Visuomenė bet kada galės pasitikrinti ūkio subjektų išleidžiamų nuotekų kiekį ir užterštumą, o valstybė veiksmingiau kontroliuos jų išleidžiamus teršalus. Išleidžiamos į vandens telkinius nuotekos – vienas pagrindinių jų taršos šaltinių, kurių stebėseną nuo liepos 1 d. užtikrins Aplinkos ministerijos pakeisti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Jie įpareigoja viešai skelbti pranešimus apie išleidžiamas nuotekas.
„Rezonansiniai aplinkos teršimo nuotekomis Lietuvoje incidentai verčia mus visus – ir aplinkosaugininkus, ir gyventojus – kuo atidžiau stebėti, ar neviršijamos taršos normos. Visuomenė jau galės visada matyti išleidžiamų nuotekų užterštumą jas išleidžiančiųjų svetainėse“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pakeistieji Ūkio subjektų aplinkos stebėsenos nuostatai įpareigoja įmones (išskyrus viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus), kurios per parą išgauna daugiau kaip 100 m3 paviršinio ar požeminio vandens ir į aplinką išleidžia daugiau kaip 100 m3 nuotekų, viešai savo interneto svetainėje skelbti kiekvieną mėnesį atnaujinamus panešimus apie paimamo vandens ir išleidžiamų nuotekų – iš kiekvieno išleistuvo – kiekį.
Įmonės, nuo 2021 m. liepos 1 d. atliekančios ir nuolatinius taršos šaltinių išleidžiamų teršalų matavimus, ir nenuolatinius, turės skelbti šių matavimų rezultatus. Jeigu įmonė neturi interneto svetainės, ji privalės sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su matavimų rezultatais kitais būdais.
Įmonės, kurioms yra privaloma išleidžiamų teršalų nuotekose stebėsena ir kuriems pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą nenustatomi leistinos taršos normatyvai, nuo 2021 m. liepos 1 d. turi vykdyti į gamtinę aplinką išleidžiamose komunalinėse ir buitinėse nuotekose pagrindinių teršalų – amonio jonų, nitratų, nitritų, bendro azoto, fosfatų, bendro fosforo, cheminio deguonies suvartojimo, skendinčių medžiagų – stebėseną.
