Gegužės 12 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe, miesto centre veikiančioje AMZ galerijoje, atidaroma kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „(Ne)matomi Lietuvos piliakalniai“.
Ši paroda sukurta 2020 metų Europos archeologijos šventei, kuri turėjo vykti Zagrebo archeologijos muziejuje.
Šventėje dalyvauti ir savo archeologinius tyrimus pristatyti ketino per 20 Europos šalių, tačiau tąkart to įgyvendinti nepavyko dėl COVID-19 pandemijos.
„Mūsų pasirinkta tema buvo piliakalnių paslaptys: nors kadaise piliakalniai buvo kuriami kaip matomiausias elementas kraštovaizdyje ir šiandien yra vienas labiausiai atpažįstamų archeologinių objektų, būdingas beveik visai Europai, vis dėlto jie yra labai menkai tyrinėti, o jų tyrimai kartais atskleidžia visiškai nematomą, netikėtą medžiagą. Kaip antai atsitiko ir Gedimino kalno tyrimų metu, kai buvo atrasti sukilėlių kapai“, – pasakoja projekto koordinatorė dr. Gabrielė Gudaitienė.
Parodoje pristatomos Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologo Gyčio Grižo piliakalnių fotografijos, taip pat režisieriaus Audriaus Juzėno filmas apie 1863–1864 metų sukilimą ir netikėtą dvidešimties jo dalyvių, kurių kūnai po egzekucijos Lukiškių aikštėje buvo paslėpti ant Gedimino kalno, atradimo istoriją.
Eksponuojamas ir visai Europai neregėtas radinys – vieno iš sukilėlių Eduardo Čaplinskio kalkėse įsispaudęs veido atspaudas, restauratorių išsaugotas padarius gipsinę veido išlieją.
Vienoje iš salių taip pat pristatomos profesionalaus juvelyro-rekonstruktoriaus Evaldo Babensko pagamintos papuošalų replikos, iliustruojančios piliakalnių gyventojų palikimą, jų nešiotus daiktus.
„Nors Europos archeologijos festivalis buvo atidėtas, o vėliau ir apskritai atšauktas dėl pandemijos, tačiau Zagrebo archeologijos muziejus buvo suintriguotas parodos turiniu, todėl parodą nusprendėme eksponuoti, vos tik atsiras galimybė atverti muziejus Kroatijoje“, – pasakoja G. Gudaitienė.
Lankytojams susidaryti įspūdį apie Lietuvos piliakalnius leidžia parodoje demonstruojama videomedžiaga: Kernavės piliakalnių apgyvenimo viduramžiais vizualiacija, 1931 metais filmuoti Apuolės piliakalnių kasinėjimų vaizdai, specialiai parodai parengti Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų dr. Gedimino Petrausko ir Aušros Šmaižytės videopasakojimai apie piliakalnių tyrimus Lietuvoje.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos ambasada Kroatijoje. Parodos partneriai: Lietuvos archeologijos draugija ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
Lietuvos nacionalinis muziejus yra vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose.
Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.
SENIAUSUSĄ PĖDSAKĄ, LIETUVOS TERITORIJOJE, GAMTA YRA PALIKUSI KAUNO SLĖNYJE!
KAUNO SLĖNIS ir VISOJE LIETUVOJE ESANTYS MEGALITAI, MENA 96 000 metų laikmetį!
O štai AKMENS AMŽIUJE, PER RYTŲ EUROPĄ, NUO 12 000 – tūkstantmečio prieš m,e., link ATLANTO VANDENYNO, ĖJUSIOS LIETUVIŲ GENTYS, ( šaltiniuose KĖLTAIS VADINAMOS), Į EUROPĄ ATNEŠĖ ne tiktai AUKČIAUSIO LYGIO KULTŪRĄ, bet ir SLAVŲ, (NUO LIET, – ŠLOVĖ), GALŲ. ( NUO LIET. – DAĖJO IKI SVIETO GALO), KELTŲ,( nuo LIET – KELTIS) ANGLŲ KALBĄ ( NUO LIET, ANGLIS ) ir t,t.
ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI KURIAI JAU PER 456 000 metų
ANTANUI POŠKAI, MAHATMA GANDIS, BUVO PASAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ!
O ŠTAI KĄ, APIE LIETYVIŲ KULTŪRĄ, BUVO PASAKĘS PASAULINIO GARSO LINGVISTA, EMANUELIS KANAS, – LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA IŠSAUGOTI ATEINANČIOMS KARTOMS VIEN TODĖK, KAD LIETUVIŲ KALBA TURI RAKTĄ KURIS, LEIS ĮMINTI – PRAEITĮ, DABARTĮ ir ATEITĮ !
BEJA, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KABOS GĖKA, ASTRONOMAS ir GEOGIZIKAS bei HIDROLOGAS, inž. ROMUALDAS ZUBINAS, ATRADO TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS.
ĮDOMU ETAPĄ IŠ LIETUVIŲ PRAEITIES, GALIMA PAŽINTI FRIDRIKO ŠLETĖS KNYGOJE “KELTAI, TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”. LIETUVIŲ KULTŪRAI HERODOTAS BUVO DAVĘS KELTŲ VARDĄ ( NUO LIETUVIŠKO – KLELTIS). Mat, LIETUVIAI, NUO SENO, KELDAVOSI SU TEKANČIĄ SAULĘ – ir
EJO TAI LINK RAMIJO VANDENYNO, TAI LINK ATLANTO! TAI PRIKLAUSIDAVO – NUO SAULĖS!!! .