Penktadienis, 15 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Paskutinė galimybė pasigrožėti Žygimanto Augusto gobelenu su Lietuvos Vyčiu

www.alkas.lt
2013-09-30 17:45:52
4
Valdovų rūmų nuotr.

Valdovų rūmų nuotr.

Valdovų rūmų nuotr.
Valdovų rūmų nuotr.

Norintieji pasigrožėti Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamais XVI a. gobelenais, kuriais gėrėjosi Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė bei kunigaikščiai Radvilos, turėtų paskubėti apsilankyti Valdovų rūmuose. Mat šių metų rugsėjo mėnesį atidaryta ir į Rūmų interjero ekspoziciją integruota paroda „Istoriniai gobelenai iš Lenkijos karališkųjų rezidencijų“ baigsis jau šį sekmadienį – spalio 6 dieną.

„Visi, norintys pasigrožėti įspūdingu Žygimanto Augusto gobelenu, kuris neabejotinai kelis kartus XVI a. puošė Vilniaus rūmus ir dabar vėl trumpai vieši Lietuvos sostinės rezidencijoje,  turėtų paskubėti tai padaryti artimiausiu metu, nes jis vyksta atgal „namo“ į Lenkiją. Vavelio karališkosios pilies vadovybė padarė didelę išimtį, Valdovų rūmų atidarymui skolindama šį unikalų audinį, kuriam jau yra bemaž 500 metų. Žygimanto Augusto gobelenai daugiau iš Vavelio jau nebekeliaus dėl nykimo pavojaus. Taigi tai paskutinė savaitė, kada Vilniuje galima pasigėrėti įstabiu meniniu audiniu su išraiškingais Lietuvos ir Lenkijos valstybių heraldiniais ženklais“, – teigia parodos kuratorius Marijus Uzorka.

Valdovų rūmų muziejaus Renesansinėje audiencijų menėje eksponuojamas Krokuvos Vavelio karališkajai piliai priklausantis gobelenas į Lenkiją bus iįgabentas vos pasibaigus parodai, o Varšuvos karališkosios pilies skolintas gobelenas ir toliau kelis mėnesius puoš Valdovų rūmų vieną iš reprezentacinių interjerų salių.

Nepaisant sudėtingo likimo, išsaugojęs autentiškas spalvas, sidabro ir aukso gijomis austas heraldinis gobelenas, žinomas kaip visame pasaulyje garsios Žygimanto Augusto kolekcijos dalis ir puošęs Krokuvos, Varšuvos, Vilniaus ir kitas Lenkijos bei Lietuvos valdovų rezidencijas, kelis mėnesius itin traukė Valdovų rūmų lankytojų dėmesį. Žmones stebino ne tik gobeleno puošnumas, bet ir simbolika, mat Briuselio (Flandrijos) dirbtuvėse apie 1550–1560 m. pagal talentingo Antverpeno dailininko iš Kornelio Floriso (Cornelis Floris) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos) aplinkos kartoną išausto gobeleno centre pavaizduota vasaros, derliaus, gerovės ir išminties deivė Cerera, globojanti Lenkijos Karalystės herbą Baltąjį erelį, vainikuojamą karališkąja karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą Vytį, vainikuojamą didžiojo kunigaikščio karūna.

Šiuo senuoju meniniu audiniu, atspindinčiu Lietuvos bei Lenkijos kultūros klestėjimą Renesanso epochoje, galima pasigrožėti Valdovų rūmuose paskutinę savaitę. Vėliau norint jį išvysti teks keliauti į Krokuvos Vavelo karališkąją pilį, kurioje Žygimanto Augusto gobelenų lankymas dėl aplinkos užterštumo ir neigiamo šviesos poveikio taip pat yra ribojamas.

Valdovų rūmų nuotr.
Valdovų rūmų nuotr.

Kitas, Varšuvos karališkajai piliai priklausantis nežinomose Briuselio dirbtuvėse apie 1520 m. išaustas kunigaikščių Radvilų gobelenas „Dangaus Altoriaus legenda“ dar kurį laiką pasiliks Valdovų rūmų muziejuje ir į Lenkiją, Varšuvos karališkąją pilį, kuri paskolino šį gobeleną, keliaus vėliau. Šiame retame ir vertingame Gotikos ir Renesanso epochų bruožų turinčiame senajame meniniame audinyje vaizduojama Sibilė iš Tivolio (Tiburo) priešais imperatorių Oktavianą Augustą, kuriam ji aiškina matytą moters su spindulių vainiku vizijos reikšmę – apie gimsiantį pasaulio Išganytoją. Imperatorius pripažino Kristaus dangiškąją valdžią ir regėjimo vietoje ant Romos Kapitolijaus kalvos pastatė Dangaus Altorių, kur dabar stovi Dangaus Altoriaus Švč. Mergelės Marijos bazilika.

„Šie kelis mėnesius Rūmų reprezentacinių interjerų ekspozicijoje eksponuoti du unikalūs gobelenai lankytojams pasakojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, taip pat pratęsė po valdovų istorines rezidencijas keliaujančių gobelenų tradiciją, įamžino glaudų ir rezultatyvų šiandieninį dviejų valstybių bendradarbiavimą. Unikalių gobelenų paroda, surengta atidarant Valdovų rūmus, yra puikus Lietuvos bei Lenkijos kultūros paveldo institucijų – Krokuvos Vavelio karališkosios pilies, Varšuvos karališkosios pilies ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų – glaudaus ir ilgamečio bendradarbiavimo, išskirtinių kolegiškų santykių išraiška. Už tokią dovaną Lietuvai bei muziejinį bičiuliškumą esame labai dėkingi lenkų kolegoms ir tikimės toliau kartu įgyvendinti svarbius muziejinius projektus, gaivinančius mūsų bendros praeities atmintį“, – teigia M. Uzorka.

Valdovų rūmų muziejus palaiko itin glaudžius ryšius su Lenkijoje esančiais istorinės rezidencijos pobūdžio muziejais bei įvairiomis kultūros institucijomis. Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai ir Varšuvos karališkoji pilis – Nacionalinės istorijos ir kultūros paminklas buvo vienos pirmųjų muziejinių institucijų, su kuriomis buvo pasirašytos tarptautinės ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys. Šios bendrų valdovų rezidencijos yra pagrindinės Valdovų rūmų muziejaus užsienio partnerės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyks Lietuvos Valdovų rūmų atidarymo iškilmės (tiesioginė transliacija)
  2. Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas
  3. Valdovų rūmų muziejus kviečia tapti savanoriais
  4. Valdovų rūmai sulaukė 50-tūkstantojo lankytojo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. nuolankiai dėkojam už dovanas says:
    10 metų ago

    Dar pamiršote padėkoti Rusijai, kuri tuos gobelenus ir atidavė lenkams.

    Atsakyti
  2. Getas says:
    10 metų ago

    Radvilų gobelenas, o kaip jis pateko Varšuvoje nė žodžio? Ar jis pagrobtas, ar pačio Radvilos padovanotas? štai apie ką reikia atviroje visuomenėje rašyti ir kalbėti. Privalu stengtis susigrąžinti Lietuvos paveldą, o ne nuolankiai lankstytis asimiliuotojams. Dabar yra istorinis laikas kai mes galime reikalauti savo turtų ir paveldo. Mokykitės valdžios atstovai ir muziejininkai iš žydų tautos. Juk 1569 m. buvo dviejų suverenų LDK ir Lenkijos sukurta sąjunginė valstybė (lot. unia – reiškia sąjunga), todėl Lietuvos turtas neturėtų būti Lenkijoje.

    Atsakyti
    • čiabuvis says:
      10 metų ago

      LDK ir Lenkijos sukurta sąjunginė valstybė
      Keista, kad tiek metų po ruso “lietuvybės gynėjai” patys nesusivokia, kas esą ir ką rašo … O žodžio Lietuva vengia kaip (velnias kryžiaus) partorgo paliepti

      Atsakyti
  3. indre says:
    9 metai ago

    o komentarai nebus viesinami?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žvėrinčiai – prieglobstis laukiniams žvėrims | lrv.lt nuotr.

Žvėrinčiai – prieglobstis laukiniams žvėrims

2023 08 28
Apdovanojimas A. Betlejui | R. Dačkus, prezidentas.lt nuotr.

Vavelio karališkosios pilies vadovas A. Betlejus įvertintas garbingu apdovanojimu

2023 07 08
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Liepos 6-ąją Vilniuje – pergalės eisena

2023 07 06
Dubingių ežeras | A. Šėmienės nuotr.

Istorinis traktas įamžins karalienės Barboros atminimą

2023 07 05
Paskutinė galimybė išvysti iš Lvivo atvežtus europinės tapybos šedevrus, atskleidžiančius ir Lietuvos istoriją | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Paskutinė galimybė išvysti iš Lvovo atvežtus europinės tapybos šedevrus, atskleidžiančius ir Lietuvos istoriją

2023 05 28
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį

2023 05 25
Į Vilnių atvežti Žygimanto Augusto gobelenai | V. Abramausko nuotr.

Į Vilnių atvežti Žygimanto Augusto gobelenai

2023 04 22
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Interaktyvios užduotys – sudėtinė Vilniaus miesto istorijos olimpiados dalis | M. Frolovos nuotr.

Ko reikia, kad vaikai pažintų Lietuvos istoriją?

2023 02 15
Pirmoji Vilniaus miesto istorijos olimpiada Valdovų rūmuose vyko 2014 m. | Valdovų rūmų nuotr.

Vilniaus miesto istorijos olimpiada grįžta į Valdovų rūmus

2023 02 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus | Lietuvos pašto nuotr.
Architektūra

Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus

2023 09 15
Mariupolis 2022-03-09 | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

„20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams

2023 09 15
Unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip išvengti vaikų streso ir blogo miego?

2023 09 15
Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

2023 09 15
Europos judumo savaitė | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą atkeliauja Europos judumo savaitė

2023 09 15
Spanguolės | vstt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

AAD: spanguoliaukite ir grybaukite atsakingai

2023 09 15
Kaune rengiama architektūros paroda „Leonardas Vaitys – sugrįžimas“ | Lietuvos architektų sąjungos nuotr.
Architektūra

Kaune rengiama architektūros paroda „Leonardas Vaitys – sugrįžimas“

2023 09 15
Istorijų namuose vyks trečioji istorijų pasakojimo šventė – šildys pokalbiai ir sriuba | S. Samsonas, LNM nuotr.
Istorija

Istorijų namuose – trečioji istorijų pasakojimo šventė: šildys pokalbiai ir sriuba

2023 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  • Nuliūdusi žmoga apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Redakcijai: apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • >Pajūriečiui apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus
  • „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
  • Kaip išvengti vaikų streso ir blogo miego?
  • Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Žvėrinčiai – prieglobstis laukiniams žvėrims

by Kristina Aleknaitė
2023 08 28
0
Žvėrinčiai – prieglobstis laukiniams žvėrims | lrv.lt nuotr.

Kai išmaišyti norimi pažintiniai takai, pasipliuškenta jūroje ir pasvajota gulint ant žolės ir kuriant personažus iš debesų, galima akis nukreipti...

Skaityti toliau

Vavelio karališkosios pilies vadovas A. Betlejus įvertintas garbingu apdovanojimu

by Kristina Aleknaitė
2023 07 08
0
Apdovanojimas A. Betlejui | R. Dačkus, prezidentas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir...

Skaityti toliau

Liepos 6-ąją Vilniuje – pergalės eisena

by Ditė Česėkaitė
2023 07 06
0
Vilnius | S. Žiūros nuotr.

Liepos 6 d. jau penkioliktus metus iš eilės viso pasaulio lietuviai 21 val. kartu giedos Tautišką giesmę. Šiemet ta proga...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  • Nuliūdusi žmoga apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Redakcijai: apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • >Pajūriečiui apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
  • >>>Žemynai apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
Kitas straipsnis
„Wikipedia“ nuotr.

Anapilin iškeliavo dr. Kazys Bobelis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai