Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai, naciai, nepriklausomybė?

Česlovas Iškauskas, www.alkas.lt
2021 06 21 09:13
9
LAF nariai Kaune apžiūrinėja iš Sovietų Raudonosios Armijos atimtą T-38 tanką | wikipedia.org nuotr.

LAF nariai Kaune apžiūrinėja iš Sovietų Raudonosios Armijos atimtą T-38 tanką | wikipedia.org nuotr.

Prieš 11 metų tuometiniame Geopolitinių studijų centro portale Geopolitika.lt paskelbiau straipsnį apie nelengvą lietuvių pasirinkimą prieš 80 metų. Birželio sukilimo aplinkybės, sovietų ir nacių okupacijos kėlė tikrą sumaištį jų galvose, tačiau patriotinis branduolys liko ištikimas nepriklausomybės idėjai. Siūlome šiek tiek pataisytą rašinį.

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, tuo pasinaudojusi ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes. Prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.

Dar sunkesnis ir dabar jau beprasmis ginčas: kas būtų buvę Lietuvai geriau – nacių ar sovietų okupacija? Abu režimai buvo nusikalstami, abu diktatoriai, ir Adolfas Hitleris, ir Josifas Stalinas, griebėsi genocido Europos tautų atžvilgiu, abu jie siekė tų pačių tikslų – viešpatauti svetimose žemėse. Abu jie vykdė ir aneksiją, ir okupaciją, ir genocidą.

Mes tik iš kupetos metų nuotolio galime svarstyti, kuri iš tųdviejų okupacijų būtų atnešusi mažiau žalos, tačiau apie sovietinę neturime teisės kalbėti tariamąja nuosaka, nes lietuvių tauta, kaip ir daugybė kitų tautų, ją iškentėjo savo kaliu. Netgi per pirmosios sovietinės okupacijos metus (1940 06 15–1941 06 22) Lietuva patyrė vieną skaudžiausių tragedijų: vien per paskutinę jos savaitę į SSRS platybes ištremta 23 tūkst. žmonių…

Toks baisus patyrimas daug kam leidžia teigti, kad naciai išvadavo Lietuvą, kaip ir kitus SSRS užimtus pakraščius – nuo Suomijos iki Kaukazo, iš bolševikų teroro. Daug kas jų laukė išskėstomis rankomis, nes manė, kad vokiečiai humaniškesni, kultūringesni, atneš demokratijos vėjų, o netrukus leis atkurti savarankišką valstybę.

Ypač daug tokių vilčių puoselėjo nuo sovietinės okupacijos į Vakarus pasitraukę Lietuvos veikėjai. Jie naiviai manė, kad, pasinaudojusi naujųjų okupantų jėga, Lietuva tuojau pat sukurs savo demokratinį valdžios aparatą bei institucijas ir ims tvarkytis pagal vokišką principą „Ordnung ist Ordnung“ („tvarka yra tvarka“).

Tokius planus puoselėjo ir 1940-ųjų lapkričio 17 d. Berlyne įsteigtas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), kurio pagrindinis tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Ši idėja kilo iškart Lietuvą okupavus sovietams. 1940 m. rugpjūčio 10 d. JAV susikūrė Amerikos lietuvių taryba, vienijusi įvairias išeivijos organizacijas, o Romoje vykusioje konferencijoje sudarytas Lietuvos tautinis komitetas. Lietuvos atstovas emigracijoje Kazys Škirpa vadovavo LAF‘o steigiamajam susirinkimui, kurio protokolą pasirašė 28 įvairių politinių pažiūrų asmenys. Tų metų gruodį pogrindinė LAF‘o grupė atsirado ir Kaune. Vieno advokato bute 1941-ųjų vasarį buvo įkurtas LAF‘o štabas, o pagrindinė jo būstinė buvo senelių prieglaudoje.

Iš pradžių buvo ketinta sukilimą prieš bolševikus Lietuvoje pradėti dar prieš numatomo karo pradžią, tačiau A. Hitleris ją atidėjo – iš gegužės vidurio į birželio mėnesį. Sukilimas turėjo reikšti, kad vokiečiai užimtų jau ne SSRS teritorijos dalį, o nepriklausomą Lietuvą. Tačiau nežinodami tikslios vokiečių puolimo datos ir nerizikuodami akis į akį susidurti su Lietuvoje dislokuotais sovietiniais okupaciniais daliniais, LAF‘ininkai orientavosi į tai, kad pasinaudos nacių karine mašina ir padės jai triuškinti okupacinę kariuomenę.

Birželio sukilimas buvo numatytas gana tiksliai – birželio 22 d. 10 val., nes tuo metu jau šešias valandas pasienyje griaudėjo karo kanonada, ir vokiečiai keliais galingais frontais sparčiai veržėsi į SSRS gilumą. Pagal sukilimo planą vakare buvo užimtas radiofonas, radijo stotis, ryšių centrai, svarbesni Kauno objektai, tačiau tiesioginių susirėmimų su Raudonąja armija buvo stengiamasi išvengti. Kitą dieną buvo parengta Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija, pagrindinis jos tekstas dingo, todėl teko kurti naują. Ji buvo perskaityta per radiją.

Penki vokiečių žvalgybos kariai Kaune pasirodė tik birželio 24-ąją, kai iš esmės miestą jau kontroliavo sukilėliai. Čia veikė 36 jų grupės, o liepos pradžioje užregistruota apie 6 tūkst. žmonių. Vilniuje sukilimas prasidėjo birželio 24-ąją, nors jau 23-iosios popietę ant Gedimino pilies bokšto suplevėsavo trispalvė. Bolševikai ją bemat nuplėšė, tačiau ji vėl pasirodė.

Istorikai LAF‘o ir Lietuvos laikinosios vyriausybės veiklos nepervertina. Nors ir tikėdamos nepriklausoma Lietuva, šios struktūros negalėjo veikti savarankiškai. Jau šios organizacijos užuomazgose galima buvo justi Vokietijos nacionalsocialistų įtaką. Kaip rašė istorikas Kasparas Pocius, netgi LAF‘o parengtas valstybės valdymo modelis buvo panašus į nacistų veiklos principus. Karo pradžioje Lietuvoje siautėję aktyvistai su baltais raiščiais ant rankovių (todėl jie buvo vadinami baltaraiščiais) prisidėjo persekiojant ir naikinant sovietų kolaborantus, ypač žydus, tarp kurių buvo nemažai susidėjusių su okupantais. Tas Naujosios Lietuvos modelis buvo pasiskolintas iš Trečiojo Reicho – viena tauta, viena partija, vienas vadas.

Tiesa, utopiniuose LAF‘o dokumentuose pabrėžiama, kad „aktyvistų Sąjūdis nėra joks nei fašizmo, nei nacionalsocializmo kopijavimas, o tai tik skaudus praeities patyrimo išugdytas mūsų tautos politinio gyvenimo reiškinys“. Bet K. Škirpos prisiminimuose dėstoma kitaip. Jis neturėjo kitos išeities. Juose nurodoma, kad aktyvistai pritarė nacių sumanymui Baltijos šalis paversti Vokietijos aruodu (dabar tai būtų vadinama abipusiai naudingu prekybiniu bendradarbiavimu), o kartu ir pagrindė „vergo ir pono“ santykius, kai didelė tauta „turi teisę“ reikalauti sau daugiau gamtos turtų nei maža.

Štai kodėl iš pradžių vokiečių okupantai nekliudė šiai nacių filosofijai pritarusiam LAF‘ui ir laikinajai vyriausybei veikti. Bet netrukus už lojalumą naujieji šeimininkai „atsidėkojo“: LAF‘o sudaryta laikinoji Lietuvos tautinė vyriausybė teišsilaikė vos 43 dienas ir buvo likviduota, sudarius vokiečių civilinę valdžią. Jau rugpjūčio 5 d. Lietuvos generalinis komisaras Adrianas Theodoras von Rentelnas pareiškė, kad, įvedus civilinę vokiečių administraciją, vyriausybės darbas „turi būti laikomas baigtas“. Su vokiečių priežiūra sukurtos lietuviškos institucijos buvo smulkmeniškai kontroliuojamos.

Po tokio „atsiskaitymo“ vyriausybės vadovas literatas ir visuomenės veikėjas Juozas Ambrazevičius sudarė antinacistinio pasipriešinimo organizaciją „Lietuvių frontas“, vėliau vadovavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto politiniam padaliniui, tačiau idealistinė visų trijų frontų idėja sukurti nepriklausomą valstybę ištirpo karo gaisrų ugnyje ir gyvavo tik emigracijoje. Kitaip sakant, ji negalėjo būti realizuota, kol bent vienas okupantas mindė Lietuvos žemę.

LAF‘o susikūrimas ir jo surengtas Birželio sukilimas parodė, kad Lietuva buvo pajėgi skelbti valstybingumo deklaraciją ir pademonstruoti pasauliui savo nepriklausomybės siekį. Tai, kad jis nebuvo išplėtotas, o pasibaigus karui ilgiems dešimtmečiams persikėlė į gilų antisovietinį pogrindį, jau yra globalinės istorijos poveikis.

Šiuo neilgu laikotarpiu lietuviai parodė, kad tautos gelmėse neužgeso nepriklausomybės žaizdras, kad jo liepsna vis tiek kada nors išsiverš iš po storo okupacijos kiauto. Štai kodėl primityvus svarstymas, koks turėjo būti mūsų pasirinkimas tarp dviejų blogybių, yra beprasmis.

Lietuva pasirinko trečiąjį – Nepriklausomybės kelią, kuris, nors ilgiausias ir sunkiausias, yra pats tauriausias. Ir neginčijamas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  2. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  3. Č. Iškauskas. Birželio sukilimas: kas žadina mūsų kaltės jausmą?
  4. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  5. Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame
  6. Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  7. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  8. Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  9. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  10. Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras
  11. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  12. Č. Iškauskas. Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai?
  13. Č. Iškauskas. Kodėl naciams po kojų mėtėme gėles? (video)
  14. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  15. Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje
  16. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  17. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  18. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  19. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  20. Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Sijonistas says:
    2 metai ago

    ”… kas būtų buvę Lietuvai geriau – nacių ar sovietų okupacija? ” Koks kvailas klausimas . Abi Lietuvai buvo naudingos. Viena pakeitė tragišką lietuvių visuomeninę padėtį, kai lietuviams buvo uždrausti lietuviški vardai ir galėjo eiti tik į kunigus, arba arti žemę. Kita okupacija gražino Lietuvai žemes ir vardus. . Okupacija visada gerai. . Bet geriausia Globalistų : – ) Iš vis nereikia galvą sukti – viskas pasakyta ką daryti. dirbk, pirk ir kuo greičiau – mirk. Ko ne rojus žemėje.

    Atsakyti
  2. SS says:
    2 metai ago

    Lietuva kentėjo Smetonos fašizmą 15 metų. Todėl kito fašizmo jau nenorėjo. Pasirinko TSRS.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 metai ago

      Ale ir ilgai gyveni. Net “Smetonos fašizmą” prisimeni. Maklaudas , tikras maklaudas, o gal stribas nedamuštas.

      Atsakyti
      • SS says:
        2 metai ago

        Norint žinoti kur eini, reikia žinoti iš kur atėjai. Tas kas žino praeitį, tas valdo dabartį. Lietuvoje diegiama mintis: gyvenkime ne praeitimi, gyvenkime dabartimi. O dabar pagalvokite kam tai naudinga? Lietuvoje norima fašizmą pamiršti. Norima pamiršti karo ir pokario nusikaltimus. Matyt turi ilgas uodegas.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          2 metai ago

          “Norint žinoti kur eini, reikia žinoti iš kur atėjai. Tas kas žino praeitį, tas valdo dabartį. Lietuvoje diegiama mintis: gyvenkime ne praeitimi, gyvenkime dabartimi. O dabar pagalvokite kam tai naudinga? Lietuvoje norima BOLŠEVIZMĄ pamiršti . Norima pamiršti karo ir pokario nusikaltimus.
          Matyt turi ilgas uodegas”.

          Atsakyti
        • Bartas says:
          2 metai ago

          Viską gerai parašei. Tik vietoj “fašizmo” įrašom ” bolševizmas”.

          Atsakyti
          • SS says:
            2 metai ago

            Bolševizmas, komunizmas, putinizmas Lietuvoje primenamas 24/7 visose landsberginėse informavimo priemonėse. O apie kylantį fašizmą, fašistų vis didėjantį garbinimą Lietuvoje landsberginėje žiniasklaidoje taip pat 24/7 skleidžiama informacija. Apie fašizmą atgimusį Ukrainoje, prie kurio taip pat prikišo pirštus ir Lietuva tyla, nes ukrofašistai Lietuvoje vadinami patriotais. Paskaitome fašizmo požymius ir matome, kad didelė dalis jų tinka dabartinei Lietuvai. O fašizmui pakanka tik vieno iš jų. Nepraraskime budrumo ir neleiskime atgimti fašizmui. Komunizmui atgimti neįmanoma. Bet tai nereiškia, kad tuo pasinaudoti bus leista naciams Lietuvoje.

    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Na, na…

      Atsakyti
    • Antanas says:
      2 metai ago

      Ar Tamsta supranti, kas tai yra fašizmas? O nacionalsocializmas? O kas tokie buvo falangistai? Gal, mokslinčiau, paporink čia mums, o mes paskaitysime Tamstos opusą. Ačiū.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Knygos pristatymas | Rengėjų nuotr.

Pasirodė pirmoji knyga apie istorinę asmenybę K. Škirpą

2022 12 04
Mokyklos kviečiamos teikti prašymus saugoti Gedimino pilies bokšto valstybinę vėliavą | smsm.lrv.lt nuotr.

Mokyklos kviečiamos teikti prašymus saugoti Gedimino pilies bokšto valstybinę vėliavą

2022 11 12
Rinkimai į Liaudies seimą | istorijatau.lt nuotr.

Prieš 80 metų – Lietuva nuplėšė Maskvos bolševikų kaukes

2022 08 30
Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

2022 08 09
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Išlaikykime šventą Tėvynės Atmintį

2022 07 08
„Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ ir katalikiškasis pasipriešinimas sovietmečiu

2022 06 20
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Seime – maištas prieš Dievą | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą  

2022 06 14
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

by Kristina Aleknaitė
2022 12 23
29
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Prabėgusi savaitė nebuvo kuo nors ypatinga, jeigu ne pasibaigęs spalvingas pasaulio futbolo čempionatas, prasidėjusi šventinė apsipirkimo karštligė, teberusenantys politiniai skandaliukai....

Skaityti toliau

Pasirodė pirmoji knyga apie istorinę asmenybę K. Škirpą

by Kristina Aleknaitė
2022 12 04
1
Knygos pristatymas | Rengėjų nuotr.

Lietuvos Karininkų Ramovėje, Kaune vyko dr. Simono Jazavitos knygos „Kovok! Kazys Škirpa ir Lietuvos likimas Antrajame pasauliniame kare“ pristatymas. Naujos...

Skaityti toliau

Mokyklos kviečiamos teikti prašymus saugoti Gedimino pilies bokšto valstybinę vėliavą

by Kristina Aleknaitė
2022 11 12
0
Mokyklos kviečiamos teikti prašymus saugoti Gedimino pilies bokšto valstybinę vėliavą | smsm.lrv.lt nuotr.

Iki šių metų gruodžio 1 d. mokyklos gali teikti paraiškas ir pretenduoti į 2022 m. Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinę...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • A. Juozaitis istorikui apie Dainų šventėms uždegta žalia šviesa

Kitas straipsnis
Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia rašytojo Liudo Dovydėno apdovanojimo varžytuves

Lietuvos rašytojų sąjunga skelbia rašytojo Liudo Dovydėno apdovanojimo varžytuves

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai