G. Martišius. Miškai demagogijos gniaužtuose

Būna dienų, kai įsmukęs į portalus ar socialinius tinklus, randi tokių dalykų, kai imi griežt dantimis ir pradedi galvot: kur aš gyvenu – Rusijoje, Š. Korėjoje, Baltarusijoje ar Lietuvoje? Tada viskas, ko gali griebtis – pasiraitoti rankoves, pasipustyt delnus ir rašyt, nesvarbu, rašikliu ar kompiuteriu.

Š. m. balandžio 9 dieną feisbuke išklausiau Gintauto Kniukštos pokalbį su Andrejumi Gaidamavičiumi. Kalba buvo apie šiuo metu kertamą Labanoro girią. Stebina, iš kur šie vyrai dar turi entuziazmo kelti gamtosaugines idėjas, matydami, kad visos jų kalbos kaip žirniai į sieną.

Nors tame pokalbyje A. Gaidamavičius jau prasitarė, kad gal tikrai neverta čia aušint burną, vis tiek niekas iš valdžios neišklausys. Aš manau, kad atėjo laikas imtis radikalesnių priemonių. Pažiūrėkim į prancūzus – geltonųjų liemenių protestai pasiekė savo. Žinoma, nesinorėtų sekti jų pėdomis deginant policijos mašinas, daužant parduotuvių langus. Gal to nereikės, nors… Lenkų žalieji jau prieš kurį laiką ėmėsi miško kirtimo technikos gadinimo. Manau, tai būtų adekvatus veiksmas.

Pateikiu Miško kirtimo taisyklių punktą, kuriame nurodyta, kokiu metu draudžiami kirtimai kai kuriuose miškuose:

99. II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupių miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir IV grupės miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, specialieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Miško lydimo, avarinio būtinumo ir miško kirtimų, skirtų miško medžių sėkloms rinkti, vykdymo laikas neribojamas.

Kaip matome, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiamas (kad galėtų ramiai išsiperėti paukščiai, užaugti jų jaunikliai; kad galėtų poetai, vaikštinėdami miškuose, semtis įkvėpimo – čia, aišku, juokauju, nors tai irgi būtų rimta priežastis, ne veltui Platonas siūlė poetus kaip trukdančius valdyti valstybę ištremti iš miesto-polio).

Stebina dar ir tai, kad be abejonės tiems kirtimams išduoti leidimai. Tai kaip dirba Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės pareigūnai? Gal jie visi serga koronovirusą pasigavę?

Pokalbio eigoje A. Gaidamavičius taikliai apibūdino padėtį visame pasaulyje. Tai, kas vyksta šiuo metu, yra ekocidas. Dar niekada miškai nebuvo taip kertami kaip dabar.

Brazilijos prezidentas į Makrono pasiūlymą padėti kovojant su miškų gaisrais atsakė – čia mūsų reikalas, susitvarkysim patys. Jis pro pirštus žiūri ir į sąmoningą miškų padeginėjimą, kad paskui būtų galima užsiimti žemės ūkio veikla. Arba intensyvūs miškų kirtimai Indonezijoje ir Malaizijoje, siekiant tuose plotuose veisti palmių plantacijas ir gaminti palmių aliejų. Norvegija net atsisakė pirkti iš to aliejaus gaminamus biodegalus.

A. Gaidamavičius užsiminė, kad miškovežių vairuotojai net nakvoja prie kirtaviečių, kad iš pat ryto pasikrovę galėtų medieną vežti į Latviją, iš kur ji keliauja toliau.

Neturim naftos, aukso, bet turim medienos. O kaip vadinamos tos valstybės, kurios gyvena iš savo gamtos išteklių? Regis, besivystančiomis. Taip ir vystomės, tik į kurią pusę? Kodėl švedai neskuba kirsti savo miškų, o stengiasi (IKEA, pavyzdžiui) juos susipirkti Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Ne veltui jų ambasada domėjosi, kurlink krypsta miškų valdymo reforma Lietuvoje, kai apie ją buvo tik svarstoma.

O bendradarbių, tiksliau klapčiukų, visada galima surasti. Ir surado – Vakarų medienos pramonininkų tarpe. O šie mikliai savo lobistus siuntė į Seimą. Tai va tokios tokelės. Tuometinė valdžia, kai buvo daroma ta reforma, apgavo sąžiningesnius miškininkus, kurie, susirinkę Vilniuje, net nesulaukė valdžios dėmesio. O po „sėkmingos“ reformos Valstybinė miškų urėdija „sėkmingai“ dirba. Nuostolingai. Bet, matyt, kažkas „dirba“ pelningai.

Tai kaip čia pavadinti? Ai, regis, korupcija. Na, gerai, turės darbo teisėsauga. Tik kažkaip nesigirdėjo, kad ji rodytų entuziazmą tam darbui… Matyt, laukia nurodymų iš aukščiau.

O ten, aukštai, tik vėjai švilpia. Ir viešpatauja olimpinė ramybė. Na, bet gal pernelyg aršiai puolam tą valdžią?

Pasitelkdami etimologiją, pasvarstykime. Būna, kad pavardė atspindi kokį nors žmogaus bruožą. O juk aplinkos ministras – Simonas Gentvilas. Genties (tai gal ir tautos) viltis. Linkim sau ir jam neprarasti vilties. Ir, žiūrėk, nušvis nauja diena Lietuvai, mūsų tėvynei.