Pilvo skausmas yra vienas dažniausių daugelį bent kartą kamavusių negalavimų. Nors visi nemalonūs pojūčiai pilvo srityje paprastai įvardijami kaip pilvo skausmas, sveikatos specialistai teigia, jog svarbu atpažinti, kurią konkrečiai pilvo dalį skauda. Nuo to priklausys, kas padės geriausiai – vaistai nuo pilvo skausmo, papildai virškinimui ar mitybos korekcija.
Neretai vaistinėse apsilankę žmonės įsitikinę, kad esant bet kokiems virškinimo sutrikimams, rėmens graužimui ar kitiems nemaloniems pojūčiams padės vaistai nuo pilvo skausmo.
„Gintarinė vaistinė“ vaistininkė Roberta Janulytė sako, kad yra ir tokių atvejų, kai žmogus geriau pasiryžęs kentėti skausmą, nei vartoti vaistus, nes mano, kad jie kenkia skrandžiui.
„Pilvo skausmas gali būti virškinamojo trakto sutrikimo, kasos veiklos sutrikimo, rėmens, skrandžio bėdų, žarnyno ar kepenų problemų ženklas. Tinkamai parinkti medikamentai gali numalšinti skausmą, o maisto papildai virškinimui – sureguliuoti virškinimo problemas.
Pacientams visada patariu nepiktnaudžiauti vaistais nuo skausmo, bet ir nebijoti jų vartoti – kad visi jie kenkia skrandžiui, yra mitas. Svarbu laikytis vaistininko ar gydytojo nurodymų ir vaistus vartoti tiksliai taip ir tokius, kokie paskirti“, – aiškina R. Janulytė.
Vaistai nuo skausmo – nebūtinai nuskausminamieji
Pirmiausia vaistininkė pataria atkreipti dėmesį, koks yra jaučiamo pilvo skausmo pobūdis ir jo lokacija. Jos teigimu, skrandžio skausmai gali signalizuoti apie padidėjusį rūgštingumą, gastritą, GERL. Pacientai tuomet dažniausiai skundžiasi skausmu saulės rezginyje – duobutėje centre po šonkauliais, skausmas gali plisti už krūtinkaulio aukštyn. Kai skrandis tuščias, gali kamuoti alkio skausmai, kurie pavalgius palengvėja.
Kasos veiklos sutrikimams būdingas skausmas prasideda viršutinėje pilvo dalyje ir plinta lanku, tarsi juosdamas, pablogėja pavalgius ar atsigėrus, judant, kartu gali kamuoti bendras silpnumas, pykinimas, viduriavimas.
Apie kepenų ar tulžies pūslės veiklos sutrikimus pranešantis skausmas jaučiamas dešiniame šone, dažniausiai po šonkaulių lanku. Žarnyno skausmų atveju pacientas negali nurodyti tikslios skaudamos vietos, lydintys simptomai – išsipūtęs pilvas, tuštinimosi sutrikimai, spazmai.
„Preparatai nuo pilvo skausmo parenkami atsižvelgiant būtent į jaučiamą skausmo pobūdį ir kitus simptomus. Labai svarbu žinoti, kad nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip paracetamolis, ibuprofenas, naproksenas ir kiti, niekada nevartojami virškinamojo trakto skausmų malšinimui. Tam skirti spazmolitikai (drotaverinas), virškinimą gerinantys preparatai (kasos virškinimo fermentai, augaliniai ekstraktai), papildai virškinimui, skrandžio rūgšties sekreciją mažinantys vaistai, dujų kaupimąsi žarnyne mažinantys vaistai“, – vardija vaistininkė.
Į pagalbą – kitos vaisto formos
R. Janulytės teigimu, ne visuomet galima išvengti vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimo. Lūžiai, traumos, laikas po chirurginių procedūrų, ūmūs uždegiminiai susirgimai, pavyzdžiui, radikulitas – tik keli atvejai, kai vaistai skiriami ne tik skausmui malšinti, bet ir gydyti uždegimą.
„Tiems, kas bijo nepageidaujamo vaistų poveikio skrandžiui, priklausomai nuo individualios situacijos galima parinkti kitą vaisto formą – tepalą ar pleistrą, kurie veikia vietiškai ir nepatenka į sisteminę kraujotaką, todėl neturi neigiamo poveikio skrandžio gleivinei. Jei uždegimas ir skausmas labai stiprus, gydytojas gali paskirti ir injekcinę vaisto formą“, – pasakoja R. Janulytė.
Jei vaistai nuo skausmo ir uždegimo gydytojo paskyrimu vartojami ilgai, kartu galima vartoti protonų pompos inhibitorius – omeprazolį, pantoprazolį, esomeprazolį. Tai vaistai, kurie mažina skrandžio rūgšties sekreciją ir apsaugo skrandžio gleivinę nuo nepageidaujamo vaistų nuo skausmo ir uždegimo poveikio.
Kaip vaistų vartojimas veikia skrandį
R.Janulytė sako, kad teigti, jog visi vaistai neigiamai veikia skrandžio gleivinę, negalima. Tiesa, tam įtakos gali turėti ir neteisingas paskirto vaisto vartojimas.
„Paskirtus vaistus būtina vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, vaistininkas ar parašyta informaciniame lapelyje. Labai svarbus vaistų derinimas su maistu.
Maistas ne tik mažina kai kurių vaistinių medžiagų veikimą ir pasisavinimą, bet ir gali turėti neigiamų tarpusavio sąveikų, todėl jei nurodyta vaistą vartoti prieš ar tarp valgių, gerti vaistą su maistu ar iš karto pavalgius negalima“, – tvirtina vaistininkė.
Pasak jos, yra tokių vaistų nuo skausmo, kurie neveikia skrandžio gleivinės. Tai receptiniai preparatai, vadinamieji selektyvūs COX-2 inhibitoriai, kurie gali būti skiriami gydytojo, kuomet negalima apsieiti be nuskausminamųjų, bet kartu pacientą vargina ir skrandžio ligos.
Vaistininkė sako, kad kartais pacientai teiraujasi, ar galima nepageidaujamo vaistų poveikio skrandžiui malšinimui vartoti kitus vaistinius preparatus.
„Jei būtina vartoti vaistus nuo skausmo ir uždegimo, kurie sukelia nepatogius jausmus, geriau yra keisti vaisto vartojimo būdą ar formą, o ne griebtis papildomų preparatų. Tai nėra racionalu – taip didėja nepageidaujamų tarpusavio sąveikų rizika, ypač jei žmogus vartoja kelis vaistus skirtingoms ligoms gydyti“, – teigia ji.
Maistas padeda išvengti skrandžio jautrumo
Neretai padidintą skrandžio jautrumą ir jį lydinčius skausmus gali sukelti netinkama mityba ir dėl to sutrikęs virškinimas, todėl vaistininkė atkreipia dėmesį, ką valgyti sutrikus virškinimui, o kokių maisto produktų geriau vengti.
Kasdieniame maisto racione turėtų būti pakankamas kiekis vandens, žolelių arbata, natūralios ne citrusinių vaisių sultys, alyvuogių ir linų sėmenų aliejus, troškinta, virta ar kepta folijoje neriebi mėsa, vištiena, kalakutiena, neriebi balta žuvis, liesas pienas, natūralus jogurtas be vaisių gabaliukų, balta, juoda be priedų (saulėgrąžų, sėlenų) duona, makaronai, ryžiai, kukurūzai, virti vaisiai, vaisių tyrė, bananai, virtos daržovės (bulvės, špinatai, morkos, žirneliai, šparaginės pupelės, cukinijos, brokoliai).
R.Janulytės teigimu, skrandžio jautrumą gali didinti putojantys ir alkoholiniai gėrimai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys, juoda kava, sviestas, taukai, majonezas, skrudinta, kepta, rūkyta ar konservuota mėsa, žuvies konservai, marinuota žuvis, kalmarai, midijos, aštrūs sūriai, fermentinis sūris, nenugriebtas pienas, grietinėlė, riebi grietinė, avižų kruopos, šviežia duona, šokoladas, pipirmėtės, česnakai, svogūnai, pomidorai, pipirai, pupelės, kopūstai, agurkai, raugintos ir marinuotos daržovės, keptos bulvės.
„Į vaistinę užsukę pacientai neretai teiraujasi, kaip pagerinti sutrikusį virškinimą. Visada patariu atkreipti dėmesį ne tik į tai kuo, bet ir kaip maitinamasi. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis ir dažnai, 5-7 kartus per dieną, stengtis valgyti tuo pačiu metu.
Rekomenduojama nevartoti labai karšto arba labai šalto maisto, o skysčius gerti tarp valgių arba likus ne mažiau nei 30 min. iki valgymo“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Kaip mes skirtingi, geriau ar prasčiau išauklėti, jautresni ar ne tokie kitam esame, taip ir mūsų vartojami nuskausminamieji vaistai. Žiūrint, kokie ir nuo ko tie nuskausminamieji, kaip ir kiek žmogus jų vartoja – kartkartėmis, skausmui ,,į svečius užsukus”, ar skausmas jau nuolat REZIDUOJA toje LOKACIJOJE (ar net ne vienoje), ir ligonis vartoja nuskausminamuosius daug metų kasdien: skirtingus, po kelis kartus per dieną, gydytojo nurodyta griežta tvarka, kad jie tarpusavyje ,,nesipyktų”. Tokius vartojančių netrukus pradeda keistis oda, įdomiais dariniais pradeda apaugti. Vieną dieną žmogus pajunta, kad kažkas burnoje ne taip – labai jautri gleivinė tapo, maisto prisilietimas skausmą kelia. Paskui tas gleivinės jautrumas pasipildo ir kitais pojūčiais, vis toliau ir giliau skverbiasi ir priverčia namuose tūnoti. O vaistukas vien gleivine nepasitenkina – pvz., iš nosies išlindęs jau odą aplink šnerves griebia, ėda ją. Tačiau tuo nuskausminamųjų išradingumas nesibaigia, žmogus visada turi būti pasirengęs naujiems jo performansams. Pvz., gyventi su jausmu, jog jo galva pilna sunkių, žemyn slegiančių juodų debesų, trukdančių orientuotis. Arba ateina ,,sezonas”, kai kasnakt pabunda nuo to, kad gleivinę ar odą vienu metu degina, niežti ir skauda taip, kad nuplėšti ją norisi. O kartą atsibudęs pamato dar ir įskilusias kruvinas delnų linijas. Net ir nutraukus vaistų vartojimą, jos dar ilgai negis.
Taigi, nuskausminamieji gali tokį skausmą žmogui sukurti, tokį negalėjimą tverti savyje, kokio jokia NVO net baisiausioje lietuviškoje pasakoje nerastų. Nes ne lietuviška tautosaka dėl to kalta – taip gali atsitikti, kai kompensuojami vaistai pakeičiami kitais, ir anksčiau vartotų, ne taip stipriai ,,smūgiuojančių”, vaistinės neturi.
Tokios vaistinės kitur nėra: ateini, pasiskundi, pavalgai gydančio maisto ir gauni vaistų išdavė, koks aliejus įveiks refliuksą + receptas, kuris pakeis majonezą
– delfi.lt/vasara/naujienos/tokios-vaistines-kitur-nera-ateini-pasiskundi-pavalgai-gydancio-maisto-ir-gauni-vaistu.d?id=87819815