Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą, iš esmės atnaujinant jo nuostatas.
Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir rengimo procesai, suteikiant daugiau laisvės žinovams rengti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus valdymo priemones.
Tuo pačiu siūloma pakeisti ir įstatymo pavadinimą į „Finansinės apskaitos įstatymas“.
„Senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas dar 1993 m., iki šiol buvo keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos yra pasenusios, nepakankamos ir neaiškios – neatitinkančios šiandieninio gyvenimo naujienų.
Vykstant su apskaita susijusiems kompiuterizavimo, automatizavimo, robotizavimo ir skaitmenizavimo procesams, būtina atnaujinti ir patį įstatymą.
Vyriausybė šiandien pritarė mūsų siūlymams, taip įgyvendinant ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytą tikslą – priimti įstatymo pakeitimus, siekiant didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti privalomus apskaitos registrus, įrašo apskaitos registre apimtį.
Šiuo metu apskaitos registras apibrėžiamas kaip apskaitos dokumentais parengta ūkinių veiklų suvestinė, kurioje apibendrinami jų duomenys.
Apibrėžtyje neteikiama pirmenybė elektroniniams apskaitos registrams, nenurodomi konkretūs registrai bei žinios, kurią būtina pateikti, todėl iki šiol nebuvo užtikrinamas duomenų atsekamumas.
Įstatymų pakeitimu Finansų ministerija skatina naudotis valstybės informacinėmis sistemomis (IS), susijusiomis su apskaitos dokumentų duomenų teikimu.
Šiuo metu įstatymas reikalauja, kad subjektas saugotų visus apskaitos dokumentus, net jeigu jų duomenys pateikti valstybės IS (i.MAS, IS „E. sąskaita“), todėl siūloma nustatyti, kad subjektas gali nesaugoti apskaitos dokumentų, jeigu jie pateikti valstybės informacinėse sistemose.
Atnaujintame įstatyme taip pat bus nustatytos apskaitos rengimo, apskaitos tvarkymo apimtys.
Šiuo metu dar 1993 m. priimtame įstatyme nėra aiškiai išskirta, kokios funkcijos priskirtinos apskaitos rengimui, o kokios – apskaitos tvarkymui.
Siūloma išsamiai ir struktūrizuotai nustatyti apskaitos rengimo ir tvarkymo funkcijas. Galų gale, siūloma apibrėžti su apskaitos rengimų susijusį vidaus valdymą.
Kartu su Buhalterinės apskaitos įstatymo projektu teikiami lydimieji įstatymų projektai, kurių pagrindinis tikslas suderinti nuostatas su siūlomu keisti Buhalterinės apskaitos įstatymo projektu.
