Gegužės 3 d., 8 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks paroda, kurioje bus pristatytas Aleksandro Teodoro Kuršaičio (1857–1944) rankraštinis lietuvių kalbos vadovėlis.
Minint Lietuvių kalbos dienas, vieno eksponato parodoje lankytojai turi progą susipažinti su Mažosios Lietuvos lietuvių kalbininko, vieno žymiausių lietuvių leksikografų Frydricho Kuršaičio sūnėno, aktyvaus pagalbininko ir veiklos tęsėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio rankraščiu.
Tai vienas išskirtinesnių dokumentų iš 2020 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigyto A. T. Kuršaičio archyvo.
Manoma, kad įsigyti du 1919 metų A. T. Kuršaičio parengti lietuvių kalbos užsiėmimų sąsiuviniai „Lietuvių kalbos pamokos ir pratybų sąsiuvinis“ (Litauische Sprachlehren und Übungsbuch) bei „Raktas į lietuvių kalbos mokymą“ (Schlüssel zur Litauischen Sprachlehre) – tai visaverčiam kalbos dėstymui Rytų Prūsijos mokyklose reikalingo vadovėlio paruošiamoji medžiaga.
Rankraštyje, be trumpų lietuvių kalbos teorinių dalykų, pateikiama daug lietuviškų žodžių ir jų vertimų į vokiečių kalbą, lietuviškų žodžių linksniavimo lentelių, skaitymo tekstų, savarankiško darbo užduočių.
Mažosios Lietuvos kalbininkas, kultūros veikėjas A. T. Kuršáitis (vok. Alexander Theodor Kurschat) gimė 1857 spalio 2 d. Kretingoje. Mirė 1944 rugpjūčio 17 d. Kiefersfeldene (Aukštutinė Bavarija), Vokietijoje. Dėdės Frydricho Kuršaičio globojamas Karaliaučiaus universitete studijavo lietuvių, vokiečių, klasikines kalbas.
1882–1922 mokytojavo Tilžės gimnazijoje, joje vadovavo ir lietuvių kalbos seminarui. 1898–1925 Lietuvių literatūros draugijos pirmininkas.
1899–1912 redagavo draugijos leidinį Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft (paskelbė lietuvių tautosakos, kultūros istorijos, etnografijos straipsnių, kelionės po Lietuvą aprašymą). 1900 įkūrė lietuvių draugiją Luizė, buvo jos pirmininkas.
Nuo 1911 draugijos Prussia narys. 1917–18 tarnavo vokiečių kariuomenėje Lietuvoje. Redagavo ir papildė E. J. Schiekoppo gramatikos antrą leidimą (Litauische Elementar‑Grammatik 2 d. 1901–02).
Parengė stipendininkams, norintiems mokytis lietuvių kalbos, mokomąją knygą Lietuviški skaitiniai (Litauisches Lesebuch 3 d. 1911–13; tekstai sukirčiuoti, d. 3 – žodynėlis). Padėjo H. Scheu išleisti jo surinktų lietuvių pasakų rinkinį (1913), išvertė į vokiečių kalbą, sudarė žodynėlį. Svarbiausias veikalas – Lietuviškai–vokiškas žodynas (Litauisch‑deutsches Wörterbuch = Thesaurus linguae Lituanicae 4 t. 1968–1973, Göttingenas; sudėti F. Kuršaičo žodyno ir A. T. Kuršaičio iš įvairių lietuvių leidinių ir gyvosios kalbos surinkti žodžiai); prie žodyno rengimo prisidėjo vokiečių kalbininkai W. Wissmannas, E. Hofmannas, sūnus A. Kuršaitis, H. Krick. Bendravo su A. Baranausku, J. Balčikoniu, J. Jablonskiu.
