Birželio 14 d. 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Zigmo Vaišvilos ir Audriaus Butkevičiaus spaudos konferencija Seime „Kreipimasis dėl valstybės susigrąžinimo“.
Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarai kreipiasi į Seimo valdybą dėl dingusių svarbių dokumentų.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atstatė ir pradėjo realizuoti Lietuvos valstybės suverenitetą. Tyrinėjant pastarojo trisdešimtmečio Lietuvos istoriją, analizuojant Aukščiausiosios Tarybos vaidmenį nepriklausomybės realizavimo kelyje, susidurta su nerimą keliančiu reiškiniu – Aukščiausiosios Tarybos dokumentų trūkumu.
Rengiant Signatarų klubo leidinį apie 1990 metų rinkimus į XII šaukimo LTSR Aukščiausiąją Tarybą paaiškėjo, kad yra dingę svarbūs istorinius sprendimus priėmusio Lietuvos seimo dokumentai, net šios Aukščiausiosios Tarybos deputatų asmens bylos. Jų nėra nei Lietuvos Respublikos Seimo archyve, nei kituose Lietuvos valstybės archyvuose.
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes ir suprasdami šių istorinių dokumentų svarbą bei reikšmę mūsų valstybei ir Lietuvos istorijos tyrimams, signatarai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl LR Seimo laikinosios komisijos sudarymo minėtų XI šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (XII šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos) dokumentų dingimo aplinkybių išsiaiškinimo ir surastų dokumentų perdavimo LR Seimo archyvui.
Spaudos konferencijos dalyviams galima užduoti klausimus ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai).
Iš tų laikų prisimenu svarstymus TV ir spaudoje apie tai, kad reikia apsidrausti tam atvejui, jei kartais rusas grįš (net jei ir tik trumpam), nes, kaip visada, grobs ir naikins dokumentus. Kalbėta apie tai, kur ir kaip geriausia juos paslėpti. Savo siūlymus grindė Tarpukario Lietuvos dokumentų praradimo patirtimi.
Klausimas:
– juos slėpdami persistengė, nepaliko Seime egzemplioriaus, ar priešingai –
– kažkas iš AT deputatų, arba raštinės ar AT archyvo darbuotojų, pagrobė, kol dar nespėta pagaminti kopijų.
Dar vienas liūdnas faktas – daugybės to meto žmonių jau nėra. Nėra Seimo narių, nedaug liko ir tų, kam buvo patikima kažką slapčiomis atlikti. O Seime, šalia VL, buvo ir tų, kurie buvo paskelbti KGB agentais ar buv. informatoriais. (Rita Dapkutė, keli seimūnai).
Prisiminkime, jog tada dar nebuvo galimybės žaibiškai pasigaminti kopijų. Jei neklystų, tada buvo ar ne vos 2 kopijuokliai – vienas buvusios milicijos pastate, o kitas (jei tikrai buvo) – gal buv. CK pastate? O CK dar nebuvo išsikraustęs iš ten? O net jei jis buvo perduotas vyriausybei ar AT, jie buvo labai apkrauti, o jų darbo sparta buvo dar ne dabartinė.
Dokumentus tada vis dar daugino mašinėle. O toks dauginimas kainavo daug laiko. Beje, profesionali mašininkė ar sekretorė turėjo ir galėjo per kalkinį popierių iki 5 egz. išspausdinti ? Tik tokios kopijos turėtų būti arba notaro patvirtintos, arba Seimo nariai turėtų ant kiekvieno egzemplioriaus pasirašyti (tada galiotų kaip originalas). Kopijuokliu darytas kopijas irgi turėtų patvirtinti notaras.
Graudu,kad blynai vis svyla…
Sitie vyrai yra Signatarai ir tuo metu, kai daugelis gudruciu dar ciulpe zinduka, Jie jau jau buvo Sajudije, kure Lietuva, kovojo uz Lietuvos laisve, jie dalyvavo tame visame veiksme ir tikrai turi ka pasakyti, na o kam nepatinka, ka sitie gerbiami vyrai sako, tai ka padarysi, ne visi dar gali suprasti tiesa, o kai kam jau ir per velu tai suprasti.