Birželio 14 d., pirmadienį, 11.55 val. Lukiškių aikštėje įvyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.
Renginys prasidės Vėliavų pakėlimo iškilmės ir visuotine tylos minute okupacijos aukoms atminti. Minėjime kalbas sakys Prezidentas Gitanas Nausėda (vaizdo įrašas), Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, tremtinė Irena Saulutė Špakauskienė, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas dr. Mindaugas Nefas.
Į minėjimą pakviesti aukščiausi valstybės vadovai, nukentėjusieji nuo okupacijų, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, politikai, valstybės institucijų atstovai, diplomatai, kiti gerbiami svečiai.
Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjime taip pat dalyvaus Lenkijos Seimo vicemaršalkos Ryšardo Terleckio (Ryszard Terlecki) ir Lenkijos Senato vicemaršalkos Mareko Peko (Marek Pęk) vadovaujama delegacija, JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Šerė Daniels (Cherrie Daniels) ir Amerikos paveldo užsienyje išsaugojimo komiteto pirmininkas Polas Pakeris (Paul Packer).
Birželio 15 d., antradienį, 19 val. Lukiškių aikštėje rengiamas okupacijos aukoms pagerbti skirtas atminimo vakaras „Daugiau niekada…“
Renginyje išgirsite pokalbius su pašnekovais apie skaudžiausius istorijos momentus, asmenines patirtis, istorijos atmintį šiandieną ir ateityje. Pokalbį moderuos kultūros istorikas Aurimas Švedas.
Atminimo vakare pasirodys atlikėjai: Aistė Smilgevičiūtė, Rokas Radzevičius, Saulius Petreikis, Raminta Naujanytė-Bjelle, „Baltos varnos“, Domantas Razauskas, Rusnė Savickaitė, Rafailas Karpis, Evaldas Vaikasas, Agnė Michalenkovaitė, Gabija Petrauskaitė, Arnas Grušas, Gerda Rumšienė, „Žalvarinis“, „Vytis“.
Lietuvių kalba:
Anglų kalba:
Nesigirdi lietuvių kalbos.Trukdo vertėjo garsas.Nemanau,kad visi tremtiniai,politiniai kaliniai,
Lietuvos kovų dalyviai moka anglų kalbą.Tremtis nepadėjo jiems išmokti civilizuotų kraštų
kalbų.Pirmose eilėse tie,kas nebuvo nei tremtyje,nei politinių kalinių gretose,nei…
Gaila ,kad renginys paverstas politinių šou.Nors esame praradę pusę giminės per NKVD
siautėjimus per pirmąsias okupacijos dienas 1940 m.,bet mums nepakeliui su kolaborantais ir
šiandien.
Kokie kraštai, tamstos nuomone „civiliizuoti“ ir kodėl?
Birželyje ne mažiau svarbu būtų atminti ir Birželio 23-osios Tautos sukilimą, atkūrusį de fakto Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir ją paskelbusį de jure.
Beje, regis, Nausėda savo kalboje, sakytoje minėjime, sovietų vykdytus tautos trėmimus, sodinimus į kalėjimus pavadino baudimu (!?). Tai kažkoks nesusipratimas, -išeitų, kad buvo kalti…
„Baudė tuos, kurie neįtiko režimui, buvo „netinkamos“ tautybės ar profesijos“ – tai citata iš kalbos, pateiktos šios dienos „Respublikoje“. Jei tikrai buvo pasakyta „baudė“, tai tas „baudė“, mano nuomone, yra visiškai netinkamas ir net klaidinantis pasakymas. Stebina? Ne.
Tas Nausėdos pasakytas “baudė”… ir vakar žiniose per LRT pasigirdęs – “deportacija”… yra komunistų, stribų naudotas žodynas. Ar jų pasirodymas nėra panašu į tai, kuomet sakytina: “išlindo yla iš maišo” …
Buvo tautos žudymas, taikant visus įmanomus būdus. O GENOCIDAS ar buvo ištarta?
Žodžio GENOCIDAS kaip ir nesigirdėjo, nors EŽTT yra pripažinęs, kad sovietų vykdytas Lietuvoje gyventojų naikinimas pradedant 1941 m. birželio trėmimu buvo jos gyventojų genocidas. Taigi šis minėjimas buvo puikiausia proga Europos ir pasaulio politikams, pasaulio žmonėms apskritai pasakyti, kad Lietuva tuo laikotarpiu patyrė ne tik holokaustą, bet ir iš Rusijos pusės komunistų vykdytą gyventojų genocidą. Tai minėjime nedaryta, kodėl?!…
Nutylėtas ir Birželio 23-osios sukilimas, nors trėmimo veiksmus galima laikyti nukreiptus, būtent, prieš brendusį šį Tautos sukilimą dėl Nepriklausomybės atkūrimo.
Apie 15-16 val. eilėje skaityti buvo vos keli žmonės. Kalbėjau su N.Vilnioje buvusia drauge – gal iš ten kažkiek atvažiavo. Visgi, kas turi galimybę, būtų gerai, kad ar atvažiuotų, ar ką nors kitą paragintų (net jei jau buvo ir skaitė – jei tik gali) …
– delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvoje-buvo-skelbiama-visuotine-tylos-minute.d?id=87451923
01:51 min. buv. jėgos struktūrų darbuotojo duktė, tesusi savo tėvo profesinį kelią. Drąsi moteris…
Ačiū Alkui už tiesoginę Trėmimo metinių minėjimo transliaciją. Šios transliacijos reikšmę ir kokybę labai sumenkino prastos kokybės garso režisūra- lietuvių kalbą užgožė,deja, angliškas vertimas.Antra,-iškilmingo minėjimo metu visiškai užmirštas ir pažemintas Lukiškių aikštėje esantis Šimtmečio Ratas,kur esą Laisvės kovotojų ir iš dalies Tremtinių iškili ženklai .
Alkas.lt kaip tik atsiprašo, kad paskelbė minėjimo renginio vaizdo transliaciją su vertimu į anglų kalbą. Dabar papildėme ir tik lietuviška transliacija. Neapsižiūrėjome.
LAIKAS PASAULIUI ŽINOTI, KAD PO 41-jų METŲ MASINĖS LIETUVIŲ TREMTIES iš LIETUVOS, KETURIASDEŠIMT ANTRAISIAIS METAI BUVO ĮVYKDYTA DAR ŽIAURESNĖ MASKVOS SUORGANIZUOTA TREMTIS !
PASIRODO, KAD KATURIASDEŠIMT ANTRAISIAIS METAIS, LIETUVIŲ ŠEIMOS, KURIUSE VAIKAI ATLAIKĖ ŽIAURIAUSIĄ SIBIRO ŽIEMĄ, ir NET NESUSIRGO, BUVO VĖL PAKRAUTOS Į BARŽAS ir IŠGABENTOS PRIE LAPTEVŲ JUROS iš kur JAU NEBEGRĮŽTAMA!
TAM KREMLIUS PASITEKĖ JAUKĄ – NEVA VEŽA Į RUSIJAI DRAUGIŠKĄ KANADĄ!
PASIRODO, KAD MASKVA NUGABENO NE Į KANADĄ bet PRIE LAPTEVŲ JŪROS, ir KUR LIETUVAIČIAI JAU NIEKADA NETURĖJO IŠTRŪKTI!, TAČIAU LIETUVIŲ MOTERŲ DVASINĖ STIPRYBĖ IR GALYBĖ BUVO GALINGESNĖ UŽ KREMLIAUS NIEKŠIŠKAS PINKLES!!!
AMŽINA GARBĖ IŠ SIBIRO GRIŽUSIOMS LIETUVĖMS su SAVO ATŽALOMIS!!!!
gyveni kažkur, nugyveni tą vietą – apsižvalgai, kur kitų pasiturimai gyvenama ir keliauji tenai. Atkeliavai tokį kelią, tai negi dabar kur pavartėje gyvensi, miegosi? Vietos gyventojus išžudai arba išvarai, ištremi, o pats jų namuose apsigyveni ir gyveni, kol ir čia nugyvensi. Taip ir vargsti, kol pamatai, kad kažkur kažkas jau už tave geriau gyvena. Tada keliesi, ir vėl eini…