Balandžio 29–30 d. Lietuvos istorijos institutas ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rengia virtualią tarptautinę mokslinę konferenciją „Marija Gimbutienė Lietuvoje ir pasaulyje: minint šimtąsias gimimo metines“. Prezidento Valdo Adamkaus globojamame renginyje mokslininkai kalbės apie prof. Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės tyrinėjimus, jos atmintį ir reikšmę, aptars jos vykdytus archeologinius kasinėjimus ir tyrimus įvairiuose regionuose.
„Tai – viena ryškiausių Lietuvos archeologių, kurios mokslo darbai ne tik žinomi, bet ir labai vertinami visame pasaulyje, o ir savo aktualumo nepraranda iki šių dienų. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie ypatingos sukakties minėjimo ir UNESCO paskelbtus 2021-uosius prof. M. B. Alseikaitės-Gimbutienės metus papuošti Lietuvos istorijos instituto inicijuota nuotoline tarptautine moksline konferencija. Joje bendrai diskusijai subūrėme įvairių sričių specialistus profesorės tyrimų svarbai dabartiniame pasaulyje aptarti“, – sako viena iš konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto narių, Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Pasak jos, rengti mokslinę konferenciją iš esmės paskatino reikšminga data – šių metų sausio 22 d. suėjo 100 metų, kai Vilniuje gimė pasaulinio garso archeologė, Senosios Europos – baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūrų – tyrinėtoja prof. M. B. Alseikaitė-Gimbutienė (1921–1994). Lietuvių archeomitologijos pradininkė ne kartą dalyvavo atliekant Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos – tyrimus, dalijosi įžvalgomis ir atradimais, tikriausiai sėmėsi įkvėpimo ir savo unikaliems darbams.
Dvi dienas truksiančioje virtualioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje iš viso rengiamos keturios teminės sesijos, o jose skaitomi pranešimai palies įvairias temas, tokias kaip M. B. Alseikaitės-Gimbutienės atmintis ir reikšmė XXI a., jos veikla lietuvių diasporos intelektualinėje erdvėje, kelionės ir tyrinėjimai, antropomorfinių figūrų simbolika ir kt.
Bus skaitomi ir keli pranešimai, kurių tikslas – pristatyti profesorės archeologinius tyrinėjimus konkrečiuose regionuose esančiose priešistorinėse gyvenvietėse, tokiose kaip Sitagroi (Graikija), Anzabegovas (Makedonija) ar Skalorijos ola (Italija). Paskutinę konferencijos dieną Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška pristatys Vytauto Urbanavičiaus filmą „Marijai Gimbutienei – 70“ (1997) ir pakvies į jo peržiūrą.
Mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitys 22 mokslininkai iš 8 pasaulio ir Europos šalių. Tarp jų – tokie žinomi akademinio pasaulio atstovai kaip prof. dr. Egidijus Aleksandravičius (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Ernestine Elster (Kalifornijos Los Andželo universitetas, JAV), prof. dr. Žanas Paulis Demiul (Jean-Paul Demoule) (Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas, Prancūzija), prof. dr. Džeimsas Melori (James Mallory) (Belfasto Karalienės universitetas, Jungtinė Karalystė), prof. dr. Dugas Beilis (Dougas Bailey) (San Fransisko valstijos universitetas, JAV), prof. dr. Janas Kuijtas (Notr Damo universitetas, JAV), prof. dr. Džonas Robas (John Robb) (Kembridžo universitetas, Jungtinė Karalystė), prof. dr. Peteris Bilas (Peter Biehl) (Niujorko valstijos Bafalo universitetas, JAV), prof. dr. Aleksandras Kosko (Aleksander Kośko), prof. dr. Maržena Šmit (Marzena Szmyt) ir prof. dr. Janušas Čebrešukas (Janusz Czebreszuk) (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Lenkija), prof. dr. Šarada Širinivasan (Sharada Shirinivasan) (Pažangiųjų mokslų institutas, Bengalūras, Indija), prof. dr. Antonis Hardingas (Anthony Harding) (Ekseterio universitetas, Jungtinė Karalystė), prof. dr. Rimantas Jankauskas, prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas) ir kt.
Tarptautinę mokslinę konferenciją „Marija Gimbutienė Lietuvoje ir pasaulyje: minint šimtąsias gimimo metines“ rengia Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudamas su Valdovų rūmų muziejumi. Konferencijos diskusijoje kviečiami dalyvauti istorikai, kultūros, archeologijos ir kitų sričių tyrinėtojai, muziejininkai ir plačioji kultūros visuomenė.
Visa tarptautinės mokslinės konferencijos programa yra čia: Prof. M. Gimbutienei skirtos konferencijos-programa
Konferencijos bus transliuojama Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų „Facebook“ ir „Youtube“ lietuviškoje ir angliškoje paskyrose.
Virtuali konferencija Marijai Gimbutienei – 100 / I-oji diena:
Virtuali konferencija Marijai Gimbutienei – 100 / II-oji diena:
Kembridžo įdomu kiti tai vanduo nuo kisieliaus.. mažikai, net Sorbonos nėra nei Yale universitetų..
Tomą V. iš Jeilio ir jo bendramintę kasdien čia turime, ar negana?
O kas tas Tomas, ką?
Neblėstantys, niekaip neblėstantys yra Marijos Gimbutienės darbai. Kaip ir neblėstantys yra prof. hab. dr. Vlado Žulkaus, dr. K. N. Kitkausko, prof. hab. dr. Rimanto Balsio, prof. hab. dr. Vykinto Vaitkevičiaus, LMA akademiko Leonardo Saukos, tolimosios baltų praeities tyrinėtojų Jūratės Statkutės de Rosales, Juozo Šeimio, orientalisto Romualdo Neimanto ir t. t. darbai, kuriais remiantis parodytas baltų atėjimas į šių dienų Lietuvos bei Latvijos valstybių žemes ne tik iš Europos rytų, pietryčių, bet ir iš Europos pietinių bei vakarinių krypčių žemių bei jūrų pusės. M. Gimbutienės knygos “Baltai” 57 paveiksle yra žemėlapis, kuris vadinasi “Lietuvos imperija XIV-XV a. ir Lenkija XV a. laikais”. Tačiau todėl, kad XIV-XV amžiuje visame pasaulyje gyveno vos 425 milijonai žmonių (World Atlas, London, 2003), imperija Lietuvos niekaip nepavadinsi. Teritoriją tą galima pavadinti tik kaip apgyvendintą baltais. Kaip kad ir nuo žymiai tolesnių laikų baltais apgyvendintą vakarų ir pietų Europą pavadinti baltų imperija irgi būtų apsirikimas. Apie tai parašyta ruošiamoje spausdinti knygoje-trilogijoje “Istorija pareinant į Lietuvą”. Dėkoju.
Dešimtą kartą klausiu, kur Marijos Gimbutienės knygos lietuvių kalba? Kadangi tų knygų nėra (kiek išleista per pastaruosius 30 metų?), todėl man visi šie minėjimai atrodo labai nenuoširdūs.
MARIJA GIMBUTIENĖ
BALATAI PRIEŠISTORINIAIS LAIKAIS
Etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija.
ps. 41. Marija Gimbutienė 3. EUROPOS INDOEUROPĖJIMO PRADŽIA. KURGANŲ KULTŪROS ŽMONIŲ VERŽIMASIS į VIDURIO EUROPĄ ( 4300 – 3000 m.. pr.m.e.). (Išrašas iš M.G. knygos).
Visai tikra, kad neolito ir žalvario amžiaus Vidurio ir Pietryčių Europos kultūros augimą bei klestėjimą, per kelis tūkstantmečius, ypač VI ir V tūkstantmetyje pr.m.e., ne kartą sustabdė ir net pakirto gyvulių augintojai, atėję iš Eurazijos stepių tarp 4300 ir 3000 m.pr.m.e. …. Toliau M.G. rašo …
…. Tuo metu man buvo lemta dirbti Harvardo universitete ir rašyti studiją apie Rytų Europos proistorę, neolito , chalkolito, arba vario, amžiaus laikotarpį “Rytų Europos proistorė”, (”The Prehistory of Eastern Europe”, 1956 ), vėliau apie žalvario amžių – Centrinės ir Rytų Europos žalvario amžiaus kutūra” (‘The Bronze Age Cultūres of Central and Eastern Europe”, 1965) ir iš esmės susipažinti su Rytų Europos archeologijos problemomis). ir t.t. ir t.t.
—— Įdomu tai, kad 1955 metais ALTAJŲ KALNUOSE Ongudajaus miestelyje (Tenga) man teko dalyvauti Leningrado archeologijos profesoriaus Sergejaus Ivanovičiaus RODENKOS komandoje, ATIDENGIANT MŪSŲ PROTĖVIO RIKIO KURGANĄ – PILIAKALNĮ – PILKAPĮ kuriam buvo per 10 000 metų! BEJA, VISI KURGANAI – NUO RAMIOJO VANDENYNO IKI ATLANTO BUVO PAGIMDYTI LIETUVIŲ PROTĖVIAIS ! AMŽINA JIEMS GARVĖ IR ŽLOVĖ! TAI BUVO PAŽINTA SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖĮKA, KURIAI JAU PER 450 000 metų!
Smalsiajam Pajūriečiui pranešu, kad bibliotekose dar turėtų būti M. Gimbutienės veikalai: “Baltai priešistoriniais laikais”, “Senoji Europa”, “Senovės Deivės ir Dievai”, “Marija Gimbutienė … iš laiškų ir prisiminimų” (2005)
Ačiū, turiu tik „Baltai priešistoriniais laikais“, išleistą 1985 metais.
O aš, Pajūrieti, iš serijos “Zagadki drevnich civilizacij” turiu 2004 m. Maskvoje leid. “Centropoligraf” išleistą knygą THE BALTS. “BALTY. Liudi jantarnogo moria”, ir būtent jos 72 pav. žemėlapį pakomentavau.
Atsiprašau, 57-ame knygos “Baltai” paveikslo žemėlapyje.
Dėkoju.
VISIEMSI VISIEMSI VISIEMS REKOMENDUOJU PERSKAITYTI KNYGĄ “FRIDRICAS ŠLETĖ KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”. ŠIOJE KNYGOJE IŠIMTINAI RAŠOMA APIE MŪSŲ PROTĖVIUS, KURIUOS HERODOTAS VADINO KELTAIS ( NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – KELTIS – PERSIKELTI) .
PROTĖVIAI, EIDAMI IŠ ALTAJŲ KALNŲ, SU SAULĘ, PRADŽIOJE PASIĖKĖ RYTŲ EUROPĄ O VĖLIAU IR VAKARŲ EUROPĄ, KUROJE PAGIMDĖ DAUGELĮ KULTŪRŲ, KARTU TARPE YRA IR PRRANCUZIJOS PREZIDENTO MAKRONO KULTŪRA – GALAI! (NUO LIETUVIŠKO ŽODŽIO – DAĖJO IKI SVIETO GALO)!
PASIEKĘ ANGLIJĄ, SAULĖ PRADĖJO TEKĖTI RAMIJO VANDENYNO PUSĖJE! NUO TO LAIKO PROTĖVIAI ĖJO LINK ATLANTO ir PASIKĖ MĄŽĄJĄ AZIJĄ! IR t.t. Ir t.t.
YPATINGAI REKOMENDUOJU ATKREIPTI DĖMESĮ Į TAI, KAD VISUR IR VISADA PROTĖVIAI SIEJO KULTŪRĄ. TAIP BUVO PAGIMDYTĄ ir SLAVŲ KULTŪRA – NUO ŽODŽIO – ŠLOVĖ!
TAD MŪSŲ PROTĖVIAMS AMŽINA ŠLOVĖ!!!!
Gaila, kad profesorei negali pasakyti:tas zvaigzdiu takas per visa dangu, kuri mes teisetai vadiname”pausksciu taku”, kazkadais vadinosi NEMUNAS.Tai aisciu, zuvusiu kariu kapines.Tu tikejimu aidus uzfiksavo slavai”AISTY PRILIETIELI”.Zuvo prie Dunojelio, inkarnavos i gandra ir iskrido daungaus taku , namo i siaure, i mirusius sali AESTIAE… ai tiesa runa AUS=graiku broliai etruskai.Kazkaip nepestebejau, kad romenu patriciju vardai parasidetu ar baigtusi “AUS”.Matyt buvo genocidas…
INDŲ IŠMINČIUS MAHATMA GANDIS, ANTANUI POŠKAI, BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! KAIP ŽINOME, iš ŠALTINIŲ, INDŲ – SANSKRITO DIEVUI BRACHMAI JAU per 96 000 metų! O TAI, SAVO RUOŽTU, REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBAI taip pat yra 96 000 metų!
RUSŲ KALBININKAI AKADEMIKAI IVANOVAS IR TOPOROVAS, 1956 metais buvo pareiškę, – RUSŲ KALBA YRA GIMUSI LIETUVIŲ KALBOS POKIČIŲ IŠDAVOJE!
DAR ĮDOMIAU YRA TAI, KAD LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ESU ĮMINĘS, NE TIKTAI TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, BET IR ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠĄ,” KURIAM JAU PER 450 000 METŲ!!! O TAI ĮMINTI, GALIMA BUVO, TIKTAI IR TIKTAI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!
INDŲ IŠMINČIUS MAHATMA GANDIS, ANTANUI POŠKAI, BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ! KAIP ŽINOME, iš ŠALTINIŲ, INDŲ – SANSKRITO DIEVUI BRACHMAI JAU per 96 000 metų! O TAI, SAVO RUOŽTU, REIŠKIA, KAD LIETUVIŲ KALBAI taip pat yra 96 000 metų!
RUSŲ KALBININKAI AKADEMIKAI IVANOVAS IR TOPOROVAS, 1956 metais buvo pareiškę, – RUSŲ KALBA YRA GIMUSI LIETUVIŲ KALBOS POKIČIŲ IŠDAVOJE!
DAR ĮDOMIAU YRA TAI, KAD LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ESU ĮMINĘS, NE TIKTAI TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, BET IR ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠĄ,” KURIAM JAU PER 450 000 METŲ!!! O TAI ĮMINTI, GALIMA BUVO, TIKTAI IR TIKTAI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI