Birželio 25 d. buvo minimos vieno žiauriausių sovietinio režimo nusikaltimų – masinių žudynių Rainių miškelyje 80-osios metinės.
Teroro aukoms atminti Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristato dokumentus ir nuotraukas, saugomus šešiasdešimties Rainių miškelyje nužudytų politinių kalinių baudžiamosiose bylose, egzekucijos rengėjų 1942 m. rašytus paaiškinimus, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Kretingos muziejaus saugomas nuotraukas ir dokumentus.
1941 m. birželio mėn. pabaigoje Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 11 buvo kalinami 76 politiniai kaliniai, už antisovietinę veiklą suimti 1940–1941 m.
Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, dėl artėjančios Vokietijos kariuomenės nebegalint politinių kalinių išvežti į Sovietų Sąjungos gilumą, nuspręsta juos nužudyti.
Specialioji komisija, sudaryta iš Raudonosios armijos, Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Telšių apskrities skyriaus ir Telšių apskrities vykdomojo komiteto atstovų, 1941 m. birželio 24 d. paskubomis peržiūrėjo antisovietine veikla kaltintų kalinių bylas ir visus juos nubaudė aukščiausia bausme – sušaudyti.
Raudonosios armijos kariai 1941 m. birželio 25 d. naktį nuteistuosius išvežė iš Telšių kalėjimo ir nužudė Rainių miškelyje, esančiame už trijų kilometrų nuo Telšių.
Palaikus palaidojo ten pat iš anksto iškastose duobėse. Vos po kelių dienų suradus nužudytųjų palaikus, buvo nustatyta, kad mirties bausmė sušaudant įvykdyta tik 10 kalinių, likusieji buvo nužudyti juos žiauriai kankinat.
Lietuvos ypatingojo archyvo saugoma šešiasdešimties Rainių miškelyje nužudytų politinių kalinių tardymo medžiaga bei egzekucijos rengėjų Lietuvos SSR NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininko Petro Raslano 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimas ir Telšių apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko Domo Rociaus 1942 m. pranešimas Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komitetui yra vieninteliai žinomi Lietuvos SSR NKVD ir NKGB dokumentai apie egzekuciją.
Kitų to meto sovietų valdžios dokumentų apie Rainių žudynes neišliko. Vienintelis likęs gyvas žudynių liudininkas, pabėgęs pakeliui į žudynių vietą, apie patirtą siaubą papasakojo tik 1988 m.
Archyve taip pat saugomi Vyriausybinės komisijos 1941 m. bei kitų įvykių aplinkybėms tirti dokumentai, tačiau jie nėra labai išsamūs: išlikęs vos vienas Komisijos posėdžio protokolas, o dalis surinktos medžiagos, ypač apie žudynes Rainiuose, gana fragmentiška.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas Lietuvos studijų biuro fonde saugo Rainių miškelyje nužudytų politinių kalinių palaikų nuotraukas ir fotonegatyvų kopijas.
Dėmesio! Parodoje eksponuojamose nuotraukose užfiksuoti žiaurūs vaizdai. Nerekomenduojame žiūrėti jaunesniems nei 18 metų ir jautrios psichikos asmenims.
Parodos kuratorė – Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vyriausioji žinovė Edita Škirkaitė.
Parengta pagal Lietuvos ypatingojo archyvo pranešimą
Tai kada pagerbsime nacių aukas? Ar jos nevertos pagarbos? Pagarba priklauso nuo kieno paleistos kulkos žuvai? Labai negraži pozicija.
Jei supranti rusiškai pasižiūrėk istoriko , M. Saloninin , atsakymus Vokietijos prezidentui. Po jo apsibarstymo galvą pelenais ir atsiprašinėjimus .(youtube.com/watch?v=C7V3qWTvS88ab_chanel=MarkSolonin)
Bus aiškiau , kiek , kas daugiau, mažiau užmušė žmonių. Gal kils mažiau klausimų. Sėkmės.