Vilniuje atidarytas Adomo Galdiko muziejus: kviečia meną pažinti per patyrimą

Vilniuje duris atvėrė nauja kultūros erdvė – žymaus lietuvių dailininko Adomo Galdiko muziejus. Tai pirmoji ir vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima išvysti vertingiausius skirtingo laikotarpio Adomo Galdiko kūrinius.

Arklių g. įsikūrusiame muziejuje lankytojai kviečiami su autoriaus kūryba susipažinti netradiciniu būdu – patyriminių pamokų metu.

Kūryboje atrado dalelę savęs

Adomas Galdikas yra vienas žymiausių ir naujoviškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių dailininkų, laikomas naujoviško lietuviško peizažo pradininku, sujungusiu liaudies meną su naujoviškomis stilistinėmis kryptimis.

Naujai įsikūrusiame Adomo Galdiko muziejuje saugoma daugiau nei 260 dailininko kūrinių, dalis – dar niekur neeksponuoti. Tai didžiausia privati A. Galdiko darbų rinkinys Lietuvoje, priklausantis muziejaus įkūrėjui, rinkėjui Arnui Jurskiui.

„Pradėjus domėtis Adomo Galdiko kūryba ir biografija mane pirmiausia sužavėjo šio dailininko asmenybė – jo darbštumas, atsidavimas kūrybai, nepasitenkinimas vidutiniu rezultatu, tobulybės siekimas.

Tame atradau dalelę savęs, todėl pradėjau tikslingai ieškoti šio autoriaus kūrinių – surinkome didžiausią privačią Adomo Galdiko darbų rinkinį ir šiandien turime galimybę ja pasidalinti su visuomene, tai svarbiausias mūsų tikslas.

Nors Adomas Galdikas yra laikomas vienu žymiausių Lietuvos dailininkų po M. K. Čiurlionio, tai pirmasis muziejus šalyje, kviečiantis atrasti ir deramai įvertinti šio autoriaus kūrybą“, – apie tai, kaip kilo sumanymas įkurti muziejų pasakoja rinkėjas Arnas Jurskis.

Tinkamai neįvertintas

Pasak muziejaus kuratorės, menotyrininkės Ievos Kuzminskaitės-Staigienės, Adomas Galdikas galėtų būti laikomas tikslingiausiu ir išskirtiniu M. K. Čiurlionio mitopoetinio pasaulio, lietuviškosios abstrakcijos tęsėju, visgi ilgą laiką šis dailininkas buvo menotyrininkų nustumtas nuošalėje.

„Tarpukariu Galdiko tapybą mažai kas suprato, aukštai įvertino tik Europos meno kritikai. Sovietmečiu autorius kūryba buvo ignoruojama.

Nepaisant to, Adomą Galdiką galima vadinti veiksmingiausiu lietuvių menininku, visą gyvenimą užsiėmusiu tik kūrybine veikla be jokių pertraukų.

Kūręs iki pat mirties autorius paliko daugiau nei 4000 kūrinių, kuriuose atsispindi skirtingos stilistinės kryptys ir jas jungianti ta pati gija – gilus simbolizmas, nacionalinės idėjos, nuolat atsikartojantys liaudies meno įvaizdžiai.

Džiugu, kad muziejui pavyko surinkti žymiausius kūrinius, kurie nuo šiol bus prieinami Lietuvos visuomenei“, – Adomo Galdiko kūrybos kelią pristato menotyrininkė.

Šiandien muziejuje eksponuojamoje parodoje „Žvelgiu į peizažą…“ galima pamatyti visų stilistinių žingsnių Adomo Galdiko peizažų – nuo ankstyvųjų neoromantinių, realistinių, simbolistinių iki lyrinės abstrakcijos, kurtos emigracijoje – parodoje eksponuojami vertingi Freiburgo laiko bei ypatingai reti Paryžiaus laikotarpio paveikslai.

Parodoje galima išvysti ir žymųjį „Žydo Barucho portretą“, įvertintą brangiausiu aukcione įsigytu Adomo Galdiko kūriniu Lietuvoje.

Ne tik pamatyti, bet ir pajausti

Adomo Galdiko muziejuje žymiausius autoriaus darbus galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti.

„Muziejus įsikūręs Vilniaus senamiestyje, išskirtinio grožio istoriniame pastate, tad tiek autoriaus kūryba, tiek pati vieta prašėsi nestandartinio sprendimo Adomo Galdiko kūrybai pažinti.

Muziejuje vykdomos patyriminės pamokos, kurių metu sujungiama meno teorija ir jausmas. Patyriminius užsiėmimus lydi gamtos garsai, aromaterapija, leidžiantys čia ir dabar pasinerti į menininko pasaulėžiūrą, giliau suvokti jo kūrybą.

Lankytojai su dailininko biografija susipažįsta stebėdami išskirtinę archyvinę medžiagą. Siekėme sukurti atmosferą, kuri leidžia atsikvėpti nuo kasdienės rutinos ir stebint meno kūrinius pasinerti į savo vidinius jausmus“, – apie unikalią muziejaus koncepciją pasakoja įkūrėjas Arnas Jurskis.

Adomo Galdiko muziejus įsikūręs Vilniuje, Arklių g. esančiame istoriniame pastate, kuriame nuo XIX a. II pusės gyveno Romerių giminė. Prieš įkuriant muziejų čia buvo Muzikos ir meno bibliotekos filialas.

Atliekant pastato remontą pastatas restauruotas, išsaugant autentiškus stiuko lipdinius, atidengti ir konservuoti  XIX a. freskų fragmentai, išsaugoti Jovitos Dovydėnienės kurti vitražai.

Muziejuje apsilankyti galima iš anksto užsiregistravus ir susitarus dėl laiko I-VI mažomis grupelėmis iki 5 asmenų.

Siekiant užtikrinti lygias galimybes apsilankyti muziejuje, pamokos socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms yra vykdomos pro bono būdu – dėl papildomų žinių teirautis info@galdikomuziejus.lt.