Svarbiausia Konstitucijoje įtvirtinti tiesiogiai renkamo mero instituciją, o konkrečias jo funkcijas jau būtų galima apibrėžti atskiru įstatymu. Tokią išeitį iš dabartinės padėties, kuomet mero rinkimų tvarka pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, po susitikimo su liberalų merais siūlo Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Pirmiausia siūlome įtvirtinti tai, kam pritaria ir skirtingos politinės jėgos, ir 90 proc. rinkėjų – niekas neprieštarauja tiesioginių merų rinkimų idėjai. Nesutariama, tik kokius įgaliojimus tiesiogiai išrinkti merai privalo turėti. Todėl mūsų siūlymas yra pirmiausia užfiksuoti patį principą – įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Konstitucijoje, nedetalizuojant mero pareigybių aprašymo. Tai bus galima padaryti antru etapu, priimant atskirą įstatymą“, – sakė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška.
Būtent dėl mero pareigybių aprašymo Seime kyla didžiausi nuomonių išsiskyrimai: vienas siūlymas yra įtvirtinti merą kaip savivaldybės tarybos narį ir jos vadovą, o kitas variantas numato merą kaip vykdomosios valdžios atstovą savivaldoje.
Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos, norint įveikti dabartinę teisinę krizę, šias diskusijas reikėtų perkelti į kitą etapą ir sureguliuoti mero ir tarybos santykius atskiru įstatymu.
„Dabartinis galių balansas tarp mero ir tarybos yra geras. Reikia ieškoti teisinių sprendimų įstatyme ir nebandyti to detalizuoti Konstitucijoje, kuri turi įtvirtinti tik pačią tiesiogiai renkamo mero idėją. Siūlome kelią, kuris padėtų rasti platesnį sutarimą, nes iki šiol išsakyti kolegų pasiūlymai, vargu bau ar ras pakankamą palaikymą Seime. Labai nesinorėtų užstrigti ir neradus sprendimo žengti žingsnį atgal į 2015-uosius“, – teigė R. Juška.
Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus tik iki kadencijos pabaigos, jei nebus pakeisti teisės aktai.
