Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kas laukia elektromobilių Lietuvoje po 10 metų?

www.alkas.lt
2021 05 04 14:10
0
Lietuvių bendrovė skinasi kelią elektromobilumo srityje Europoje ir plačiau

Elektromobilių įkrovimo stotelės | „Versli Lietuva“ nuotr.

Ambicingi tikslai – stabdyti klimato kaitą – verčia mąstyti, kas mūsų laukia, kai susidursime su dideliu kiekių panaudotų baterijų, kurias teks tvarkyti kaip itin pavojingas atliekas. Apie tai su nerimu kalba automobilių gamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) atstovai bei patys nebetinkamos naudoti technikos tvarkytojai. Tuo tarpu akumuliatorius transporto priemonėms gaminantis verslas ir net Aplinkos ministerija kol kas problemos neįžvelgia.

Autopramoninės šalies, Vokietijos, žiniasklaidos priemonėse itin dažnai kalbama apie būtinybę mažinti šiltnamio efekto planetai sukeliamus padarinius.  Vienoje iš paskutiniųjų Deutsche Welle (DW) publikuotoje gyventojų apklausoje pateikiami duomenis, jog daugiau nei pusė vokiečių (pagal vienas apklausas 53 proc., pagal kitas – 59 proc.) šalies Vyriausybės veiksmų planą, skirtą klimato kaitai, vadina nepakankamu. Tačiau tuo pačiu nurodoma, kad Vokietijos vairuotojai neskuba atsisakyti pačių taršiausių visureigių. Manoma, jog to priežastis –  įpročiai, didesnė elektromobilių kaina ir nepakankama įkrovimo stotelių infrastruktūra.  Be to, glumina ir kai kurie tyrimai, teigiantys, jog elektromobiliai klimato kaitai turi netgi didesnę reikšmę nei transporto priemonės su dyzeliniais ar benzininiais varikliais. Tai įrodinėjantys yra įsitikinę, jog būtina skaičiuoti ne tik tuos teršalų kiekius, kurie susidaro eksploatacijos metu, bet ir tuos, kurie atsiranda, gaminat tokias transporto priemones bei jas utilizuojant.

Tuo tarpu Anglijoje jau skelbiama, jog viešųjų įkrovimo taškų skaičius pralenkė šalyje esančių degalinių skaičių. „Zap-Map“ (įkrovimo taškų žemėlapis) duomenimis, Jungtinėje Karalystėje dabar yra 8471 įkrovimo aikštelė ir 8400 degalinių, kurių skaičius kasmet vis mažėja.

Elektromobilių Lietuvoje turėtų sparčiai daugėti

Statistika rodo, kad šiuo metu dyzeliniai varikliai užima per 68 proc. bendro šalies automobilių parko. Elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės bendrai sudaro tik apie 2 proc. Vertinant panašių charakteristikų naujo benzininio ar dyzelinio automobilio bei elektromobilio kainas, skirtumas nemažas – siekia apie 40 proc. Be to, infrastruktūra, reikalinga aptarnauti tokį transportą, nėra iki galo Lietuvoje išvystyta.

Vis dėlto per artimiausią dešimtmetį šalies keliuose turėtume matyti gerokai daugiau elektra varomų automobilių, bent jau taip užsimojo valdžia. Pagal klimato kaitos valdymo darbotvarkę, 2030 m. pusė privačių pirkėjų turėtų įsigyti elektromobilius.

Jau numatyta schema, pagal kurią įsigyjantiems elektromobilius valstybės skiriama dotacija gali siekti 5 tūkst. eurų. LR Vyriausybės patvirtintoje Klimato kaitos programos sąmatoje tvarioms subsidijoms numatytame 161,6 mln. eurų biudžete 57 mln. eurų skirta mažiau taršiam transportui įsigyti. Iš jų 5 mln. atiteks gyventojams, nusprendusiems pirkti elektromobilį. Numatytas kompensacinės išmokos dydis vienam fiziniam asmeniui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2 tūkst. eurų, už įsigytą naują elektromobilį – 4 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Aplinkos ministerija: elektromobilių plėtra padės mažinti oro taršą

Specialistų teigimu, Lietuvoje būtina mažinti kasmet vis didėjantį tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį transporto sektoriuje. Tai kad jis pastarąjį dešimtmetį tolygiai tik didėjo, rodo ir šių metų Nacionalinė ŠESD išmetimų ataskaita.

„Dėl elektromobilių ir įprastinių transporto priemonių viso gyvavimo ciklo taršos palyginimo yra daug diskusijų, tačiau pažymėtina, kad nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai yra nustatyti tiesiogiai išmetamam kiekiui. Šie siekiai paremti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodika, kuri taip pat orientuota į tiesiogiai išmetamų teršalų kiekį. Todėl šiuo atžvilgiu transporto priemonės, eksploatavimo metu tiesiogiai neišmetančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turi pranašumą“, – sako Tomas Aukštinaitis, AM Klimato politikos grupės vyresn. patarėjas.

Ministerijos pareigūnas patvirtino, jog jokio plano, kaip bus utilizuojamos elektromobilių baterijos kol kas nėra ir jo nereikia, nes tokių atliekų tvarkymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės, Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai reikalavimų aprašas.

„Nacionalinės teisės aktų nuostatos, susijusios su visų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymu, suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas bei gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys atitinka europinius reikalavimus. Todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, šiuo metu nėra poreikio rengti papildomus planus, susijusius su elektromobilių baterijų tvarkymu, panaudojimu ir utilizavimu“, – teigia  T. Aukštinaitis.

Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės projekte numatytas skatinimas naudotis elektromobiliais yra įtvirtintas Alternatyviųjų degalų įstatymu, pagal kurį yra didinamas privalomas įsigyjamų netaršių transporto priemonių skaičius viešuosiuose pirkimuose, taip pat skatinamas pirmą kartą Lietuvoje registruojamų elektromobilių įsigijimas.

Senos akumuliatorių baterijos gali būti panaudotos naujų gamybai

Klaipėdoje kuriamiems ir gaminamiems elektriniams miesto autobusams „Dancer“ naudojamos ličio titano oksido (ličio titanato) baterijos, kurios dėl savo nano kristalų technologijos ir didesnio anodų judėjimo ploto, kaip teigiama,  pasižymi galimybėmis jas įkrauti per labai trumpą laiką – užtenka vos 10 minučių.

„Ličio titano oksido baterijos yra pagamintos iš kasybos būdu išgaunamo ličio bei iš perdirbamų lėktuvų gaunamo bei oksiduojamo titano. Be to, baterijoms taip pat naudojamas metalinis rėmelis, kuris dažniausiai gaminamas iš perdirbamų nebenaudojamų automobilių. Tokių baterijų gamyba jau yra žiedinės ekonomikos dalis dėl tiekimo grandinės, kuri įtraukia medžiagų gavybą iš perdirbamų daiktų“, – teigia AGIA asociacijai priklausančios, autobusus gaminančios UAB „Vėjo projektai“ bendrovės generalinis direktorius Alvydas Naujėkas. – Kadangi ličio titanato baterijos taip pat pasižymi ir ilgaamžiškumu, užtikrinant iki 20 tūkstančių pakrovimo ciklų, kol kas pasaulyje nėra nė vieno atvejo, kad tokio tipo baterijas reikėtų utilizuoti. Tačiau jau dabar yra galvojama, baterijose panaudotos medžiagos – litis bei titano oksidas – galėtų būti pakartotinai naudojamos naujų baterijų gamybai. O didėjant atsinaujinančių energijos šaltinių svarbai, ličio titano oksido baterijos suteikia galimybę užtikrinti sinergiją tarp saulės ir vėjo energijos, energijos kaupimo ir tinklo. Ličio titanato pagrindu pagamintos energijos kaupimo priemonės galėtų prisidėti prie elektros sistemos stabilizavimo, ir būtų gerokai tvaresnės nei bet kurios kitos ankstesnės alternatyvos“.

Manoma, kad atsakingas baterijų naudojimas „Dancer“ autobusuose leis užtikrinti jų naudojimą daugiau nei 20 metų. Po šio laikotarpio, perdirbant ir panaudojant medžiagas pakartotinai, elektrinės transporto priemonės taps visiškai neutralios klimatui – ne tik sutaupys CO2, NOx, CO emisijas, bet ir neturės jokio poveikio aplinkai visuose gamybos etapuose.

Klausimų kol kas daugiau nei atsakymų

Pastaraisiais metais elektromobilių technologijos labai sparčiai juda į priekį, nuolat kinta, nes tikslas yra vienas, kad toks automobilis kuo daugiau nuvažiuotų.  Autopramonė nuolat lenktyniauja dėl pigesnių ir galingesnių akumuliatorių, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas jų komponentų perdirbimui, o ne utilizavimui. Baterijų utilizavimu užsiimančios bendrovės „Žalvaris“ atstovo Pauliaus Repšio teigimu, kol kas labai realių ir tobulai veikiančių sprendimų, dar nėra.

„Elektromobiliams vis labiau populiarėjant, akivaizdu, kad labai artimoje ateityje susidursime su iššūkiais, kalbant apie jų komponentų ir ličio baterijų tvarkymą. Kol kas jų perdirbimo technologijos kuriamos ir tobulinamos, todėl jos šiai dienai pakankamai brangios”, – sako P. Repšys, didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris” plėtros direktorius.

Tam, jog dar daug nežinomųjų šioje srityje visame pasaulyje pritaria Autogamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Rita Zdanevičienė. Pasak jos, Lietuvoje kol kas elektromobilių baterijos yra surenkamos ir išgabenamos perdirbti į užsienį. Vis tik Nacionalinio oro taršos mažinimo plano ir elektromobilių populiarėjimo kontekste Lietuvai būtina jau dabar ruoštis tvarkyti šias atliekas ir galbūt derėtų galvoti, kaip sukurti ličio jonų baterijų utilizavimo rinką.

„Vienijame automobilių gamintojus ir importuotojus, todėl tos problemos, kurios susijusios su pavojingomis laikomomis autodetalėmis, yra žinomos. O dėl elektromobilių baterijų perdirbimo šiuo metu pasaulyje daugiau klausimų nei atsakymų.  Aiškus baterijų perdirbimo reglamentavimas padėtų mūsų nariams sklandžiau planuoti savo veiklą“, – teigia R. Zdanevičienė.

Dyzelinių ir benzininių automobilių paklausa Europoje toliau sparčiai mažėja

Europos Sąjungoje (ES) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko dyzelinių automobilių pardavimai – jie sudarė tik 23,2 proc. visų parduotų automobilių skaičiaus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu šis sektorius sudarė 30 proc.  rinkos. Panašiai toliau mažėjo ir benzininių automobilių paklausa. Jų pardavimai sumažėjo net 16,9 proc.

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, hibridinės transporto priemonės sudarė 18,4 proc. visų lengvųjų automobilių pardavimų ES – per metus jų rinkos dalis išaugo beveik dvigubai. Taip pat pastebima, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius padidėjo ir elektromobilių paklausa – jų pardavimai sudarė 5,7 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Po didelės oro taršos Lietuvoje pastebimas pagerėjimas
  2. Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
  3. Pirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medis
  4. Lietuvos metų medžiu išrinktas Stelmužės ąžuolas
  5. Elektra vietoje dyzelio ir dujų: ką rinksis sumanūs vairuotojai
  6. VU mokslininkė: Plastikas kojų neturi ir negali pats nueiti ir užteršti mūsų aplinkos
  7. Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas
  8. Ar elektromobiliai teršia mažiau?
  9. Kaip sekasi elektromobiliams Lietuvoje ir pasaulyje?
  10. Už nepanaudotus taršos leidimus Lietuva gavo 12 mln. litų
  11. Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
  12. Birželio penktąją Aplinkos ministerija kviečia nesinaudoti jokiais vienkartiniais plastiko gaminiais
  13. Aplinkos ministerija gražins dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį
  14. Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
  15. Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga
  16. Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius
  17. Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės
  18. Lūšys grįžta į Lietuvos miškus
  19. A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!
  20. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

2022 05 18
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

2022 05 16
Kuriamas elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapis

Kuriamas elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapis

2022 05 13
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai

Parengtas Nacionalinio miškų susitarimo projektas

2022 05 12
Miškų mokslo darbams, kurie skatins naujovėmis grįstą miškininkavimą – 357 tūkst. eurų

Miškų mokslo darbams, kurie skatins naujovėmis grįstą miškininkavimą – 357 tūkst. eurų

2022 05 11
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Koks dviratis geriausiai tinka Jums?

Renginiai skatins rinktis netaršias judėjimo priemones

2022 05 09
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito

Erkės gali tykoti ne tik miškuose

2022 05 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centuose daugės paslaugų

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
  • Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 493; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 480; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 473; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 455; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 385; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 369; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
0
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

Nemaža dalis stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų, statytų prieš 50 ir daugiau metų, taip nusidėvėjo, kad jų atnaujinti didinant energinį veiksmingumą...

Skaityti toliau

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
1
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus...

Skaityti toliau

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
1
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

Tęsinys.  I dalis ČIA, II dalis ČIA, III dalis ČIA, IV dalis ČIA. Įvadas Novelės tema – žmogus ir gamta....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius | respublika.lt nuotr

O. Strikulienė. Okeanidėms į visuomenės nuomonę - nusispjaut: tuojau pat seimui svarstyti bus pateiktas Partnerystės įstatymas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai