Pirmadienį, birželio 21 d., 14 val. Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Utena) susisiekimo ministras Marius Skuodis Utenos ir aplinkinių rajonų savivaldybių vadovams, visuomenei ir žiniasklaidai pristatys kelio A14 Vilnius-Utena rekonstravimo planą bei numatomus darbų etapus iki 2025 m. pabaigos.
„Magistralinis kelias Vilnius–Utena, iš sovietmečio paveldėjęs cementbetonio dangą, šiuo metu yra prasčiausios būklės magistralė Lietuvoje. Eismo saugos situacija šiame kelyje yra tiesiog nepriimtina, o vangiai judanti kelio rekonstrukcija tapo amžiaus statybomis.
Todėl keliame sau ambicingą tikslą – viso kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją baigti 2025 metais, iki 2024 metų rekonstruojant atkarpą iki Molėtų“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Šio kelio sutvarkymo klausimus ministras aptars su Utenos ir aplinkinių rajonų savivaldybių atstovais.
14.00–15.00 val. Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Utena) vyks viešas kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos pristatymas ir aptarimas, dalyvaujant visuomenei, žiniasklaidai ir savivaldybių atstovams. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas Susisiekimo ministerijos „Facebook“ paskyroje.
Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti pristatyme Utenos rajono savivaldybėje (Utenio a. 4, Tarybos posėdžių salėje).
Papildyta. Susitikimo vaizdo įrašas:
Viešas magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstrukcijos pristatymas
Susisiekimo ministras Marius Skuodis Utenoje šio regiono savivaldybių vadovams, visuomenei ir
žiniasklaidai pristatys magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimo planą bei numatomus
darbų etapus iki 2025 m. pabaigos.
Kviečiame stebėti kelio rekonstrukcijos pristatymą ir aptarimą.Posted by Susisiekimo ministerija on Friday, June 18, 2021
Prasčiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje… bent šioje vietoje pirmaujam 🙂 Kam jį remontuoti? Paveldą išsaugoti reikia.. biški pakrato nieko tokio, bent jau servisai Utenoje turi darbo…. ir beto kai kas iš Utenos savivaldybės prižadėjo, kad atnaujins ir įrengs “električka” elektrinis traukinys važiuos utena-vilnius per pusvalandį 100 KM nuvažiuos, labai patogu bus… Su elektriniu paspirtuku į traukinį, traukinyje yra laiko paskaityti mėgstama knygą… Iš traukinio į darbą vėl su paspirtuku. Ir kamščių nebus tiek rytais prie Santariškių… Ir mieste mažiau mašinų bus. Tai KADA tuos du zuikius nušaus vienu šūviu? “Nygdi?” Kam apgaudinėti rinkėjus? Ir visus kitus?
Su kavamale – malama, su šaldytuvu – šaldoma, o su paspirtuku – pasispiriama. Nepainiokime savaeigių transporto priemonių su pasispiriamomis 🙂
Iš tikrųjų susisiekimas geležinkeliais su sostine yra daugiau negu apleistas, gali būti, kad net yra dėl to piktnaudžiavimo. Antai, imant iš Pietų pusės su Alytumi geležinkelis kaip buvo, taip ir paliktas išgriautas, su Druskininkais kaip nutrūko susisiekimas 1990 metais, taip ir netkuriamas, nors kapitalinių darbų tereikėtų tik kokiems 15 km. Iš Šiaurės pusės – Panevėžys, Utena be geležinkelio su Vilniumi. O juk galėtų “Rail Baltica” maršrutas nuo Panevėžio vesti į Vilnių per Molėtus su atitinkama jo atšaka į Uteną. Žmonės apie tuos “Rail Baltica” maršrutus nėra nuodugniai informuoti, klausimas viešai nenušviečiamas, kas duotų daugiau naudos neanalizuojama, tai ministrui bepigu žmonėms smegenis pudruoti pasidedant komunikavimo su visuomene dėl kelių, geležinkelių pliusus…
Tūkstančių tūkstančius iš LT gilumos ir atgal kasdien veždavo traukiniai ir autobusai į Vilnių ir atgal – į tada veikusias gamyklas, statybas. Tad daugiau ,,imigrantų”, negu jau buvo čia iš ,,plačiosios Tėvynės” privežta, nereikėjo. Nereikėjo nei Panevėžiui, nei Šiauliams, nei Kaunui, nei kt. miestams. Tai buvo susisiekimo įmonių rūpestis ir pareiga – kasdien ,,darbo išteklius” atvežti į darbą ir grąžinti namo. Juk tai STRATEGINĖS įmonės, – jos PRIVALO valstybės poreikiais rūpintis!
Dabar, kai ŽŪ nebereikia kasdien tiek žmogaus rankų, kaip anuomet, būtų galima dar daugiau žmonių atvežti į pramoninius miestus, ,,o bet tačiau” kažkam mirtinai reikia ir toliau iš ,,plačiosios Tėvynės” darbininkus įsivežti? Kas tas KAŽKAS? Ar tai niekuo nekvepia? Teisintis tuo, kad nėra kam dirbti, sakyčiau, neįtikinama – juk tiek metų šitiek pastangų dėta, kad žmonės emigruotų, nerasdami čia darbo už atlygį, iš kurio galėtų šeimą išlaikyti…