Tikriausiai daugelis sutiks, kad tinkamai parinkti ratlankiai ir padangos – vienas svarbiausių kiekvieno automobilio saugumo bruožų.

Dėmesį vertėtų atkreipti ir į tai, kad tinkamai parinkti ir subalansuoti ratai lemia riedėjimo savybes ir vairavimo patikimumą bei patogumą.

Netinkamas ratų subalansavimas gali turėti daug neigiamų pasekmių, todėl verta žinoti, kas yra balansavimas ir kokia jo reikšmė eksploatuojant automobilį.

Kaip atpažinti nesubalansuotus ratus?

„Inter Cars Lietuva“ padangų žinovas teigia, kad netinkamas ratų subalansavimas dažniausiai juntamas esant didesniam greičiui. Jau važiuojant 100–120 km/h greičiu atsiranda vairo virpesiai, generuojami priekinių ratų.

Galinės ašies ratų disbalansas sukelia kėbulo vibraciją, taip pat galinės automobilio dalies slydimą, staigius posūkius įveikiant didesniu greičiu.

„Bendras disbalanso poveikis, nepriklausomai nuo buvimo vietos, yra netolygus padangų protektoriaus dėvėjimasis. Dažniausiai jis pasireiškia labiau išdilusiomis padangos vietomis, kur masės nukrypimas nuo svorio centro yra didesnis.

Vadinasi, protektorius bus labiau nudilęs toje vietoje, kurioje yra didesnė disproporcija, pavyzdžiui, ties vidinio padangos karkaso nedidelės atkarpos vielos sustorėjimu“, – aiškina I. Klimaika.

Be to, vairuodamas automobilį, kurio ratai nesubalansuoti, vairuotojas gali girdėti netolygų triukšmą. Jis atsiranda dėl skirtingo padangos prispaudimo prie kelio dangos.

Kokios yra ratų disbalanso priežastys?

„Inter Cars Lietuva“ padangų žinovas pabrėžia, kad yra dvi pagrindinės ratų disbalanso priežastys. Pirmoji – sunkios arba lengvos padangos vietos, kurios sukelia statinį arba dinaminį disbalansą.

Net dėl nedidelio padangos masės nukrypimo nuo svorio centro padanga rieda netolygiai ir virpėdama juda aukštyn ir žemyn. Tai tipinis statinio disbalanso pavyzdys.

Dinaminis disbalansas atsiranda, kai padangos ir rato sukimosi centrų masės yra skirtingos. Šiuo atveju ratas rieda nenatūraliai ir, panašiai kaip ir esant statiniam disbalansui, juda aukštyn ir žemyn. Disbalanso rezultatas – radialinis ir skersinis mušimas.

„Pirmasis jų atsiranda dėl netinkamo plieninio padangos kordo sumontavimo ant padangos žiedo arba netinkamo kitų padangos sudedamųjų dalių išdėstymo. Dėl to ratas sukdamasis juda aukštyn ir žemyn. Dažnai subalansuoti bus neįmanoma ir tai taps pretenzijos dėl gamyklinio defekto pagrindu.

Kitas netolygios padangų masės efektas pasireiškia skersiniu mušimu, kai sukdamasis ratas krypsta į šonus. Be to, disbalanso priežastis gali būti ir važiuoklės defektai“, – sako I. Klimaika.

Nesvarbu, ar ratai netinkamai subalansuoti dėl padangų arba ratlankių gamyklinių defektų, ar dėl susidūrimo su kliūtimi, pasekmės yra labai panašios. Kartu su vairo ir kėbulo virpesiais vairuotojas pastebės ir kad važiuojant ir stabdant automobilį sunkiau valdyti.

Automobilį gali traukti į šonus, jis gali lėčiau reaguoti į vairo judesius. Važiuoti tokiu automobiliu ne tik pavojinga, bet ir greičiau dėvisi pakabos dalys ir padangos.

Kada ratus būtina balansuoti?

Lietuvos autoservisus vienijančios platformos atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, ratus patariama balansuoti kaskart, kai padangos nuimamos nuo ratlankio – dažniausiai atliekant padangų keitimą pagal metų laikus.

Apie ratų balansavimą neturėtų pamiršti ir vairuotojai, turintys du žieminių ir vasarinių padangų komplektus su ratlankiais.

„Eksploatuojant automobilį ratai gali prarasti tinkamą balansą dėl ratlankio pažeidimo arba protektoriaus susidėvėjimo. Padangos montuojamos tik metų laikui pasibaigus, todėl iki tol gali būti neužtikrinti tinkami vairavimo nustatymai.

Dėl tos pačios priežasties ratų balansą patariama tikrinti kas 10–15 tūkst. km važiavimo. Taip užtikrinamos geriausios riedėjimo savybės, padangos ir pakaba apsaugoma nuo greitesnio susidėvėjimo“, – pataria M. Šerėjus.

Ratų balansavimą patariamą atlikti ir nenuėmus padangų nuo ratlankio. Didelė tikimybė, kad reikės nuimti balansavimo svarelių, jų pridėti arba pakeisti jų vietą.