų planavimo ir paskirstymo ir kitų, vadinamųjų „minkštųjų“ įgūdžių.

„Šie įgūdžiai ženkliai pagerėtų ir leistų atsiskleisti jaunimo kūrybiškumui, pamatyti problemą iš skirtingų kampų, jeigu CBL būdas būtų taikomas tam tikruose moduliuose“, – mano A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, viena iš tyrimo autorių.

KTU mokslininkių atliktas tyrimas ir jo rezultatai suteikė galimybę pažvelgti į CBL proceso bruožus inžinerinių studijų kontekste.

Tyrimo rezultatai rodo, kad ECIU universiteto iššūkio metu studentai įgijo naujų arba patobulino esamus gebėjimus.

Pagrindiniai įgūdžiai išskiriami šie: bendravimas (100%), bendradarbiavimas (97%), problemų sprendimas (97%), atskaitomybė, socialiniai įgūdžiai ir naujovės – po 87 proc.

„Lietuvoje vis dar nėra daug tyrimų, susijusių su inžinerinių, technologinių studijų švietimu. Tokie tymai atveria galimybę pristatyti Lietuvos universitetų patirtį tarptautiniame kontekste, apžvelgti studijų didaktikos pokyčius bei atverti galimybes bendrai diskusijai, kuri atneštų inovatyvių idėjų ir padėtų užtikrinti aukštojo mokslo studijų kokybę“, – sako A. Daunorienė, viena iš tyrimo autorių.

A. Paulauskaitė-Tarasevičienė prideda, kad tokia patirtis studentams ateityje pravers ne tik profesinėje veikloje, bet ir prisidės prie tvaresnės aplinkos.

„Net jei iššūkis nėra susijęs su tvarumu, jo sprendimo paieška taikant CBL būdą, veda link tvaresnio rezultato.

Taip yra todėl, kad diskutuojant yra keliami esminiai klausimai, jie aptariami, pažvelgiama kitu kampu, įvertinant galimybes ir pavojus.

Taip pat atliekama analizė bei pasiūlomi pasauliniai sprendimai“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Keičiasi studentų poreikiai – kvestionuoja senus mokymosi būdus

A. Paulauskaitės-Tarasevičienės nuomone, šiuo metu aukštosiose mokyklose per mažai skiriama dėmesio veiksmingų sprendimų paieškoms, diskusijoms komandoje, sumanymų aptarimui – dažniausiai vertinamas galutinis sprendimas, o kelias iki jo lieka nuošalyje.

Pasak jos, reikia įvertinti, kad jaunoji karta keičiasi ir kartu keičiasi jų mokymosi stilius, žinių įsisavinimas, motyvacinės priemonės.

Todėl mokant moksleivius reikia ieškoti būdų, kaip įtraukti ir sudominti jaunąją kartą, ieškoti problemos sprendimo būdų, kelti diskusijas, argumentuoti savo siūlymus ir sumanymus.

„Teorijos mokymasis kartais studentams kelia abejonių ir klausimų dėl tokių žinių pritaikomumo, todėl ir sumažėja motyvacija mokytis.

Aš manau, kad CBL įtraukimas į mokymosi procesą dar mokyklose būtų labai naudingas. Jo įtraukimo lygis, žinoma, priklauso nuo kiekvienos mokyklos ir nuo moksleivių amžiaus grupės, tačiau reikia nepamiršti, kad ir mokytojo vaidmuo čia yra svarbus.

Mokytojas nėra vien tik stebėtojas – jis ir mentorius, kuris turi skatina diskusiją, teikti užuominas apie galimus sprendimo būdus ir užvesti ant kelio, skatinti ir atsakomybės jausmą, ir kartu – kūrybiškumą“, – sako A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Plačiau su tyrimo rezultatais galima susipažinti: A Case Study on Emerging Learning Pathways in SDG-Focused Engineering Studies through Applying CBL.

Plačiau apie ECIU Universitetą galite sužinoti svetainėse https://eciu.ktu.edu/ ir https://www.eciu.org/ .

ECIU universitetas yra Europos Sąjungos remiamas sumanymas, kurį įgyvendina 12 ECIU aljanso narių. Europos universiteto įkūrimu siekiama išbandyti naujovišką, iššūkiais grįstą Europos universiteto modelį.

ECIU universitete studentai, dėstytojai ir tyrėjai bendradarbiauja su miestais ir įmonėmis, spręsdami tikro gyvenimo iššūkius.