Siekdama sumažinti neigiamą hidroelektrinių poveikį upių ekosistemoms, Aplinkos ministerija siūlo patikslinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipines taisykles.
Patirtis rodo, kad naudojant tvenkinius jie neretai nėra prižiūrimi pagal aplinkosauginius reikalavimus, iš jų nešalinamos dugno nuosėdos, perteklinė augmenija ir kt. Patikslintų minėtųjų taisyklių projektas parengtas atsižvelgus į mokslininkų ir aplinkosaugininkų siūlymus.
Siūloma nustatyti atvejus, kai privalu peržiūrėti ir keisti konkretaus tvenkinio ar patvenkto ežero tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles.
Pavyzdžiui, kai aplinkos stebėsenos ar kitaip gauti aplinkos kokybės duomenys rodys, kad tvenkinio ar patvenkto ežero hidrotechnikos statiniai daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, arba kai Aplinkos apsaugos departamentas duoda privalomąjį nurodymą pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pakeitimo projektą.
Numatoma patikslinti su tvenkinio ar patvenkto ežero darbo režimu susijusias nuostatas, nustatyti tvenkinių panaikinimo reikalavimus ir kt. Upės pabaseinyje paskelbus hidrologinę sausrą, bus privalu pakeisti tvenkinio ar patvenkto ežero darbo režimą – į žemutinį bjefą praleisti ne mažesnį už gamtosauginį vandens debitą, mažųjų – mažesnės nei 10 MW galios – HE veiklą stabdyti išjungus turbinas, sustabdyti vandens paėmimą ir t. t.
Hidroelektrinių savininkai privalės sudaryti sutartis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl hidrologinės sausros duomenų gavimo.
Įsigaliojus pakeistoms Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinėms taisyklėms, hidrotechnikos statinių savininkai ir nuomininkai ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 1 d. turės parengti konkretaus tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisykles ir jas pateikti AAA patvirtinti.
Taisyklių pakeitimais taip pat siūloma įteisinti kriterijus žuvų pralaidoms įrengti ir įpareigoti numatytais atvejais atlikti pralaidų efektyvumo tyrimus, kiek jos yra veiksmingos. Užtvankų, kuriose privalu įrengti žuvų pralaidas, savininkai ir naudotojai privalės jas įrengti iki 2025 m. sausio 1 d.
Iš Lietuvoje esančių 98 hidroelektrinių, naujausiais AAA duomenimis, daugiau kaip pusės jų (51) veikla labai kenkia vandens telkinių būklei. Dėl upių vagose įrengtų hidrotechninių statinių pakinta upių hidrologinis režimas, vyksta nenatūralūs vandens lygio svyravimai ir pažeidžiamas upių vientisumas. Tai neigiamai atsiliepia vandens organizmams, jų migracijai, sutrikdomas dugno nuosėdų judėjimas. Hidroelektrinėms veikiant, sausmečiu dažnai pritrūksta vandens ekosistemoms, turbinomis žalojamos žuvys, nesudaromos sąlygos joms migruoti.
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniosios patarėjos Agnės Kniežaitės, spręsti šias aplinkosaugines problemas padėtų siūlomi Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių pakeitimai.
Susiję straipsniai:
- Miškų pareigūnams suteikta daugiau galių
- Nesaugoma avis – lengvas grobis vilkui
- Filmų apie gamtą kūrėjai kviečiami dalyvauti konkurse P. Abukevičiaus premijai laimėti
- Vietomis ledas labai pavojingas
- Nuo vasario 1 d. draudžiama žvejoti lydekas
- Savivaldybės ragina rasti būdų rūpintis aplinkosauga nedidinant vandens kainos gyventojams
- Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos
- Ką neteisėto draustinyje nustatė Kauno prokurorai?
- Hidrologai įspėja: vandens telkinių ledas jau nesaugus
- Užfiksuotas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis
