Ekonomikos ir inovacijų ministerija tęsia tikslinių skatinamųjų stipendijų STEM (angl. science, technology, engineering, maths) studijų krypties programą regioninėse aukštosiose mokyklose.
200 eurų dydžio kasmėnesines nevardines tikslines stipendijas žadama skirti aukštųjų mokyklų studentams, įstojusiems į valstybės finansuojamas inžinerijos, matematikos ir informatikos programas, kurios svarbios investuojantiesiems Lietuvoje.
Prėjusiais metais skyrus analogiškas tikslines stipendijas, beveik du kartus padidėjo priėmimas į STEM krypties studijų programas, o jas rinkosi daugiau gabių moksleivių ir per mokslo metus perpus mažiau studentų metė studijas.
„Ambicingus investicijų pritraukimo į Lietuvą ir pažangios ekonomikos augimo tikslus pasieksime tik nuosekliai investuodami į aukštos kvalifikacijos darbuotojų rinką.
Tiek Lietuvos verslas rengdamasis plėtrai, tiek užsienio investuotojai pasirinkdami Lietuvą vis dažniau susiduria su iššūkiu rasti tinkamų darbuotojų – jaunų talentų ir žmonių su patirtimi, įgijusiu technines specialybes.
Inžinierių, informatikų, matematikų jau dabar trūksta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Viena iš priemonių – tikslinės stipendijos studijoms, susijusioms su aukštos pridėtinės vertės sektoriais“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Bandomoji tikslinių stipendijų programa bus tęsiama Alytaus, Marijampolės, Utenos, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių aukštosiose mokyklose.
Viceministrės nuomone, Nacionalinės pažangos plano tikslai pasiekti nebus, jeigu neskatinsime mokinių rinktis STEM krypties studijų.
Šiuo metu sudėtinga pasiūlyti platų inžinerinės krypties ar informacinių technologijų žinovų tinklą ne tik į šalį pritraukiamiems investuotojams. Jų trūksta ir vietos verslui.
Vien Šiaulių ir Telšių apskričių verslo įmonėms per trejus artimiausius metus trūks beveik 1300 inžinierių ir 480 informacinių technologijų žinovų.
Dėl darbuotojų trūkumo kenčiantys verslai neretai pasirenka riboti plėtrą, automatizuoti procesus, o dėl to mažėja darbo rinka, surenkama mažiau mokesčių, kyla daugiau socialinių problemų.
Pirmieji bandomosios programos rezultatai prisidėjo prie spendimo tęsti bandomąją tikslinių stipendijų programą.
Studentų priėmimas į STEM krypties studijas šalyje padidėjo 46 proc. Lyginant pateiktus aukštųjų mokyklų 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų duomenis, matyti, kad perpus sumažėjo studijas metančių studentų (11-oje iš 22-ejų programų).
Į STEM krypties programas regioninėse aukštosiose mokyklose įstojo 50 % daugiau studentų, gavusių aukštesnį varžytuvinį balą. Be to, pristatytos 7 naujos STEM programos, į kurias įstojo 16 proc. visų tikslines stipendijas gaunančių studentų.
2020–2021 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansavo tikslines 200 eurų dydžio stipendijas 260 studentų, pasirinkusių plėtrai svarbias studijas informatikos, matematikos ir inžinerijos srityse 10-tyje aukštojo mokslo įstaigų Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Marijampolės apskrityse.
Stipendijas numatoma mokėti visus metus visą bakalaurinių studijų laikotarpį – 4 metus, taip siekiant studentus motyvuoti nenutraukti studijų ir sieti tolesnę savo karjerą su tais miestais, kuriuose studijuojama.
Studijų programų, kurių studentams bus skiriamos tikslinės stipendijos, sąrašas sudarytas remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atlikta analize ir pateiktais siūlymais, skirtais studijuojančiųjų ekonomikos plėtrai aktualias STEM srities studijų programas regioninėse aukštojo mokslo įstaigose skaičiui didinti.
Tikimasi, kad šias studijas baigę asmenys sėkmingai įsilies į darbo rinką.
Neblogas sprendimas.
Bet vargu ar kažką keis? Šiandien jaunimui jau nebe stipendija, ir net nebe ateities perspektyvos svarbiausia. Dauguma renkasi lengvas socialinių, humanitarinių mokslų specialybes. Ir jiems nesvarbu, kad po to pagal įgytą kvalifikaciją negaus darbo ir t.t. Svarbu universiteto diplomas ir dar keletą metų lengvai “stumti” laiką.
Didžiule valstybės klaida laikau tai, kad vengiama reguliuoti (vf/nvf vietos) studentų srautus. Juk būtų galima mažinti valstybės finansavimą neperspektyvioms studijoms (mažiau “krepšelių” ir t.t.), o didinti valstybei svarbių sričių (vf vietas ir t.t.). Be to, būtina didinti ir profesinio mokymo svarbą. O tai iš ties sulauksime laiko, kai specialistais “paprastuose” darbuose iš viso mūsų jaunimas nebedirbs. O tuomet ir imigrantų sulauskime, kurie užims tas vietas.
Tad jei iš ties esate Lietuvos patriotai, turėtumėte siekti studentų priėmimo į mažai aktualias studijų programas ribojimo ir profesinių studijų (ne aukštojo mokslo) populiarumo didinimą. Viena iš geriausių priemonių – priėmimo į vf vietas universitetuose griežtinimas (tik aukšti balai ir t.t.). Tai Lietuvai labai svarbu.
Tiesa, tuomet susidursite su didžiuliu pasipriešinimu, nes socialinių, humanitarinių mokslų profesūra “stos mūru” prieš jūsų iniciatyvas.