Trečiadienis, 13 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Budavonės kankiniai (nuotraukos)

Vida Endriukaitytė, Danguolė Dabrišienė, www.alkas.lt
2021-06-22 17:01:51
0
Budavonės kankiniai (nuotraukos)

Paminklas Budavonės kankiniams | vilkaviskiovyskupija.lt nuotr.

Šiandien sukanka 80 metų, kai Vilkaviškio rajone, netoli Bartninkų miestelio esančiame Budavonės miške, 1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą sovietų kareiviai itin žiauriai nukankino tris kunigus: Lankeliškių parapijos kleboną Vaclovą Balsį, buvusį Marijampolės gimnazijos kapelioną Joną Petriką ir Vilkaviškio kunigų seminarijos dėstytoją ir dvasios tėvą Justiną Dabrilą. Ši tragedija įvykusi pirmosiomis karo valandomis sukrėtė ne tik apylinkių gyventojus bet ir visus apie ją girdėjusius.

Budavonės kankinių nužudymo vieta | vilkaviskiovyskupija.ltnuotr.

Pasak liudininkų, apie 6 val. ryto rusiškai kalbantys kareiviai ir vienas civilis atvažiavo į Lankeliškių bažnytkaimio kleboniją, neva aiškintis dėl nukirpto telefono laido. Neilgai pabuvę išsivežė tuo metu ten buvusius: kleboną V. Balsį, vikarą J. Petriką ir svečią J. Dabrilą.

Apie 10 val. atvežę juos į Budavonės mišką sovietų kareiviai ėmėsi egzekucijos, kurią nutraukė nacių aviacija. Pagal liudininkų prisiminimus ir karo pradžios laiką, sadistiškiems veiksmas sovietų kareiviai turėjo pusvalandį. Apie vidurdienį pas vietos ūkininką atėjo pora vokiečių kareivių ir liepė eiti į mišką, kur gulėjo trys kūnai permirkę krauju ir sunkiai atpažįstami nuo sužalojimų.

Kunigas Jonas Petrika | Vilkaviškio vyskupijos kurijos nuotr.
Kunigas Jonas Petrika | Vilkaviškio vyskupijos kurijos nuotr.

Vieni pirmųjų su amžininkais kalbėję ir dar 1992 m. knygą „Užgesęs saulėtekis virš Budavonės“ parašę, Jonas Šidlauskas ir Valdas Bartasevičius, mini, kad tų įvykių liudininkas Antanas Kiveris prisiminė, kad „nužudytųjų kūnuose aiškiai matėsi po keliolika plačių, tačiau gilių išdraskytais kraštais žaizdų.“ [1]

Buvo liudijimų apie žaizdas veiduose, išsukinėtus sąnarius ir kojas. Kūnai buvo tiek išniekinti, kad parvežtus į Lankeliškius, juos tvarkė ir rengė parapijos vyrai, neleido artintis moterims.

Budavonės kankinių laidotuvėse dalyvavo minios žmonių. Nors jau vyko karas, žmonės rinkosi iš aplinkinių kraštų, iš toliau atvažiavo kunigus pažinojusieji, šv. Mišias aukojo gausus būrys dvasininkų. Mišiose dalyvavo keletas vokiečių kareivių, kurie, tikėtina dėl ideologinių priežasčių, labai fotografavo įvykius.

Po Mišių Justino  Dabrilos šeima jo palaikus išsivežė į savo kraštą ir palaidojo

Alksnėnų bažnyčios šventoriuje. Vaclovas Balsys ir Jonas Petrika iš pradžių palaidoti Lankeliškių bažnyčios šventoriuje. Vėliau perlaidoti Kudirkos Naumiesčio Meištų kapinėse, netoli medinės koplyčios (Jonas Petrika – po kelių savaičių, Vaclovas Balsys – tik 1966 m.).

Ar tragedija Budavonės miške tikrai tik nukirpto laido istorija? Ar tai NKVD veikla pasienio regione? Tą birželio 22 d. Vilkaviškio apskrityje sovietai nužudė dar tris žmones. J. Bakševičių – Virbalyje, J. Grybienę – Vilkaviškyje ir J. Kulikauską Kybartuose. [2]

Kunigas Justinas Dabrila | Vilkaviškio vyskupijos kurijos nuotr.
Kunigas Justinas Dabrila | Vilkaviškio vyskupijos kurijos nuotr.

Karo pradžia buvo siaubo laikas. Nuo 1940 vasaros okupuotoje Lietuvoje siautėjant sovietų saugumui, karo nuojauta ir nežinomybė gąsdino žmones. Pastebėtina, kad iki tragiškos 22 d. nuošalioje Lankeliškių parapijos klebonijoje viešėjo ne tik jo kurso draugas Justinas Dabrila. Buvo atvykęs vyskupas Vincentas Brizgys, profesorius Ladas Tulaba ir vyskupas Vincentas Podolskis.

Savo prisiminimuose „Nuo Dusios iki Tiberio“ L. Tulaba rašo, kad ketvirtadienį iš Lankeliškių pirmasis išvyko vyskupas Podolskis, o penktadienį – vyskupas Brizgys ir jis pats, [3] o jau sekmadienį – 22 d. įvyko tragedija.

Kas buvo Lankeliškių klebonas ir kiti du kunigai, kurie žuvo Budavonės miške?

Vaclovas Balsys gimė nepaprastai religingoje ir  pamaldžioje šeimoje, Stoškų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Naumiesčio parapijoje, 1905 m.

Baigęs Naumiesčio progimnaziją, mokslus tęsdamas  Marijampolės gimnazijoje žinojo, kad pasirinks kunigystės kelią. Šeima didžiavosi šiuo jo pasirinkimu. Tai buvo tradiciniai Zanavykijos ūkininkai. Visi šeimos nariai daug ir kantriai dirbo bendram šeimos gerbūviui. Neišsiskirdavo nei Vaclovas, kuris, studijuodamas Vilkaviškio kunigų seminarijoje, atostogų metu, grįžęs į tėviškę, padėdavo ūkyje.

1928 m. jis išventinamas kunigu, 1927 m. įstojo Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Teologijos-filosofijos fakultetą ir su pertraukomis 1929 m. baigia ir išlaiko teologijos licenciato egzaminą. 1930 m. yra paskiriamas Naumiesčio parapijos vikaru, 1936 m. – tampa Lankeliškių parapijos klebonu. Čia jis iš karto prigyja ir atsiskleidžia sielovadininko, kaimo kunigo pašaukimas. Jam artima kaimo gyventojų kasdienybė, jis supranta jų darbus. Labai skatina ir organizuoja burtis jaunimą.

Kunigas Vaclovas Balsys | Vilkaviškio vyskupijos kurijos nuotr.
Kunigas Vaclovas Balsys | Vilkaviškio vyskupijos kurijos nuotr.

V. Balsiui dirbant Lankeliškiuose, įkuriama pavasarininkų organizacija jaunimui ir angelaičių – vaikams, o taip pat Lietuvos katalikių moterų bendrijos skyrius. Jis tampo siela, vienijančia tiek jaunus, tiek pagyvenusius parapijiečius. Pats mėgo dainuoti ir turėjo gražų balsą, todėl dažnai įsitraukdavo į bendruomenės šventes. 1940 m. rudenį vikaro pareigoms klebonas priima gyventi, sovietams uždraudus tikybos mokymą mokyklose, Marijampolės gimnazijos kapelioną, kunigą Joną Petriką.

Jonas Petrika gimė 1885 m. Būblelių kaime, netoli Naumiesčio. Tėvams iš anksto numačius jam dvasininko kelią, jaunuolis mokosi Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, o 1908 m. įšventinamas kunigu. Iki Pirmojo pasaulinio karo dirba vikaru įvairiose Suvalkijos parapijose, o karo metu pasitraukęs į Rusiją, į Voronežą – kapelionu lietuvių gimnazijoje. Po karo šį darbą tęsia Marijampolėje Rygiškių Jono gimnazijoje. Be tikybos, gimnazijoje dėsto  prancūzų kalbą.

Labai mėgo dailę, literatūrą, muziką, buvo aktyvus visuomeninkas, vadovavo ateitininkų organizacijai.  1940 m. bolševikų valdžios pašalintas iš darbo, atvyksta dirbti į Lankeliškius. Čia pasak jį aplankiusių giminaičių, parapijos gyvenime dalyvavo nelabai aktyviai. Buvo uždaras, tarp knygų ir maldos tarsi bandė pabėgti nuo jį supančios vis žiaurėjančios realybės, „lyg kažką blogo nujausdamas, tada daug ir karštai meldėsi ir kalbėjo, kad, nors sovietinė valdžia atėmė darbą, tačiau gilaus tikėjimo į Visagalį Dievą niekada neatims“[4] 

Trečiasis Budavonės kankinys – Justinas Dabrila, liudininkų pasakojimuose, vienintelis miške vilkėjęs sutaną, gimė 1905 m.  Nasiškių kaime, Vilkaviškio valsčiuje, pasiturinčio ūkininko šeimoje.  Pagal giminės tradiciją pasirinko dvasininko kelią, baigė Vilkaviškio gimnaziją. 1922 m. kartu su Vaclovu Balsiu ir Vincentu Brizgiu mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje, kuri tuo metu buvo įsikūrusi Zyplių dvare, Šakių rajone. 1927 m. ją baigęs, kaip ir V. Balsys, dėl amžiaus, kunigo šventimus gauna tik po metų.  Įstoja į Vytauto Didžiojo universitetą Teologijos – filosofijos fakultetą.

Tarpukario Kaunas Lietuvos kultūros centras, darė didelę įtaką J. Dabrilos gyvenimui. Čia jis pamato Čiurlionio kūrinius, vaikšto į kiną ir teatrą, klauso jau tuo laiku klasikais tapusių dėstytojų (V. Mykolaičio-Putino, J. Tumas-Vaižganto, A. Jakšto-Dambrausko ir kt.) paskaitų. Baigęs universitetą svarsto apie misionieriaus kelią, įstoja į jėzuitų ordiną, metus pragyvena Vokietijoje, vėliau Olandijoje, , bet vėliau šį sprendimą pakeičia.

Gabus kalboms ir mėgstantis mokslą jaunas kunigas išsiunčiamas studijuoti į Romą, kur studijuoja Grigaliaus universitete, apsigina teologijos mokslų daktaro disertaciją. Visų nuostabai,  grįžęs į Lietuvą paskiriamas dirbti Vilkaviškio gimnazijos kapelionu. Tačiau visai dėl to nenusimena. Yra mėgstamas mokinių ir bendradarbių. Dosnus finansiškai nepriteklių patiriantiems, o svarbiausia labai rūpinasi gimnazistų ugdymu. Rengia Vilkaviškyje kultūros renginius ir kino filmų transliavimą, kviečiasi klasikinės muzikos atlikėjus, kad ne tik sostinės jaunimui būtų pasiekiamas kultūrinis gyvenimas. Pats labai domisi fotografija, nusiperka fotoaparatą ir fotografuoja artimuosius ir auklėtinius.

1936 m. paskiriamas Vilkaviškio kunigų seminarijos dėstytoju ir dvasios tėvu. Čia taip pat sąžiningai ir su atsidavimu atlieka savo darbą, ugdant naujuosius dvasininkus.  1940 m. įsigalėjus bolševikams J. Dabrila išvyksta į Kauną, bet vėliau dėl neramumų netrukus grįžta tėviškėn. 1941 m. karo išvakarėse, dviračiu atvyksta pas savo kurso draugą V. Balsį, į atokų nuo pagrindinių kelių Lankeliškių bažnytkaimį, kur tikisi prabūti neramius laikus.

Vaclovas Balsys ir Justinas Dabrila yra nepriklausomos Lietuvos žmonės. Mokyklą jau baigę laisvoje Lietuvoje. Ir jų gyvenimai iš dalies nedaug kuo skiriasi nuo šiandienos jaunimo. Studijos, kelionės po Europą, kultūra, menas, viltingas tikėjimas žmonėmis ir savo darbu ir tikėjimas.

Visi trys kunigai apibūdinami, kaip giliai tikintys ir tikėjimu gyvenantys, sąmoningai pasirinkę ir išlaikę išbandymuose savo tikėjimą. Liudijimas to, ką tiki – tikrasis tikėjimo parodymas. Yra pasakojančių, kad anksti rytą kaimo žmonės eidami link savo darbų, matė sunkvežimį su vežamais dvasininkais, kurie “atrodė ramūs, susikaupę, veiduose nepastebėjusi baimės ar panikos.“ [5]

Jonas Paulius II savo apaštališkame paraginime „Pastores dabo vobis“ apie kunigų ugdymą šiandieniniame pasaulyje, kuris rašytas jau daug metų po karo, pabrėžė, kad: „pirmiausia kunigo pareigą Kristaus pavyzdžiu įgyvendinti „radikalų savęs atidavimą“, Sinodo Tėvai skelbia: „Būtina teigti Kryžiaus, Velykų slėpinio centro, jausmą. Susitapatinimo su nukryžiuotu Kristumi, su Kristumi kaip tarnu dėka pasaulis, kuriame viešpatauja sekuliarizacija, godumas ir malonumų vaikymasis, vėl gali atrasti paprastumo, kentėjimų ir net kankinystės vertę“[6]

Po metų, 1942 m. aukoms atminti, jų nukankinimo vietoje pastatytas paminklas (pagal kunigo Pijaus Brazausko projektą), simbolizuojantis ant aukšto postamento pastatytus tris sujungtus kryžius. Po karo sovietai paminklą susprogdino ir bandė teigti, kad šį nusikaltimą pirmąją karo dieną įvykdė naciai.

1989 m. paminklas atstatytas su autentišku įrašu: „Šioje vietoje bolševikų nukankinti 1941.VI.22 kunigai V. Balsys, J. Dabrila, J. Petrika“.

Šie trys kunigai įrašyti į XX a. tikėjimo kankinių sąrašą.

 

1 of 11
- +

1. Kunigas Vaclovas Balsys | V. Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo nuotr.

2. Vaclovas Balsys 1925 VII 5 d. | V. Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo nuotr.

3. Knygos „Užgesęs saulėtekis virš Budavonės“ nuotr.

4. Pirmas iš dešinės kunigas Jonas Petrika | V. Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo nuotr.

5. Seminaristai. Data nežinoma. Penktas iš dešinės sėdi Vaclovas Balsys. Toje pat eileje trečias iš kairės Justinas Dabrila | V. Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo nuotr.

6. Vežime sėdi kunigas Jonas Petrika. Data nežinoma | V. Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo nuotr.

7. Antras iš kairės kunigas Jonas Petrika Žvirgždaičiuose 1931 m. nežinomų asmenų vestuvėse | V. Kudirkos muziejaus bibliotekos fondo nuotr.

8. Jono Petrikos kapas Kudirkos-Naumiesčio Meištų kapinėse | V. Endriukaitytės nuotr.

9. Vaclovo Balsio kapas Kudirkos Naumiesčio Meištų kapinėse | V. Endriukaitytės nuotr.

10. Paminklas Budavonės kankiniams | vilkaviskiovyskupija.lt nuotr.

Paminklas Budavonės kankiniams | vilkaviskiovyskupija.lt nuotr.

11. Budavonės kankinių nužudymo vieta | vilkaviskiovyskupija.ltnuotr.

Budavonės kankinių nužudymo vieta | vilkaviskiovyskupija.ltnuotr.

Nuorodos:

[1] Šidlauskas J., Bartasevičius V. „Užgesęs saulėtekis virš Budavonės“, Vilkaviškis. 1992. P. 63.
[2] Ten pat. P. 12.
[3] Tulaba L. „Nuo Dusios iki Tiberio“ I d. 1993. Draugas. P. 242.
[4] Pocienė – Balsytė N. „Kunigo Vaclovo Balsio gyvenimo ir kančios kelias“, Kėdainiai. 2016. P. 65.
[5] Šidlauskas J., Bartasevičius V. P. 15.
[6] PASTORES DABO VOBIS. Jonas Paulius II. 1992. I.6 in: https://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/jonas_paulius_ii/ap-paraginimai/1992-03-25_pastores-dabo-vobis#i147-a

Medžiagą parengė Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė ir muziejininkė Danguolė Dabrišienė

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas | Canva nuotr.

Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo

2023 09 12
Dronai gina Ukraina | www.facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

„Dronų armija“ kyla prieš driskius

2023 09 12
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Rajoniniai keliai galėtų pereiti savivaldai

2023 09 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Nusikaltimus valstybei siūloma vertinti griežčiau

2023 09 12
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
„Bolt“ | lrt.lt, J. Stacevičiaus nuotr.
Kalba

„Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

2023 09 12
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos
Lietuvoje

Moksleiviai remia visuotinį mokytojų streiką

2023 09 12
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Schwentine apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Poniatovskis apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • Pasiskaitymui apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kam geriau patikėti UAB steigimo naštą?
  • Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  • Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo
  • „Dronų armija“ kyla prieš driskius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

by daiva
2023 09 12
0
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d., antradienį, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga  (LŠDPS) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), kuria įsipareigojama...

Skaityti toliau

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

by Kristina Aleknaitė
2023 09 12
4
Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.

Gegužę Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apsilankymą surengė Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinė ekspertų grupė, kuri įvertino VDU vykdomą veiklą....

Skaityti toliau

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

by Kristina Aleknaitė
2023 09 12
0
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.

Rugsėjo 10–25 dienomis Saudo Arabijoje vyksta 45-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija, kurioje tarp 58 nominacijų bus svarstoma ir Kauno modernizmo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Schwentine apie Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  • joana vis dar kundroto apie Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Poniatovskis apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • Pasiskaitymui apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • P.Skutas apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
Kitas straipsnis
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Liko savaitė priimti sprendimą dėl pensijų kaupimo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai