Kas laukia elektromobilių Lietuvoje po 10 metų?

Ambicingi tikslai – stabdyti klimato kaitą – verčia mąstyti, kas mūsų laukia, kai susidursime su dideliu kiekių panaudotų baterijų, kurias teks tvarkyti kaip itin pavojingas atliekas. Apie tai su nerimu kalba automobilių gamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) atstovai bei patys nebetinkamos naudoti technikos tvarkytojai. Tuo tarpu akumuliatorius transporto priemonėms gaminantis verslas ir net Aplinkos ministerija kol kas problemos neįžvelgia.

Autopramoninės šalies, Vokietijos, žiniasklaidos priemonėse itin dažnai kalbama apie būtinybę mažinti šiltnamio efekto planetai sukeliamus padarinius.  Vienoje iš paskutiniųjų Deutsche Welle (DW) publikuotoje gyventojų apklausoje pateikiami duomenis, jog daugiau nei pusė vokiečių (pagal vienas apklausas 53 proc., pagal kitas – 59 proc.) šalies Vyriausybės veiksmų planą, skirtą klimato kaitai, vadina nepakankamu. Tačiau tuo pačiu nurodoma, kad Vokietijos vairuotojai neskuba atsisakyti pačių taršiausių visureigių. Manoma, jog to priežastis –  įpročiai, didesnė elektromobilių kaina ir nepakankama įkrovimo stotelių infrastruktūra.  Be to, glumina ir kai kurie tyrimai, teigiantys, jog elektromobiliai klimato kaitai turi netgi didesnę reikšmę nei transporto priemonės su dyzeliniais ar benzininiais varikliais. Tai įrodinėjantys yra įsitikinę, jog būtina skaičiuoti ne tik tuos teršalų kiekius, kurie susidaro eksploatacijos metu, bet ir tuos, kurie atsiranda, gaminat tokias transporto priemones bei jas utilizuojant.

Tuo tarpu Anglijoje jau skelbiama, jog viešųjų įkrovimo taškų skaičius pralenkė šalyje esančių degalinių skaičių. „Zap-Map“ (įkrovimo taškų žemėlapis) duomenimis, Jungtinėje Karalystėje dabar yra 8471 įkrovimo aikštelė ir 8400 degalinių, kurių skaičius kasmet vis mažėja.

Elektromobilių Lietuvoje turėtų sparčiai daugėti

Statistika rodo, kad šiuo metu dyzeliniai varikliai užima per 68 proc. bendro šalies automobilių parko. Elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės bendrai sudaro tik apie 2 proc. Vertinant panašių charakteristikų naujo benzininio ar dyzelinio automobilio bei elektromobilio kainas, skirtumas nemažas – siekia apie 40 proc. Be to, infrastruktūra, reikalinga aptarnauti tokį transportą, nėra iki galo Lietuvoje išvystyta.

Vis dėlto per artimiausią dešimtmetį šalies keliuose turėtume matyti gerokai daugiau elektra varomų automobilių, bent jau taip užsimojo valdžia. Pagal klimato kaitos valdymo darbotvarkę, 2030 m. pusė privačių pirkėjų turėtų įsigyti elektromobilius.

Jau numatyta schema, pagal kurią įsigyjantiems elektromobilius valstybės skiriama dotacija gali siekti 5 tūkst. eurų. LR Vyriausybės patvirtintoje Klimato kaitos programos sąmatoje tvarioms subsidijoms numatytame 161,6 mln. eurų biudžete 57 mln. eurų skirta mažiau taršiam transportui įsigyti. Iš jų 5 mln. atiteks gyventojams, nusprendusiems pirkti elektromobilį. Numatytas kompensacinės išmokos dydis vienam fiziniam asmeniui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2 tūkst. eurų, už įsigytą naują elektromobilį – 4 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Aplinkos ministerija: elektromobilių plėtra padės mažinti oro taršą

Specialistų teigimu, Lietuvoje būtina mažinti kasmet vis didėjantį tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį transporto sektoriuje. Tai kad jis pastarąjį dešimtmetį tolygiai tik didėjo, rodo ir šių metų Nacionalinė ŠESD išmetimų ataskaita.

„Dėl elektromobilių ir įprastinių transporto priemonių viso gyvavimo ciklo taršos palyginimo yra daug diskusijų, tačiau pažymėtina, kad nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai yra nustatyti tiesiogiai išmetamam kiekiui. Šie siekiai paremti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodika, kuri taip pat orientuota į tiesiogiai išmetamų teršalų kiekį. Todėl šiuo atžvilgiu transporto priemonės, eksploatavimo metu tiesiogiai neišmetančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turi pranašumą“, – sako Tomas Aukštinaitis, AM Klimato politikos grupės vyresn. patarėjas.

Ministerijos pareigūnas patvirtino, jog jokio plano, kaip bus utilizuojamos elektromobilių baterijos kol kas nėra ir jo nereikia, nes tokių atliekų tvarkymą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės, Baterijų ir akumuliatorių tiekimo rinkai reikalavimų aprašas.

„Nacionalinės teisės aktų nuostatos, susijusios su visų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymu, suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas bei gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys atitinka europinius reikalavimus. Todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, šiuo metu nėra poreikio rengti papildomus planus, susijusius su elektromobilių baterijų tvarkymu, panaudojimu ir utilizavimu“, – teigia  T. Aukštinaitis.

Nacionalinės klimato kaitos darbotvarkės projekte numatytas skatinimas naudotis elektromobiliais yra įtvirtintas Alternatyviųjų degalų įstatymu, pagal kurį yra didinamas privalomas įsigyjamų netaršių transporto priemonių skaičius viešuosiuose pirkimuose, taip pat skatinamas pirmą kartą Lietuvoje registruojamų elektromobilių įsigijimas.

Senos akumuliatorių baterijos gali būti panaudotos naujų gamybai

Klaipėdoje kuriamiems ir gaminamiems elektriniams miesto autobusams „Dancer“ naudojamos ličio titano oksido (ličio titanato) baterijos, kurios dėl savo nano kristalų technologijos ir didesnio anodų judėjimo ploto, kaip teigiama,  pasižymi galimybėmis jas įkrauti per labai trumpą laiką – užtenka vos 10 minučių.

„Ličio titano oksido baterijos yra pagamintos iš kasybos būdu išgaunamo ličio bei iš perdirbamų lėktuvų gaunamo bei oksiduojamo titano. Be to, baterijoms taip pat naudojamas metalinis rėmelis, kuris dažniausiai gaminamas iš perdirbamų nebenaudojamų automobilių. Tokių baterijų gamyba jau yra žiedinės ekonomikos dalis dėl tiekimo grandinės, kuri įtraukia medžiagų gavybą iš perdirbamų daiktų“, – teigia AGIA asociacijai priklausančios, autobusus gaminančios UAB „Vėjo projektai“ bendrovės generalinis direktorius Alvydas Naujėkas. – Kadangi ličio titanato baterijos taip pat pasižymi ir ilgaamžiškumu, užtikrinant iki 20 tūkstančių pakrovimo ciklų, kol kas pasaulyje nėra nė vieno atvejo, kad tokio tipo baterijas reikėtų utilizuoti. Tačiau jau dabar yra galvojama, baterijose panaudotos medžiagos – litis bei titano oksidas – galėtų būti pakartotinai naudojamos naujų baterijų gamybai. O didėjant atsinaujinančių energijos šaltinių svarbai, ličio titano oksido baterijos suteikia galimybę užtikrinti sinergiją tarp saulės ir vėjo energijos, energijos kaupimo ir tinklo. Ličio titanato pagrindu pagamintos energijos kaupimo priemonės galėtų prisidėti prie elektros sistemos stabilizavimo, ir būtų gerokai tvaresnės nei bet kurios kitos ankstesnės alternatyvos“.

Manoma, kad atsakingas baterijų naudojimas „Dancer“ autobusuose leis užtikrinti jų naudojimą daugiau nei 20 metų. Po šio laikotarpio, perdirbant ir panaudojant medžiagas pakartotinai, elektrinės transporto priemonės taps visiškai neutralios klimatui – ne tik sutaupys CO2, NOx, CO emisijas, bet ir neturės jokio poveikio aplinkai visuose gamybos etapuose.

Klausimų kol kas daugiau nei atsakymų

Pastaraisiais metais elektromobilių technologijos labai sparčiai juda į priekį, nuolat kinta, nes tikslas yra vienas, kad toks automobilis kuo daugiau nuvažiuotų.  Autopramonė nuolat lenktyniauja dėl pigesnių ir galingesnių akumuliatorių, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas jų komponentų perdirbimui, o ne utilizavimui. Baterijų utilizavimu užsiimančios bendrovės „Žalvaris“ atstovo Pauliaus Repšio teigimu, kol kas labai realių ir tobulai veikiančių sprendimų, dar nėra.

„Elektromobiliams vis labiau populiarėjant, akivaizdu, kad labai artimoje ateityje susidursime su iššūkiais, kalbant apie jų komponentų ir ličio baterijų tvarkymą. Kol kas jų perdirbimo technologijos kuriamos ir tobulinamos, todėl jos šiai dienai pakankamai brangios”, – sako P. Repšys, didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris” plėtros direktorius.

Tam, jog dar daug nežinomųjų šioje srityje visame pasaulyje pritaria Autogamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Rita Zdanevičienė. Pasak jos, Lietuvoje kol kas elektromobilių baterijos yra surenkamos ir išgabenamos perdirbti į užsienį. Vis tik Nacionalinio oro taršos mažinimo plano ir elektromobilių populiarėjimo kontekste Lietuvai būtina jau dabar ruoštis tvarkyti šias atliekas ir galbūt derėtų galvoti, kaip sukurti ličio jonų baterijų utilizavimo rinką.

„Vienijame automobilių gamintojus ir importuotojus, todėl tos problemos, kurios susijusios su pavojingomis laikomomis autodetalėmis, yra žinomos. O dėl elektromobilių baterijų perdirbimo šiuo metu pasaulyje daugiau klausimų nei atsakymų.  Aiškus baterijų perdirbimo reglamentavimas padėtų mūsų nariams sklandžiau planuoti savo veiklą“, – teigia R. Zdanevičienė.

Dyzelinių ir benzininių automobilių paklausa Europoje toliau sparčiai mažėja

Europos Sąjungoje (ES) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko dyzelinių automobilių pardavimai – jie sudarė tik 23,2 proc. visų parduotų automobilių skaičiaus. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu šis sektorius sudarė 30 proc.  rinkos. Panašiai toliau mažėjo ir benzininių automobilių paklausa. Jų pardavimai sumažėjo net 16,9 proc.

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, hibridinės transporto priemonės sudarė 18,4 proc. visų lengvųjų automobilių pardavimų ES – per metus jų rinkos dalis išaugo beveik dvigubai. Taip pat pastebima, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius padidėjo ir elektromobilių paklausa – jų pardavimai sudarė 5,7 proc. visų naujų automobilių pardavimų.