„Vilniaus vandenys“ sudarytame taršiausių įmonių reitingo pirmajame penketuke atsidūrė ne tik popieriaus, plastiko ir maisto gamybos pramonė, bet ir valymo paslaugas teikiančios įmonės. Valyklų, skalbyklų, autoplovyklų nuotekose itin didelį teršalų kiekį sudaro ftalatai, pastaruoju metu keliantys didelį susirūpinimą ne tik vandentvarkos bendrovėms, bet ir aplinkosaugininkams, sveikatos specialistams.
Valymo įmonės – taršos reitingo penketuke
Remiantis bendrovės „Vilniaus vandenys“ periodiškai vykdomais nuotekų tyrimų rezultatais, sudarytu Vilniaus nuotekų taršos žemėlapiu ir taršiausių įmonių reitingu, būtent ftalatų, aliuminio ar cinko koncentracijos viršijimai dažniausiai yra fiksuojami valymo paslaugas teikiančiose įmonėse – valyklose, skalbyklose ar autoplovyklose. Pagal bendrovės sudarytą taršiausių sektorių reitingą, valyklos, skalbyklos ir autoplovyklos užima 4-ąją vietą.
Pasak „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktoriaus Sauliaus Savicko, ftalatų, priskiriamų specifinėms, pavojingoms medžiagos koncentracijos viršijimas valymo įmonių nuotekose gali būti nulemtas veikloje naudojamų valymo, plovimo priemonių bei cheminių dalelių, atsiskyrusių nuo plaunamų paviršių ir medžiagų. Dėl agresyvių valymo, skalbimo priemonių naudojimo buityje į valymo įrenginius atiteka ir ftalatais labiau užterštos gyventojų nuotekos.
„Šiais metais ypač suaktyvinome įmonių į mūsų valymo įrenginius išleidžiamų nuotekų kontrolę, iš verslo klientų atitekančias nuotekas tiriame dažniau, tiriame platesnį teršalų spektrą. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš paimtų nuotekų mėginių vien ftalatų jau atlikome per 300 tyrimų, o iki metų pabaigos iš viso esame numatę jų atlikti iki 1000“, – sako „Vilniaus vandenys“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.
Keičiasi nenoriai
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, bendra nuotekose randamų teršalų koncentracija pastaraisiais metais išaugo penktadaliu, padidėjo teršalų įvairovė. Viena sparčiausiai augančių ir labiausiai sunerimti verčiančių – tarša ftalatais, taip pat fiksuojama sunkiųjų metalų tarša. Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie daugiau ar mažiau toksiški, kenkia ir žmogui, ir aplinkai.
„Vilniaus vandenys“ turi pareigą kontroliuoti į miesto valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, jų užterštumą, o juridiniams klientams skaičiuoti padidintos taršos mokestį, jei viršijamos leistinos, t. y. numatytos teršalų koncentracijos ribos.
„Leistinas taršos normas viršijančioms įmonėms skaičiuojame padidintos taršos mokestį, reikalaujame sumažinti taršą, pateikiant taršos mažinimo priemonių planą. Vis labiau griežtiname ir sutartinius jų įsipareigojimus. Tačiau įmonėms daugeliu atvejų yra paprasčiau susimokėti padidintos taršos mokestį nei keisti savo požiūrį ir procesus. Nors verslo požiūris į nuotekų tvarkymą ir aplinkosaugą pamažu keičiasi, vis tik dar pasitaiko atvejų, kai mokesčio už padidintą taršą įmonės bando išvengti, ginčyti atliekamų tyrimų rezultatus“, – sako „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas.
Siekia ugdyti
Pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo, pagrindinis bendrovės tikslas – ne apmokestinti teršiančias įmones, bet paskatinti jas ir visuomenę būti sąmoningais – aplinkos švarą laikyti prioritetu bei nuosekliai mažinti savo vykdomos veiklos įtaką gamtai. Bendradarbiaujant su verslu „Vilniaus vandenys“ paruošė verslui specialų rekomendacijų ir gerosios praktikos gidą. Verslo klientus bendrovė ragins pasirašyti atsakingo kliento chartiją ir ne tik atsakingiau tvarkyti į valymo įrenginius išleidžiamas nuotekas, bet ir įsitraukti į aplinkos tausojimo ir vartotojų sąmoningumo ugdymo veiklą.
Bendrovė inicijuoja ir įstatymų pakeitimus. Šių metų kovą „Vilniaus vandenys“ kreipėsi Aplinkos ministeriją, siūlydama griežtinti gamybos įmonių į nuotekas išleidžiamų ftalatų ir fenolių reguliavimą. Įpareigoti įstatymais jas mažinti į nuotekų valyklas patenkančių prioritetinių pavojingų teršalų koncentracijas bei bazinę taršą, numatyti tarpinius etapus bei veiksmus, kad iki 2033 m. tarša ftalatais būtų nutraukta.
