Šiandien, rugsėjo 21 d., kelionę iš Talino į Vilnių pradėjo specialusis Europos geležinkelių metus žymintis Baltijos šalių ekspresas, kuriuo pirmą kartą kartu vyksta trijų Baltijos šalių transporto ministrai, taip pat Baltijos šalių geležinkelių ir Europos Komisijos (EK) atstovai.
Traukiniu per Baltijos šalis keliaujantis Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis akcentuoja, kad šis įvykis demonstruoja Baltijos šalių valią integruotis į Europos geležinkelių tinklą ir „Rail Balticos“ projekto svarbą, o jau esamos infrastruktūros naudojimas leistų pradėti reguliarius traukinių reisus tarp Vilniaus, Rygos ir Talino.
„Baltijos šalis, taip pat ir kaimynines Lenkiją ir Suomiją vienijantis strateginis projektas
neabejotinai pakeis ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos transporto sistemas, suteiks naujų galimybių gyventojams ir šalių ekonomikoms.
Vis dėlto iki tol tiesiog būtina išnaudoti esamą infrastruktūros tinklą, užtikrinant reguliarius keleivinių traukinių maršrutus tarp Baltijos šalių sostinių. Esu įsitikinęs, kad tęsime sėkmingą ir abipuse nauda grįstą dialogą“, – traukinyje kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
Pasak Lietuvos ministro, šiemet atidarius Kauno intermodalinį terminalą, europinio standarto bėgiais Lietuvą jau gali pasiekti krovininiai traukiniai. Reguliaraus keleivių susisiekimo traukiniu „Vilnius–Ryga“ plėtra savo ruožtu duotų dvigubą grąžą – patogų atvykimą turistams, be to, 950 t per metus mažėtų į aplinką išmetamo CO2 emisija. Ministro teigimu, svarstytina ir tokio traukinio maršruto pratęsimo iki Talino galimybė.
Nuo kitų metų vidurio Vilnių ir Varšuvą taip pat turėtų sujungti tiesioginis traukinio maršrutas. Apie tai su Lenkijos infrastruktūros ministru Andrzejumi Adamčiku sutarė neseniai Lenkijoje viešėjęs M. Skuodis.
Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pažymėjo, kokios svarbios Europai prasidėjusios „Rail Balticos“ statybos: „Tiesdami „Rail Balticos“ liniją, planuojame ne tik tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus geležinkeliais, bet ir regioninius. Nauja infrastruktūra sujungs mus su kaimynais Baltijos šalyse, kartu leis pagerinti ekonominį bendradarbiavimą ir regionų plėtrą.“
Anot Estijos ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministro Taavi Aaso, „Rail Baltica“ – tai strateginis ir ilgalaikis tarptautinis projektas, apimantis geležinkelių infrastruktūros ir logistinės grandinės sukūrimą, orientuotą į kokybiškas keleivių susisiekimo bei krovinių vežimo paslaugas tarp Baltijos valstybių, Suomijos ir kitų ES šalių: „Geležinkeliai turi šviesią ateitį. Šiandien iškilęs globalus iššūkis – klimato kaita, ir čia galime suvaidinti strateginį vaidmenį atliepiant aplinkosaugos, Žaliojo kurso tikslus.“
Baltijos ekspresu vyksta Šiaurės–Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann, EK Mobilumo ir transporto direktorato generalinis direktorius Henrikas Hololei, taip pat Baltijos šalių bei Suomijos geležinkelių sektoriaus atstovai.
Rytoj, rugsėjo 22 d., Baltijos šalių traukinys iš Vilniaus tęs kelionę į Kauną, kur vyks simbolinis susitikimas su iš Lisabonos per visą Europą atvyksiančiu „Connecting Europe Express“ traukiniu. Iki spalio 7-osios jis aplankys daugiau kaip 70 miestų ir 26 šalis, bus nuvažiavęs 20 tūkst. kilometrų. Tai viena iš 2021 m. EK paskelbtų Europos geležinkelių metų iniciatyvų.
Europinio standarto bėgiais krovininiai traukiniai Šeštokus pasiekia jau nuo Nepriklausomybės pradžios. Ne jaugi ministrai tai nėra žinoma. Taigi Kauno terminalas negalėjo būti statytas dėl to, kad europiniai bėgiai pasiektų Lietuvą, kaip kad ministro sakoma. Beje, ir pagrįstų valstybinių interesų turėti terminalą Kaune negalėjo būti, nes žymiam krovinių pervežimui augti ta kryptimi perspektyvų nesimatė, – pakako Šeštokų. Taigi valstybės interesais pateisinti tas kelių dešimčių milijonų išlaidas Kauno terminalui įrengti kaip ir neišeitų. Tai veikiau čia tik ES lėšų “įsisavinimą” be naudos…
Kas dėl tiesioginio maršruto Vilnius- Varšuva, kurį mini ministras, tai čia nieko naujo – toks maršrutas jau buvo, bet nepasiteisino. Į Varšuvą važiuojama per Balstogę, iki kurios nuo Vilniaus apie 180 km. Gi traukinys kaip ėjo taip ir eitų per Kauną, Kazlų Rūdą ir t.t. iki Balstogės ir dar su persėdimu. Tokiu atveju tik iki Balstogės gaunasi apie 6,5 val važiavimo, kai automobiliu važiuojant per Druskininkus per 5-6 val. galima pasiekti pačią Varšuvą. Gal ministras galėtų paaiškinti plačiau maršruto Vilnius- Varšuva logiką, ar čia tik dėl komunikavimo…
Ak, tie viešieji ryšiai: ar SM pati, ar kas galimai pagal sutartį?